Lietuvos visuomeninė problema – skurdas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos visuomeninė problema – skurdas

1121

TURINYS

Įžanga…………………………………………………………………………………3

1. Skurdo problema Lietuvoje……………………………………………………….4

1.1 Užimtumas………………………………………………………………………..4

1.2 Gyvenamoji vieta………………………………………………………………….4

1.3 Išsimokslinimas…………………………………………………………………….5

1.4 Lyčių atskirtys………………………………………………………………….…5

1.5 Skurdo skirstymo reikmė……………………………………………………….…6

2. Skurdo samprata…………………………………………………………………..7

2.1 Santykinis ir absoliutus skurdas…………………………………………………..7

2.2 Skurdo kultūra………………………………………………………………….….8

3. Visuomeninė problema – skurdas (Išvados)…….…………………………………9

Literatūra

Įžanga

Kiekvienas žmogus turi teisę į jam priklausantį gėrį. Tokia teisė išleidžiama iš akių ten, kur žmogus redukuojamas iki buvimo kažkokios valstybinės mašinos dalimi, kur jis atlieka tik nustatytas funkcijas ir už numatytos ribos paprasčiausiai yra niekas. Žmogus gimsta, vystosi ir visada gyvena, kurioje nors visuomenėje, vis dėlto joje neišsitenka ir yra virš jos. Visuomenė – sąlyginė būtis: žmogus, priešingai – substancija. Tad galutinė perspektyva – visuomenė žmogui, o ne žmogus jai.

Žmogus gimsta tam tikroje visuomenėje – mokosi kalbos, perima kultūrą, dirba. Gyvena kurioje nors visuomenėje – šeimoje, mieste, valstybėje. Kaip žmonės esame tarpusavyje lygūs, nepriklausomai ar turtingesni, ar neturtingesni, daugiau ar mažiau išsilavinę, turime valdžią ar ne. Kiekvienas esame subjektas – asmuo turintis orumą. Kai sakome, kad kažkas yra žmogiškas ar nežmogiškas, omenyje turime veikimo būdą. Pirmasis ir pagrindinis reikalavimas – pagarba kiekvieno žmogaus orumui. Širdyje negalime niekinti nė vieno, net jei tai būtų pikčiausias priešas. Nesiskaitymas ar neapykanta žmogui, pasireiškianti dideliu išpuikimu ar aršumu, yra ženklas, kad dėl protinio, kultūrinio apakimo netenkame sugebėjimo suprasti tikrovę.

Kokia dabar Lietuvos visuomenės struktūra?

Lietuvoje skurdo sluoksniui priklauso 25 – 80% gyventojų. Toks platus pasirinkimo laukas apsąlygotas, pirma, taikomų skirtingų skaičiavimo metodų; antra, vienas iš svarbiausių informacijos rinkimo metodų, naudojamų Statistikos departamento, yra Sodros duomenų bazėje sukaupta informacija apie dirbančiųjų mokamus privalomus draudimo mokesčius, socialines pašalpas, pensijas.

Didžiąją Lietuvos visuomenės dalį sudaro ne stabili, pastovias pajamas turinti vidurinioji klasė, bet santykinai nuskurdusi, socialiai, ekonomiškai ir ideologiškai susiskaldžiusi visuomenės dalis.

Tarp socialinių grupių atsiranda socialinė izoliacija. Kai nėra glaudžių tarpusavio ryšių socialinė distancija tampa pagrindiniu kriterijumi socialinių grupių išskyrimui. Labiausiai nutolusi nuo gyvenimo žemiausioji visuomenės klasė. Per pastaruosius metus visuomenės “paribiui” priklausančių žmonių (chroniškų alkoholikų, narkomanų, fizinių sutrikimų turinčių žmonių, buvusių nuteistųjų, kuriems nepavyko integruotis į visuomenę, benamių) beveik padvigubėjo. Socialinė apsauga, labdara ir net greitoji pagalba jiems beveik nepasiekiama. Tam tikrą paramą teikia savivaldybės, tačiau nėra sukurtos vieningos tų žmonių socialinės apsaugos politikos.

Šiame darbe teiktini bendrinimai Lietuvos visuomeninei problemai – skurdui. Nagrinėjami statistiniai rodmenys apie padėtį ir sprendimo galimybę. Akcentuojami aktualiausi problemos bruožai, svarstant šiandieninę padėtį Lietuvoje ir pateikiama duomenų surinkimo analizė.

1. Skurdo problema Lietuvoje

Kartu su nepriklaisomybe, ekonominiu savarankiškumu, rinkos santykiais mūsų šalį užklupo ir skurdas, sąvartynuose besirausiančiais žmonėmis ir nuo neprivalgymo ištysusiais vaikų veidais bei kitomis apraiškomis. Rinkos ekonomika, paremta privačia iniciatyva bei konkurencija, skatina ekonomikos efektyvumo didinimą, bet drauge ji sudaro prielaidas turtinei diferenciacijai, pajamų nelygybei ir skurdui. Skurstančiais laikomi šeimos ir asmenys, kurie dėl nepakankamų materialinių, kultūrinių ir socialinių išteklių išstumiami iš šalyje susiklosčiusio bent minimaliai priimtino gyvenimo būdo.

Subjektyviu metodu nustatytas skurdo lygis, (tai kaip vertina pats žmogus) Lietuvoje yra nemažas – 25%. Didžioji dalis (72%) apklaustųjų save laiko vidutiniokais. 57% socialinės pašalpos gavėjų laiko save vargšais.

Skurdas Lietuvoje turi savo apibrėžtą struktūrą, kuri apsąlygota užimtumu, gyvenama vieta, išsimokslinimu, lytimi.

1.1 Užimtumas

Užimtumas yra lemiama priežastis skurdo paplitimui. Skursta tik apie 8% iš verslo ir apie 13% iš samdomojo darbo gyvenančių asmenų. O tarp ūkininkų skurdo lygis yra 30% , tarp bedarbių ar dėl įvairių priežasčių nedirbančių asmenų
(bet dar ne pensininkų), kurie pavadinti “kitais” – net 40% gyventojų. Labai svarbi išvada yra ta, kad bedarbių net 256 tūkst., o nedarbo lygis – 14%, tai yra 2,6 karto daugiau negu darbo biržose registruotų bedarbių skaičius. Tarp skurstančiųjų dažniau patenka pensininkai (skurdo lygis 22%) negu vidutinis gyventojas.

1.2 Gyvenamoji vieta

Gyvenimo standartai, sąlygos bei pragyvenimo kaina yra skirtinga kaimuose, miesteliuose ir miestuose. Tarp kaimo skurstančiųjų yra net ketvirtadalis (25,9%). Tuo tarpu penkiose didžiausiuose miestuose, kurie spėjo patirti didžiausias ūkines permainas, žemiau skurdo ribos patenka tik 9.7% asmenų. Akivaizdu, kad jų poreikiai ir gyvenimo stilius labai skiriasi. Tačiau, kita vertus, esama pavojaus, kad remiantis skirtingomis skurdo ribomis ir jas taikant socialinėje politikoje, miesto ir kaimo gyvenimo lygio skirtumai gali būti užkonservuoti dar labai ilgam laikui.

1.3 Išsimokslinimas

Egzistuoja labai ryški priklausomybė tarp namų ūkio galvos išsimokslinimo ir gyvenimo lygio. 1996 m. tarp gyvenančių žemiau skurdo ribos dominavo namų ūkiai, kurių galvos turėjo bendrą vidurinį išsimokslinimą. Nors šio tipo namų ūkiuose gyvenantys asmenys sudarė 34% visų skurstančių, tai neleidžia daryti išvados, kad būtent turintys bendrąjį vidurinį išsimokslinimą labiausiai skursta. Skurdas koncentruojasi žemą išsimokslinimą turinčių namų ūkiuose, kurių galva turėjo pradinį arba žemesnį išsimokslinimą. Šio tipo namų ūkiuose gyvenantys tarp skurdžiausiųjų sudarė 24%. Žemiausias skurdo lygis buvo namų ūkiuose, kurių galva turėjo aukštąjį išsimokslinimą. Tarp skurstančiųjų jie sudaro tik 5%.

1.4 Lyčių atskirtys

Namų ūkių biudžetų ir Socialinės pašalpos gavėjų tyrimų rezultatai rodo, kad vyrai ir moterys savo namų ūkio padėtį vertina panašiai. Tiesa, tai tik subjektyvūs vertinimai, kuriems įtakos turi ne tik reali padėtis, bet ir apklaustųjų optimistinis ar pesimistinis nusiteikimas. Norint atskleisti skurdo pasiskirstymą tarp lyčių, grupuoti namų ūkius pagal jų galvos lytį ir po to nustatyti skurstančiųjų dalis bendruose namų ūkių skaičiuose būtų nekorektiška, nes namų ūkio galva laikomas asmuo, kuris gauna didžiausias pajamas. Moterų mažesnės pajamos automatiškai lemtų tai, kad jų namų ūkiai skurdesni. Tačiau nebūtinai tokiuose namų ūkiuose daugiau asmenų yra moteriškos lyties. Didžioji socialinės pašalpos gavėjų dalis – moterys. Tačiau taip atsitinka todėl, kad dažnai skursta tos šeimos, kuriose likęs tik vienas iš sutuoktinių su nepilnamečiais vaikais, žinoma, tas sutuoktinis yra moteris.

Opi šeimų su vaikais problema. Tai matyti grupuojant namų ūkius įvairiais požymiais. Didelių namų ūkių (kuriuose gyvena penki ir daugiau asmenų) gyventojai patenka du kartus dažniau negu mažų namų ūkių. Skurdo lygis atitinkamai yra 28,4 ir apie 13%. Dalyje didelių namų ūkių gyvena kelios kartos, t.y. tėvai, vaikai ir seneliai. Jau jų bendras gyvenimas kartu rodo nepakankamas pajamas įsigyti atskirą būstą. Dažniau nei vidutiniškai, apie 22% skursta ir kitų “netipiškų” namų ūkių gyventojai – dažniausiai našlės ar išsituokusios moterys su vaikais. 37,2% namų ūkių, kuriuose gyvena trys ar daugiau vaikų, skursta.

Taigi pagrindinės priežastys, lėmusios skurdo paplitimą 1997 m. Lietuvoje, buvo vaikų skaičius šeimoje, gyvenimas ir ūkininkavimas kaime, bedarbystė ir menkas išsilavinimas.

Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės skursta tuomet, kai jiems nepasiekiamos tokios gyvenimo sąlygos, kurios atitiktų tuo laikotarpiu krašto gyventojams įprastą maitinimosi, patogumų ir paslaugų lygį, sąlygos, kurios leistų jiems bendrauti ir laikytis paplitusių elgsenos normų, atlikti savo vaidmenį, kurio yra tikimasi iš asmens kaip iš visuomenės nario.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1192 žodžiai iš 2383 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.