Lietuvos žemės ūkio integravimasis į europos sąjungą
5 (100%) 1 vote

Lietuvos žemės ūkio integravimasis į europos sąjungą

Turinys

Turinys 2

ĮVADAS 3

1. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO VAIDMUO IKI INTEGRACINIU LAIKOTARPIU 4

2. BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJA 7

3. PARAMA ŽEMĖS ŪKIUI 10

4. INTEGRAVIMOSI Į EUROPOS SĄJUNGĄ PASEKMĖS LIETUVOS ŪKININKŲ ŪKIAMS 16

4.1. Lietuvos ūkių struktūra pagal ekonominį dydį 16

4.2. Žemės ūkio produkcijos vertės kitimas šalies ūkiuose įstojus į Europos Sąjungą 17

4.3. Išlaidų kitimo skirtingo ekonominio dydžio Lietuvos ūkiuose prognozės 19

4.4. Pelno prognozės 21

5. LIETUVOS INTEGRAVIMOSI Į EUROPOS SĄJUNGĄ PASEKMĖS ŠALIES ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ UŽSIENIO PREKYBAI 22

IŠVADOS 27

NAUDOTA LITERATŪRA 29

ĮVADAS

Žemės ūkis yra labai svarbi ūkio šaka kiekvienoje valstybėje. Didėjanti žemės ūkio gamyba turi labai didelės įtakos kitų šakų bendrosios vertės didėjimui. Ši šaka yra specifinė dėl ilgo gamybos ciklo lėtos, lėšų apyvartos ir didelio investicijų poreikio.

Lietuvos žemės ūkio integraciją į Europos Sąjungą lydės esminiai struktūriniai pokyčiai kurie įvyks visuose be išimties pirminės gamybos sektoriuose. Norint pasirengti dirbti konkurencijos sąlygomis įsiplėtusioje ekonominėje erdvėje, svarbu žinoti naujas ūkinės veiklos sąlygas bei įvertinti galimas pasekmes.

Darbo tikslas – išanalizuoti dabartinę žemės ūkio būklę jos pasiruošimą stojimui į Europos sąjungą ir galimas pasekmes į ją įstojus. Daugiausiai dėmesio skyrėme pagrindinių resursų prioritetinių žemės ūkio produktų gamintojų pajamų, Lietuvos ūkininkų ūkių bei žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos įvertinimui, žemės ūkio paramai ir tolimesnėms žemės ūkio raidos prognozėms.

Reformuojant bendrąją žemės ūkio politiką integravimosi į ES pasekmių įvertinimo rezultatai gali stipriai keistis palaipsniui mažėjant žemės ūkio produktų supirkimo kainoms, tiesioginę paramą atskyrus nuo gamybos apimčių, santykinai didėjant paramai kaimo plėtrai ir pan.

Temos aktualumą apsprendžia ne tik diskusijos šia tema bet ir įvairūs moksliniai darbai, integravimosi į ES laikotarpiu buvo tikslinamos žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo priemonės, rengiama monitoringo sistema, teikiami pasiūlymai finansiniams svertams tobulinti. Žemės ir maisto ūkio konkurencingumo sektoriuje: skiriamas didelis dėmesys augalininkystės ir gyvulininkystės gamybos efektyvumui didinti, teisinio reguliavimo tobulinimui, informaciniam tyrimui apie gyvulininkystės bei vaisių ir daržovių produkcijos perdirbimo įmones.

1. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO VAIDMUO IKIINTEGRACINIU LAIKOTARPIU

Lietuvos agrarinis sektorius, patyręs nelengvų ūkio reformų sukrėtimų, pergyvenęs prieštaringai vertinamą vykusį turto grąžinimą ir privatizavimą, šiandien sprendžia naujas problemas. Eurointegraciniai procesai verčia naujai pažvelgti į agrarinį sektorių, kur kas atidžiau įvertinti jo reikšmę ir įtaką visos šalies ūkiui.

Pasirengimo stoti į ES laikotarpiu atsiranda būtinybė išryškinti žemės ūkio silpnąsias ir stipriąsias puses, įrodyti, kad šiam sektoriui reikalinga valstybės parama. Šios paramos tikslas – kuo greičiau panaikinti ekonominius, technologinius ir struktūrinius skirtumus žemės ūkyje, kurie yra dideli, palyginti ne tik su ES šalimis, bet ir su šalimis kandidatėmis.

Lietuvoje tiesiogiai žemės ūkio pirminėje grandyje, pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus 2002 metų duomenis, yra užimta 17,8 proc. dirbančiųjų, tačiau LAEI tyrimais nustatyta, kad su agrariniu sektoriumi (žemės ūkio produkcijos perdirbimas, žemės ūkio mašinų, įrengimų, trąšų ir kitų išteklių gamyba, jų pervežimas ir prekyba) susiję apie 30-35 proc. visų šalies dirbančiųjų.

Didelę agrarinio sektoriaus įtaką šalies ekonomikai ir su juo susijusių rinkų plėtrai nuolat pažymi Vokietijos, Jungtinės Karalystės, kitų ES valstybių bei JAV mokslininkai.

Kompleksinės žemės ūkio įtakos visai ekonomikai skaičiavimai iliustruoja, kad vienas bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos pirminėje grandyje, litas paskatina sukurti dar apie du litus kituose sektoriuose.

Ypatingai ryškus pirminės žemės ūkio grandies ir maisto pramonės ryšys su materialinių išteklių gamybos ir paslaugų sektoriais. Šiuo atveju yra sukuriamos papildomos naftos produktų, elektros ir šiluminės energijos, trąšų, statybinių medžiagų, transporto, ryšių ir prekybos paslaugų rinkos. Preliminariais skaičiavimais, 2002 metais tenkinant žemės ūkio ir maisto perdirbimo pramonės poreikius, su ja susijusiuose sektoriuose buvo pagaminta prekių ir suteikta paslaugų beveik už 3,9 mlrd. Lt. Jei 2002 metais žemės ūkio pirminėje grandyje sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė tik 5,7 proc. visos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tai, kompleksiškai įvertinus maisto produktų perdirbimo ir kitų sektorių įtaką, ši dalis padidėja apie 3 kartus. Todėl mažėjanti žemės ūkio gamyba turi įtakos kitų šakų bendrosios vertės smukimui.

Modernizuojant ūkius, mažės dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius. Ši tendencija būdinga visų valstybių žemės ūkiui, tačiau tai nereiškia, kad mažėja šio sektoriaus reikšmė.

Pagal atliktus skaičiavimus, į nacionalinį biudžetą įplaukiantys mokesčiai, susiję su žemės ūkio produkcijos gamyba,
perdirbimu bei kitomis materialinių išteklių gamybos bei paslaugų sferomis, 2002 metais siekė daugiau nei penktadalį bendrųjų nacionalinio biudžeto pajamų.

Svarbu pasiekti, kad pradėtos žemės, finansavimo bei technologijų modernizavimo reformos žemės ūkyje ir socialinės bei aplinkosaugos reformos kaime spartėtų. Todėl žemės ūkiui Lietuvoje ypač reikalinga valstybės parama. Dabartiniu metu net išvystytos rinkos šalyse dėl egzistuojančių nuo žmonių valios nepriklausančių veiksnių žemės ūkis yra remiamas. Pirmiausia, žemdirbiams sunku reguliuoti gamybą dėl gamtinių sąlygų įtakos ir ilgo gamybos ciklo. Antra, dažnai žemės ūkio produkcija yra parduodama perteklinėje rinkoje, o dauguma jai pagaminti reikalingų išteklių – monopolinėje rinkoje. Trečia, žemės ūkio produktų gamybos išlaidų struktūroje didelę dalį sudaro pastoviosios išlaidos, kurios nesumažėja smukus gamybos lygiui. Ketvirta, kapitalo apyvarta šioje šakoje yra lėta, o investicijų poreikis – didelis. Penkta, dabartiniu metu sudėtinga persiorientuoti į darbą mieste, paliekant žemės ūkio verslą.

Žemės ūkis yra glaudžiai integruotas į krašto ekonominį ir socialinį gyvenimą. Nuo žemės ir maisto produktų kokybės bei kainų priklauso visų šalies gyventojų vartojimo lygis ir gerovė. Kita vertus, šalies gyventojų perkamoji galia lemia žemės ir maisto produkcijos paklausą bei šio sektoriaus ekonominį efektyvumą ir pajamas. Svarbu ir tai, kad žemės ūkio ir maisto produktai sudaro santykinai didelę dalį bendroje eksporto, darančio didelę įtaką ekonomikos plėtrai, apimtyje.

Šios aplinkybės paverčia žemės ūkį išskirtiniu ūkio sektoriumi, kurio ypatumai nebūdingi pramonės, statybos ar kitokios rūšies verslui.

Taigi žemės ūkiui turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys vykstant eurointegraciniams procesams. Pažymėtina, kad pati ES rengiasi esminėms BŽŪP reformoms. Šiame darbe įvertintas dabartinės ES BŽŪP ir suderėtų kvotų poveikis Lietuvos žemės ūkiui. Pasikeitus BŽŪP, pasekmės keisis.

Žemės ūkiui didelę įtaką darys ir ES struktūrinės politikos priemonės. Mažesnio našumo žemių regionuose numatoma skirti lėšų ūkio verslų diversifikavimui ir nuosekliai restruktūrizacijos politikai vykdyti.

Integracijos į ES pasekmes žemės ūkiui daugiausia lemia atskirų žemės ūkio sektorių tarptautinis konkurencingumas.

2002 metų pradžioje Lietuvos kaimo vietovėse gyveno 33,1 proc visų šalies gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, 2002 metais žemės ūkyje dirbo 16,8 proc. visų dirbančiųjų. 2002 metais, palyginti su 2001-ųjų duomenimis (patikslintais pagal gyventojų surašymo rezultatus), dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius padidėjo 8,1 proc, o jų dalis dirbančiųjų struktūroje — 0,4 procentinio punkto. Dirbančiųjų maisto produktų bei gėrimų pramonėje skaičius 1998-2000 metais beveik nekito, tik 2001 metais, palyginti su 1998-aisiais, sumažėjo 4,6 tūkst., arba 6,5 proc. (1 lentelė).

1 lentelė.

Lietuvos kaimo gyventojų, dirbančių žemės ūkyje, skaičius 1998-2002 metais

Rodikliai 1998 1999 2000 2001* 2002*

Kaimo gyventojų skaičius tūkst. 1162,9 1159,2 1155,0 1152,8 1149,4

Kaimo gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje, proc. 32,6 32,8 32,9 33,1 33,1

Vidutinis metinis dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius, tūkst. 319,9 303,1 280,4 218,1 235,8

Dirbančiųjų žemės ūkyje dalis bendrame dirbančiųjų skaičiuje, proc. 20,0 19,1 18,4 16,4 16,8

Dirbančiųjų maisto produktų ir gėrimų pramonėje skaičius, tūkst. 64,5 64,3 64,9 60,3 …

Dirbančiųjų maisto produktų ir gėrimų pramonėje dalis bendrame dirbančiųjų skaičiuje, proc. 3,9 3,9 4,1 4,0 …

* Patikslinta pagal gyventoj ų surašymo duomenis.

Bendroji žemės ūkio produkcija palyginamosiomis kainomis 2002 metais buvo 6 proc. didesnė negu 2001-aisiais, nors veikiančiomis kainomis ji sumažėjo 35,6 mln. Lt (2 lentelė). Tokį skirtumą sąlygojo 12,1 proc. sumažėjusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos..

Dėl supirkimo kainų mažėjimo žemės ūkio dalis bendroje pridėtinėje vertėje sumažėjo 0,1 procentinio punkto. Mažėjo ir žemės ūkio bei maisto produktų eksporto ir importo dalis. 2002 metais, palyginti su 2001-aisiais, eksporto dalis sumažėjo 4,8, o importo – 1,0 procentiniu punktu. Lemiamą įtaką tokiems pokyčiams turėjo daugiau kaip 12 proc, palyginti su 2001-aisiais, išaugęs šalies užsienio prekybos deficitas. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto bei importo pokyčiai 2002 metais buvo beveik vienodi: eksportas sumažėjo 85,8 mln. Lt, arba 3,8 proc, importas – atitinkamai 85,5 mln. Lt, arba 3,5 procento.

Vykstant ūkio restruktūrizacijai ir pokyčiams rinkoje, žemės ūkio dalis šalies ekonomikoje palaipsniui mažėja. Ši tendencija išliko per visą nagrinėjamą penkerių metų laikotarpį.

2 lentelė.

Žemės ir maisto ūkio sektoriaus makroekonominiai rodikliai

Rodikliai 1998 1999 2000 2001 2002

Bendrasis vidaus produktas veikusiomis kainomis, mln.Lt 43555 42608 44698 47498 50679

Bendroji žemės ūkio produkcija veikusiomis kainomis, mln.Lt. 7113,5 5699,9 4910,0 5042,3 5006,7

Žemės ūkio dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje*, proc. 9,9 5,4 7,9 7,1 7,02 lentelės tęsinys

Rodikliai 1998 1999 2000 2001 2002

Eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertė,
mln.Lt. 2082,7 1509,1 1786,2 2268,2 2182,2

Žemės ūkio ir maisto produktų dalis visame eksporte, proc. 14,0 12,6 11,7 12,4 10,8

Importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertė, mln.Lt. 2538,2 2166,4 2209,1 2453,5 2368,0

Žemės ūkio ir maisto produktų dalis visame importe, proc. 11,0 11,3 10,3 9,4 9,1

* Įskaitant žemės ūkį aptarnaujančias veiklas, medžioki ę

Mažėja ir nacionalinio biudžeto dalis, skirta žemės ūkiui (3 lentelė). 2002 metais, palyginti su 2001-aisiais, iš nacionalinio biudžeto žemės ūkiui skirtos lėšos padidėjo 5 proc, tačiau, palyginti su 1998 metais, sumažėjo net 33,2 proc. Jų dalis bendroje nacionalinio biudžeto išlaidų struktūroje nuolat mažėjo. 1998 metais ji sudarė 7,7 proc, 2001 metais sumažėjo iki 4,6 proc, o 2002-aisiais – iki 4,5 procento.

3 lentelė

Žemės ūkio dalis nacionaliniame biudžete 1998-2002 metais, mln.Lt

Rodiklai 1998 1999 2000 2001 2002

Žemės ūkio ministerijos dispozicijoje 558,6 455,7 434,3 410,3 439,1

Melioracijai 118,8 58,2 40,0 40,0 45,0

Žemės reformai 37,4 27,4 27,0 33,5 16,8

Kompensavimui už valstybės išperkamą žemę 45,0 30,0 – – 7,0

Iš viso žemės ūkiui 759,8 571,3 501,3 483,8 507,9

Bendroji nacionalinio biudžeto išlaidų suma 9915,6 9108,7 9468,0 10450,8 11320,8

Žemės ūkio dalis, proc. 7,7 6,2 5,3 4,6 4,5

Skirstant žemės ūkiui skirtas lėšas, prioritetas per visą analizuojamą laikotarpį buvo teikiamas Nacionalinės žemės ūkio plėtros programai finansuoti, tačiau šiam tikslui skirtų lėšų dalis, 1998-2000 metais padidėjusi nuo 49 proc. iki 65 proc, 2001 metais sumažėjo iki 60,4 proc., o 2002-aisiais – iki 55,7 proc. Bendra lėšų suma minėtai programai finansuoti 2002 metais buvo 3,3 proc. mažesnė negu 2001 metais ir 24,1 proc. mažesnė negu 1998-aisiais.

2. BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJA

2002 metais bendroji žemės ūkio produkcija veikusiomis kainomis – 4,1 mlrd. Lt. Daugiau kaip pusę jos sudarė augalininkystės produkcija. Didžiausia bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės dalis: javai, pienas, ir produkcija, sukuriama gyvulių ir paukščių auginimo sektoriuje (1 pav.).

1 pav. Bendrosios žemės ūkio produkcijos gamybos struktūra 2002 metais

Apie pusę produkcijos javų sektoriuje sudaro kviečiai, gyvulių bei paukščių -kiaulės. Augalų, skirtų perdirbti, sektoriuje dominuoja cukriniai runkeliai – per 56 procentus.

2002 metais, palyginti su 2001-aisiais, žemės ūkio produkcijos apimtis palyginamosiomis kainomis padidėjo 6 proc. Sparčiau didėjo augalininkystės (8 proc), lėčiau – gyvulininkystės produkcijos apimtys (5 proc). Augalininkystės sektoriuje sparčiausiai didėjo bulvių (45 proc), cukrinių runkelių (20 proc), grūdų (9 proc.) produkcijos apimtys, gyvulininkystės – mėsos (8 proc.) ir kiaušinių (6 proc).

Žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis ir struktūrinius pokyčius lėmė iš esmės pasikeitusi rinkos konjunktūra. Žemės ūkio produkcijos supirkimų apimtys per pastaruosius penkerius metus kito netolygiai (4 lentelė).

4 lentelė

Žemės ūkio produkcijos supirkimų apimtys 1998-2002 metais, tūkst.t

Produktai 1998 1999 2000 2001 2002

Grūdai 735,4 646,9 565,9 579,6 694,9

Linų pluoštas 5,4 4,2 6,9 4,0 6,2

Cukriniai runkeliai 929,1 852,3 864,9 880,4 1051,5

Rapsai 63,5 89,3 42,0 41,4 100,1

Daržovės 23,3 17,7 9,3 11,8 13,9

Vaisiai ir uogos 21,1 52,9 66,8 67,5 36,7

Gyvuliai ir paukščiai 186,6 171,2 153,3 127,1 141,1

Pienas (perskaičiuotas į bazinį riebumą) 1476,7 1207,3 1100,7 1152,8 1140,6

Kiaušiniai, mln 486,4 461,0 440,8 480,8 517,7

Žemės ūkio produkcijos prekingumo lygis beveik nepakito. 2002 metais, kaip ir 1998-aisiais, buvo supirkta didesnė išaugintų pagrindinių augalininkystės produktų dalis nei gyvulininkystės. 2002 metais buvo supirkta 26 proc. visų išaugintų grūdų, 98 proc. cukrinių runkelių, 95 proc. rapsų. Gyvulių ir paukščių supirkta 63 proc, pieno – 55 procentai.

Žemės ūkio produktų vidutinės supirkimo kainos 2002 metais, palyginti su 200l-aisiais, sumažėjo 12,1 proc. Kainų indeksų kitimo tendencijos augalininkystėje ir gyvulininkystėje nevienareikšmės. 1998-1999 metais vidutinių augalininkystės kainų indeksas didėjo, o gyvulininkystės produktų – mažėjo. 2001-aisiais atvirkščiai – mažėjo augalininkystės, didėjo gyvulininkystės produktų kainų indeksai. 2002 metais mažėjo tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės produktų kainos. Augalininkystės produktų kainų indeksas sumažėjo iki 98,1 proc, o gyvulininkystės – net iki 83,8 procento.

Kaip rodo pastarųjų penkerių metų analizės duomenys, „kainų žirklės“ didžiausios buvo 2000 metais. Už parduotą žemės ūkio produkciją jos gamintojai galėjo įsigyti gerokai mažiau materialinių išteklių negu ankstesniais metais, nes jų kainos, mažėjant žemės ūkio produkcijos kainoms, didėjo. 2001 metais, bendrasis žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas buvo didesnis už materialinių-techninių išteklių kainų indeksą, o 2002 metais – atvirkščiai – mažesnis. Tai turėjo neigiamą poveikį augalininkystės produkcijos gamintojų veiklos rezultatams. 2002 metais „kainų žirklės“ neigiamai veikė ir augalininkystės, ir gyvulininkystės produkcijos gamintojų veiklos rezultatus (5 lentelė).

2001 metais Lietuvos maisto produktų ir gėrimų pramonės sektoriuje beveik 69 proc įmonių
individualių) buvo nedidelės (mažos ir vidutinės), turinčios iki 50 darbuotojų. Jų parduotos produkcijos dalis visoje maisto produktų ir gėrimų pramonės prekinės produkcijos struktūroje sudarė tik 11,0 procentų.

5lentelė

Žemės ūkio produkcijos ir jai pagaminti reikalingų išteklių kainų indeksų dinamika 1998-2002 metais (palyginti su ankstesniais metais), proc

Rodikliai 1998 1999 2000 2001 2002

“Kainų žirklės” 99,4 89,3 71,5 113,9 97,6

Ž.ū. produkcijos supirkimo kainų indeksai:

bendrasis

93,3

95,7

84,7

110,4

87,9

augalininkystės 88,5 103,0 87,4 90,9 98,1

gyvulininkystės 96,8 93,2 83,7 119,6 83,8

Materialinių išteklių kainų indeksas 93,9 107,2 118,5 96,9 90,1

Daugiau kaip 38 proc. visos maisto pramonės įmonių (be individualių) produkcijos rinkai tiekė pieno ir mėsos pramonės įmonės (2 pav.).

2 pav. Maisto pramonės produktų ir gėrimų pardavimų struktūra 2001 metais

Per 73 proc. visos maisto produktų ir gėrimų pramonės įmonių (be individualių) produkcijos buvo realizuojama vidaus rinkoje. Čia parduota daugiausia mėsos ir jos produktų, aliejaus, maltų grūdų produktų, krakmolo ir jo produktų, gėrimų pramonės gaminių. Užsienio rinkose parduota apie 62 proc. gatavų pašarų ir maisto gyvuliams, apie 42 proc. pieno produktų, per 57 proc. žuvies ir žuvies produktų.

Vienas maisto produktų ir gėrimų pramonės darbuotojas per 2001 metus pagamino produkcijos vidutiniškai už 117,6 tūkst. Lt. Tai per 14 proc. daugiau negu 2000 metais. Daugiausia produkcijos vienas darbuotojas per metus pagamino gatavų pašarų ir maisto gyvuliams (250,5 tūkst. Lt) bei aliejaus ir riebalų gamybos 198,8 tūkst. Lt) pramonės įmonėse. Mažiau negu vidutiniškai produkcijos vienas darbuotojas pagamino grūdų malimo produktų (89,2 tūkst. Lt), vaisių ir daržovių perdirbimo (55,8 tūkst. Lt) ir mėsos bei jos produktų (105,4 tūkst. Lt) pramonėje.

3. PARAMA ŽEMĖS ŪKIUI

Žemės ūkio konkurencingumo didinimas, rengiantis narystei ES, reikalauja valstybės paramos. Ši parama panaudojama ūkiams modernizuoti ir restruktūrizuoti bei gyventojų pajamoms palaikyti.

Valstybės paramos žemės ūkiui instrumentai 2002 metais buvo Specialioji kaimo rėmimo programa, SAPARD ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.

2002 metais Specialioji kaimo rėmimo programa buvo pagrindinis nacionalinės paramos šaltinis. Šiai paramai buvo skirta 304,5 mln. Lt, arba 12,2 mln. Lt daugiau nei 2001 metais.

Žemės ūkio rinkai reguliuoti ir gamintojų pajamoms palaikyti 2002 metais buvo skirta 198,3 mln. Lt, arba 65,1 proc. bendros Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų apimties. Vis svarbesne gamintojų pajamų palaikymo forma tampa tiesioginės įsnokos. 2002 metais išmokėta dvigubai daugiau išmokų negu 2001-aisiais, gerokai šrlestas paramos krypčių spektras. Tiesioginės išmokos buvo skiriamos už javų, rapsų, [nu pasėlius, modernizuotuose žieminiuose šiltnamiuose auginamus augalus, ~:ensyviai prižiūrimų verslinių vaismedžių sodus ir uogynus, karves žindenes. Derinant žemdirbiams teikiamą paramą prie ES standartų, pradėtos mokėti išmokos už paskerstus Salvijus ir ėriavedes.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2616 žodžiai iš 8423 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.