Likusių be tėvų globos vaikų problema

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. LITERATŪROS APŽVALGA 5

1.1 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ PROBLEMA LIETUVOJE 5

1.1.1 VALSTYBĖS IR PRIVAČIAI GLOBOJAMŲ VAIKŲ SITUACIJA: STATISTINIS

PAVAIKSLAS 7

1.1.2 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ GLOBOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS 11

1.1.3 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ ĮVAIKINIMO TEISINIS REGLAMENTAS 13

1.1.4 BENDROSIOS NUOSTATOS 15

1.1.5 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ ĮVAIKINIMOTEISINIS REGLAMENTAS 16

1.1.6 SOCIALINĖS POLITIOS PRIEMONĖS GLOBOS IR ĮVAIKINIMO SRITYJE 21

2. VAIKO LIKUSIO BE TĖVŲ GLOBOS, ĮVAIKINIMO BYLOS ANALIZĖ 23

2.1 TYRIMO METODOLOGIJA 23

2.2 BYLOS ANALIZĖ 23

NAUDOTA LITERATŪRA 25

ĮVADAS

Globos, labdaros pradžia sutampa su civilizacijos pradžia. Žmonėms

gyvenant uždaromis grupėmis, kiekvienas buvo glaudžiai susijęs su kitu,

todėl nereikėjo išskirtinės globos. Kintant visuomenei, natūraliai prireikė

globos ir labdaros. Šiais laikais kiekviena civilizuota valstybė saugo ir

globoja šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę, nes tai yra jos kertinis

akmuo.

Kiekvienas žmogus stengiasi sukurti aplink save rojų. Visi nori turėti

šiltus, gražius namus, kuriuose lauktų artimieji, nenutiltų džiugus vaikų

klegesys. Tačiau šiuo metu Lietuvoje faktinė situacija nedžiugina nei

vieno. Šeima kaip visuomenės ląstelė irsta. Irstant šeimos statuti

pastebimai mažėja gimstamumas.

Kiekvieno vaiko pasaulis prasideda šeimoje. Šeima – pati artimiausia

vaiką supanti aplinka, kurioje formuojasi požiūris į žmones, aplinką,

pasaulį ir save tame pasaulyje. Šeimoje vaikas įgyja savo pirmąją patirtį,

pirmąsias žinias, pirmuosius įspūdžius. Taigi namų aplinka turi didelę

įtaką vaiko patyrimui. Vaikas be šeimos sėkmingai panaudoją turimą

socialinį – kognityvikį patyrimą vaikų globos institucijose. Aišku tai nėra

tas pats kaip tai būtų šeimoje. Nežiūrint į tai vis daugiau mažylių netenka

tėvų globos, yra socialiai ir pedagogiškai apleidžiami. Nors ir labai

skaudu, bet vis daugiau vaikų nesimoko ir nedirba, valkatauja gatvėse,

įtraukiami į nusikalstamą veiklą, girtavimą, prostituciją ir panašiai.

Viena iš didžiausių problemų, nulemiančių vaikų nepriežiūrą ir jų teisių

pažeidimą, yra didėjantis nedarnių – asocialių šeimų skaičius.

Kadangi ši tema šiuolaikinėje visuomenėje yra ypač aktuali, todėl aš

ir nusprendžiau pasirinkti kursinio temą – SOCIALINĖS POLITIKOS PRIEMONĖS

VAIKAMS LIKUSIEMS BE TĖVŲ GLOBOS: TEORIJA IR PRAKTIKA.

TYRIMO PROBLEMA:

Likusių be tėvų globos vaikų situacija

TIKSLAS:

Nustatyti teorines socialinės politikos priemones vaikams likusiems be

tėvų globos ir jų panaudojimą praktikoje.

UŽDAVINIAI:

1. išnagrinėti socialinę, teorinę, psichologinę literatūrą;

2. išsiaiškini likusių be tėvų globos vaikų padėtį;

3. pateikti statistinius duomenis apie valstybės ir privačiai globojamus

vaikus;

4. atskleisti įvaikinimo ir globos reglamentavimo aspektus;

5. išanalizuoti vaiko, likusio be tėvų globos įvaikinimo bylą

TYRIMO OBJEKTAS:

Likusieji be tėvų globos vaikai.

TYRIMO METODAI

1. Mokslinė literatūros analizė.

2. Dokumentų analizė.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ PROBLEMA LIETUVOJE

Maža dalis valstybės prižiūrimų vaikų yra našlaičiai, tačiau didžioji

dauguma yra likę be tėvų globos. Šiuo terminu vadinami vaikai, kurių vienas

iš tėvų arba abu tėvai yra gyvi, bet negali arba nenori trumpą ar ilgą

laiką rūpintis savo vaiku dėl tėvų ligos, apleidimo, įkalinimo arba žalingo

ar aplaidaus vaikų auklėjimo.

Lietuvos vaikų neaplenkė ekonominis ir socialinės kaitos, sukėlimas

naujų problemų vaikų priežiūros ir gerovės srityje, poveikis. Išaugęs

nusikaltimų, smurto, prievartos, nepriežiūros, išnaudojimo ir

diskriminacijos prieš vaikus atvejų skaičius tapo nauja realija šalyje.

Pasak oficialių šaltinių, pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikai

netenka tėvų globos, yra tai, kad šeimos neturi palankių socialinių sąlygų

arba priklauso socialinės rizikos grupei. [Vaikai ir moterys Lietuvoje.

V.,2003 p.33]

Kadangi nėra teisiškai apibrėžtų kriterijų, rizikos grupei nustatyti,

socialinių vaikų teisių apsaugos tarnybos pačios identifikuoja šeimas,

turinčias socialinių ir ekonominių sunkumų. [Vaikai ir moterys Lietuvoje.

V.,2003 p.34]

Vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, socialinės rizikos šeima

apibrėžiama kaip šeima, kurioje vyrauja krizė dėl vieno ar kito šeimos

nario piktnaudžiavimo psichologiniais, nepriežiūros savo vaikų, leidimo

jiems valkatauti, elgetauti, dėl skundo, socialinių įgūdžių stokos nemokant

prižiūrėti vaikų, prieš juos naudojant psichologinę, fizinę arba seksualinę

prievartą: gaunamą valstybės paramą naudojant ne šeimos interesus.

Palankių socialinių teisių neturinčios šeimos:

| |1995 |1998 |1999 |2000
|2001 |2002 |

|Iš viso |9,709 |14,9373 |15,144 |16,043 |18,114 |18,675 |

|Vaikų skaičius |25,604 |34,328 |34,379 |36,856 |40,276 |42,820 |

Šaltinis: Vaikai ir moterys Lietuvoje. V.,2003 p.34

(1 lentelė)

Tokių šeimų skaičius nuolat auga (1 lentelė). Socialinių vaikų

teisių apsaugos tarnyba įskaitoje 2002 m. pradžioje buvo 18672 palankių

socialinių sąlygų neturinčių šeimų, kuriose augo 25604 vaikai.[ Vaikai ir

moterys Lietuvoje. V.,2003 p.34]. lyginant šiuos skaičius, galima teigti,

kad palankių socialinių sąlygų neturinčių šeimų skaičius per 7 metus išaugo

dvigubai.

Viena rimtesnių priežasčių, dėl kurių vaikai netenka tėvų globos yra

probleminės grupės šeimos. Dažnai iš probleminių šeimų yra atimamos

tėvystės teisės, tie tėvai dažniausiai vengia vykdyti savo pareigą auklėti

vaikus ar piktnaudžiauja savo tėvystės teisėmis, daro žalingą įtaką vaikams

savo amoraliu elgesiu.

Per pastaruosius penkerius metus kasmet apie 400 vaikų netenka

globos, atėmus jų tėvams teises. Apie 200 vaikų netenka tėvų globos, nes jų

tėvai nuteisiami laisvės atėmimu. Neretas atvejis, kai rizikos grupės

šeimose tėvai patys atsisako vaikų.

Vaikai netekę globos

| |1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |

|Iš viso |2907 |3391 |3175 |3502 |3261 |

|Iš probleminių |1183 |1020 |843 |1046 |951 |

2 lentelė

Šaltinis: Stasiulienė V., Eidukienė V., Gruževskis B., Jaučaitytė K.,

Mikalauskaitė A., Paluckienė J. Paramos šeimai politika. V., 2003, p. 105

Dažniausiai netekusių globos vaikų dalis yra iš probleminių šeimų.

Probleminių šeimų daugėja. Vaikų teisių apsaugos tarnybų įstaigoje 1999m.

pabaigoje tokių šeimų buvo įrašyta 16,0 tūkst., jose augo 36,9 tūkst.

vaikų, tai atitinkamai 6,3 tūkst., ir 11,3 tūkst., daugiau nei 1995m.

Probleminės šeimos (tūkstančiais)

| |1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |

|Šeimų skaičius |9,7 |12,6 |14,9 |15,1 |16,0 |

|Vaikų skaičius jose |25,6 |29,6 |34,3 |34,4 |36,9 |

3 lentelė

Šaltinis: Stasiulienė V., Eidukienė V., Gruževskis B., Jaučaitytė K.,

Mikalauskaitė A., Paluckienė J. Paramos šeimai politika. V., 2003, p. 105

1.1.1 VALSTYBĖS IR PRIVAČIAI GLOBOJAMŲ VAIKŲ SITUACIJA: STATISTINIS

PAVAIKSLAS

Remiantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu (įsigaliojusiu 2001m.

lieps1 d.), globą organizuoja ir prižiūri savivaldybių vaikų teisių

apsaugos tarnybos, vaikų teisių apsaugos tarnybos organizuoja ir prižiūri

vaikus bendradarbiaudamos su kitomis vietos savivaldos ir nevyriausybinėmis

institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

[vaikai ir moterys Lietuvoje. V., 2003, p.34]

Egzistuoja dvi vaikų globos rūšys. Vaiko laikinoji globa – laikinai be

tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių bei teisėtų

interesų atstovavimas ir ginimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje.

[Vaiko teisių apsauga Lietuvoje. V., 2000.,p.113] Vaiko nuolatinė globa –

be tėvų globos likusio vaiko, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į

šeimą, priežiūra ir auklėjimas, jo teisių bei teisėtų interesų atstovavimas

ir ginimas šeimoje, šeimynoje ar institucijose. [Vaiko teisių apsauga

Lietuvoje. V., 2000.,p.114]

Laikinoji ar nuolatinė globa gali būti steigiama vaikui globėjų

šeimoje, šeimynoje, laikinos vaikų globos namuose ar stacionaruose vaikų

globos namuose. [Žalimienė. L. Socialinės apsaugos. V.,2001, p.167]

Stacionarios vaikų globos įstaigos vaikams – tai socialinės globos

įstaigos, skirtos globoti našlaičius, tėvų globos netekusius vaikus,

negalinčius gyventi šeimoje ir reikalaujančius nuolatinės priežiūros.

Šiose įstaigose turi būti užtikrintas vaiko vaiko auklėjimas ir

priežiūra, sudaryta aplinka, kurioje vaikas galėtų augti, vystytis ir

tobulėti. Organizuojant veiklą šio tipo įstaigose, ypatingas dėmesys

skiriamas vaiko situacijos analizei ir alternatyvų stacionariai vaikų

globai formų ieškojimui ir jų taikymui.

Stacionarios globos įstaigos vaikams yra šios:

Laikinos vaikų globos namai – tai socialinės globos įstaigą, kurioje

laikinai apgyvendinami ir globojami vyresni negu 3 metų vaikai, netekę tėvų

globos, gatvės vaikai ir dėl kitų priežasčių negalintys gyventi savo

šeimoje. Organizuojant veiklą šio tipo įstaigose, būtina nuolat ieškoti

galimybių, kaip grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą arba rasti globėjų

šeimą;

Šeimyna – tai juridinis asmuo, kai šeimos aplinkoje globojami 6 ir

daugiau tėvų globos netekusių vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su

savais
vaikais turi būti ne daugiau kaip 12 vaikų);

Vaikų globos namai – tai socialinės globos įstaiga, kurioje ilgesniam

ar trumpesniam laikui apgyvendinami ir globojami našlaičiai ir tėvų globos

netekę vaikai. [Žalimienė. L. Socialinės apsaugos. V.,2001, p.166]

Nuo 1999m. vaikų, kurie neteko tėvų, apgyvendinimas šeimose mažėjo,

nepaisant didėjančio vaikų, netekusių tėvų priežiūros skaičiaus.

Vaikai netekę tėvų globos Lietuvoje 1999-2002m

|Rodikliai |1999|2000 |2001|2002|

|Bendras vaikų, netenkančių tėvų globos, |3,26|2,597 |2,86|3,00|

|skaičius |1 | |3 |3 |

|Vaikai iki 7 metų |1,13|897 |1,08|1,22|

| |0 | |0 |0 |

|Vaikai apgyvendinti globos institucijose|1,34|1,265 |1,58|1,6,|

| |3 | |9 |8 |

|Vaikai apgyvendinti šeimose |1,84|1,287 |1,27|1,35|

| |4 | |4 |9 |

|Artimų giminaičių |1,27|92, |898 |…. |

| |4 | | | |2000m. ir 3003 beglobių vaikų 1359 buvo apgyvendinti šeimose. Beveik

kiekviena savivaldybė turi vaikų globos institucijų ar grupių apgyvendinti

vaikus, netekusius tėvų priežiūros arba tapusius smurto šeimose aukomis.

2002m. globos įstaigose gyveno 13700 vaikų. Kad šiems vaikams laikinoji

globa netaptų laipteliu į nuolatinės globos institucijas, būtina stiprinti

socialinį darbą su biologiniais vaiko tėvais ir didinti savivaldybės

pareigūnų dėmesį. [Vaikai ir moterys Lietuvoje. V., 2003. p.23]

2002m. vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenys:

| |Globa (rūpyba) |Per metus |

|1. |Šeimų, globojančių (rūpinančių) vaikų skaičius |60 |

|2. |Globojamų vaikų skaičius jose |68 |

|2.1 |Iš jų 0-3m. |7 |

|2.2 | 4-6m. |8 |

|2.3 | 7-17 |53 |

|1. |Institucijose globojamų vaikų skaičius |54 |

|1.1 |Iš jų: 0-3 |18 |

|1.2 | 4-6 |9 |

|1.3 | 7-17 |27 |

Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad privačiai globojamų

vaikų yra daugiau nei institucijose. Tačiau šeimos dažnai ima globoti

vyresnio amžiaus vaikus.

Nustatyta vaikams globa (rūpyba) pagal globos (rūpybos) nustatymo

pagrindus

| | |iki 18 | |

| | |m. | |

| | | |0-3m. |4-6m. |7-17m.|

|1 |Vaikams nustatyta globa (rūpyba) |122 |25 |17 |80 |

|2 | Abu tėvai arba turėtas vienas iš |15 |1 |1 |13 |

|3 | Tėvystės ar artimos giminystės |1 |1 | | |

|4 |Abu tėvai arba turėtas vienas iš tėvų | | | | |

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.

Matomi 1623 žodžiai iš 5401 žodžių.

Panašūs įrašai