TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. LITERATŪROS APŽVALGA 5
1.1 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ PROBLEMA LIETUVOJE 5
1.1.1 VALSTYBĖS IR PRIVAČIAI GLOBOJAMŲ VAIKŲ SITUACIJA: STATISTINIS
PAVAIKSLAS 7
1.1.2 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ GLOBOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS 11
1.1.3 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ ĮVAIKINIMO TEISINIS REGLAMENTAS 13
1.1.4 BENDROSIOS NUOSTATOS 15
1.1.5 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ ĮVAIKINIMOTEISINIS REGLAMENTAS 16
1.1.6 SOCIALINĖS POLITIOS PRIEMONĖS GLOBOS IR ĮVAIKINIMO SRITYJE 21
2. VAIKO LIKUSIO BE TĖVŲ GLOBOS, ĮVAIKINIMO BYLOS ANALIZĖ 23
2.1 TYRIMO METODOLOGIJA 23
2.2 BYLOS ANALIZĖ 23
NAUDOTA LITERATŪRA 25
ĮVADAS
Globos, labdaros pradžia sutampa su civilizacijos pradžia. Žmonėms
gyvenant uždaromis grupėmis, kiekvienas buvo glaudžiai susijęs su kitu,
todėl nereikėjo išskirtinės globos. Kintant visuomenei, natūraliai prireikė
globos ir labdaros. Šiais laikais kiekviena civilizuota valstybė saugo ir
globoja šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę, nes tai yra jos kertinis
akmuo.
Kiekvienas žmogus stengiasi sukurti aplink save rojų. Visi nori turėti
šiltus, gražius namus, kuriuose lauktų artimieji, nenutiltų džiugus vaikų
klegesys. Tačiau šiuo metu Lietuvoje faktinė situacija nedžiugina nei
vieno. Šeima kaip visuomenės ląstelė irsta. Irstant šeimos statuti
pastebimai mažėja gimstamumas.
Kiekvieno vaiko pasaulis prasideda šeimoje. Šeima – pati artimiausia
vaiką supanti aplinka, kurioje formuojasi požiūris į žmones, aplinką,
pasaulį ir save tame pasaulyje. Šeimoje vaikas įgyja savo pirmąją patirtį,
pirmąsias žinias, pirmuosius įspūdžius. Taigi namų aplinka turi didelę
įtaką vaiko patyrimui. Vaikas be šeimos sėkmingai panaudoją turimą
socialinį – kognityvikį patyrimą vaikų globos institucijose. Aišku tai nėra
tas pats kaip tai būtų šeimoje. Nežiūrint į tai vis daugiau mažylių netenka
tėvų globos, yra socialiai ir pedagogiškai apleidžiami. Nors ir labai
skaudu, bet vis daugiau vaikų nesimoko ir nedirba, valkatauja gatvėse,
įtraukiami į nusikalstamą veiklą, girtavimą, prostituciją ir panašiai.
Viena iš didžiausių problemų, nulemiančių vaikų nepriežiūrą ir jų teisių
pažeidimą, yra didėjantis nedarnių – asocialių šeimų skaičius.
Kadangi ši tema šiuolaikinėje visuomenėje yra ypač aktuali, todėl aš
ir nusprendžiau pasirinkti kursinio temą – SOCIALINĖS POLITIKOS PRIEMONĖS
VAIKAMS LIKUSIEMS BE TĖVŲ GLOBOS: TEORIJA IR PRAKTIKA.
TYRIMO PROBLEMA:
Likusių be tėvų globos vaikų situacija
TIKSLAS:
Nustatyti teorines socialinės politikos priemones vaikams likusiems be
tėvų globos ir jų panaudojimą praktikoje.
UŽDAVINIAI:
1. išnagrinėti socialinę, teorinę, psichologinę literatūrą;
2. išsiaiškini likusių be tėvų globos vaikų padėtį;
3. pateikti statistinius duomenis apie valstybės ir privačiai globojamus
vaikus;
4. atskleisti įvaikinimo ir globos reglamentavimo aspektus;
5. išanalizuoti vaiko, likusio be tėvų globos įvaikinimo bylą
TYRIMO OBJEKTAS:
Likusieji be tėvų globos vaikai.
TYRIMO METODAI
1. Mokslinė literatūros analizė.
2. Dokumentų analizė.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1 LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ PROBLEMA LIETUVOJE
Maža dalis valstybės prižiūrimų vaikų yra našlaičiai, tačiau didžioji
dauguma yra likę be tėvų globos. Šiuo terminu vadinami vaikai, kurių vienas
iš tėvų arba abu tėvai yra gyvi, bet negali arba nenori trumpą ar ilgą
laiką rūpintis savo vaiku dėl tėvų ligos, apleidimo, įkalinimo arba žalingo
ar aplaidaus vaikų auklėjimo.
Lietuvos vaikų neaplenkė ekonominis ir socialinės kaitos, sukėlimas
naujų problemų vaikų priežiūros ir gerovės srityje, poveikis. Išaugęs
nusikaltimų, smurto, prievartos, nepriežiūros, išnaudojimo ir
diskriminacijos prieš vaikus atvejų skaičius tapo nauja realija šalyje.
Pasak oficialių šaltinių, pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikai
netenka tėvų globos, yra tai, kad šeimos neturi palankių socialinių sąlygų
arba priklauso socialinės rizikos grupei. [Vaikai ir moterys Lietuvoje.
V.,2003 p.33]
Kadangi nėra teisiškai apibrėžtų kriterijų, rizikos grupei nustatyti,
socialinių vaikų teisių apsaugos tarnybos pačios identifikuoja šeimas,
turinčias socialinių ir ekonominių sunkumų. [Vaikai ir moterys Lietuvoje.
V.,2003 p.34]
Vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, socialinės rizikos šeima
apibrėžiama kaip šeima, kurioje vyrauja krizė dėl vieno ar kito šeimos
nario piktnaudžiavimo psichologiniais, nepriežiūros savo vaikų, leidimo
jiems valkatauti, elgetauti, dėl skundo, socialinių įgūdžių stokos nemokant
prižiūrėti vaikų, prieš juos naudojant psichologinę, fizinę arba seksualinę
prievartą: gaunamą valstybės paramą naudojant ne šeimos interesus.
Palankių socialinių teisių neturinčios šeimos:
| |1995 |1998 |1999 |2000
|2001 |2002 |
|Iš viso |9,709 |14,9373 |15,144 |16,043 |18,114 |18,675 |
|Vaikų skaičius |25,604 |34,328 |34,379 |36,856 |40,276 |42,820 |
|šeimose | | | | | | |
Šaltinis: Vaikai ir moterys Lietuvoje. V.,2003 p.34
(1 lentelė)
Tokių šeimų skaičius nuolat auga (1 lentelė). Socialinių vaikų
teisių apsaugos tarnyba įskaitoje 2002 m. pradžioje buvo 18672 palankių
socialinių sąlygų neturinčių šeimų, kuriose augo 25604 vaikai.[ Vaikai ir
moterys Lietuvoje. V.,2003 p.34]. lyginant šiuos skaičius, galima teigti,
kad palankių socialinių sąlygų neturinčių šeimų skaičius per 7 metus išaugo
dvigubai.
Viena rimtesnių priežasčių, dėl kurių vaikai netenka tėvų globos yra
probleminės grupės šeimos. Dažnai iš probleminių šeimų yra atimamos
tėvystės teisės, tie tėvai dažniausiai vengia vykdyti savo pareigą auklėti
vaikus ar piktnaudžiauja savo tėvystės teisėmis, daro žalingą įtaką vaikams
savo amoraliu elgesiu.
Per pastaruosius penkerius metus kasmet apie 400 vaikų netenka
globos, atėmus jų tėvams teises. Apie 200 vaikų netenka tėvų globos, nes jų
tėvai nuteisiami laisvės atėmimu. Neretas atvejis, kai rizikos grupės
šeimose tėvai patys atsisako vaikų.
Vaikai netekę globos
| |1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |
|Iš viso |2907 |3391 |3175 |3502 |3261 |
|Iš probleminių |1183 |1020 |843 |1046 |951 |
|šeimų | | | | | |
2 lentelė
Šaltinis: Stasiulienė V., Eidukienė V., Gruževskis B., Jaučaitytė K.,
Mikalauskaitė A., Paluckienė J. Paramos šeimai politika. V., 2003, p. 105
Dažniausiai netekusių globos vaikų dalis yra iš probleminių šeimų.
Probleminių šeimų daugėja. Vaikų teisių apsaugos tarnybų įstaigoje 1999m.
pabaigoje tokių šeimų buvo įrašyta 16,0 tūkst., jose augo 36,9 tūkst.
vaikų, tai atitinkamai 6,3 tūkst., ir 11,3 tūkst., daugiau nei 1995m.
Probleminės šeimos (tūkstančiais)
| |1995 |1996 |1997 |1998 |1999 |
|Šeimų skaičius |9,7 |12,6 |14,9 |15,1 |16,0 |
|Vaikų skaičius jose |25,6 |29,6 |34,3 |34,4 |36,9 |
3 lentelė
Šaltinis: Stasiulienė V., Eidukienė V., Gruževskis B., Jaučaitytė K.,
Mikalauskaitė A., Paluckienė J. Paramos šeimai politika. V., 2003, p. 105
1.1.1 VALSTYBĖS IR PRIVAČIAI GLOBOJAMŲ VAIKŲ SITUACIJA: STATISTINIS
PAVAIKSLAS
Remiantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu (įsigaliojusiu 2001m.
lieps1 d.), globą organizuoja ir prižiūri savivaldybių vaikų teisių
apsaugos tarnybos, vaikų teisių apsaugos tarnybos organizuoja ir prižiūri
vaikus bendradarbiaudamos su kitomis vietos savivaldos ir nevyriausybinėmis
institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
[vaikai ir moterys Lietuvoje. V., 2003, p.34]
Egzistuoja dvi vaikų globos rūšys. Vaiko laikinoji globa – laikinai be
tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių bei teisėtų
interesų atstovavimas ir ginimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje.
[Vaiko teisių apsauga Lietuvoje. V., 2000.,p.113] Vaiko nuolatinė globa –
be tėvų globos likusio vaiko, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į
šeimą, priežiūra ir auklėjimas, jo teisių bei teisėtų interesų atstovavimas
ir ginimas šeimoje, šeimynoje ar institucijose. [Vaiko teisių apsauga
Lietuvoje. V., 2000.,p.114]
Laikinoji ar nuolatinė globa gali būti steigiama vaikui globėjų
šeimoje, šeimynoje, laikinos vaikų globos namuose ar stacionaruose vaikų
globos namuose. [Žalimienė. L. Socialinės apsaugos. V.,2001, p.167]
Stacionarios vaikų globos įstaigos vaikams – tai socialinės globos
įstaigos, skirtos globoti našlaičius, tėvų globos netekusius vaikus,
negalinčius gyventi šeimoje ir reikalaujančius nuolatinės priežiūros.
Šiose įstaigose turi būti užtikrintas vaiko vaiko auklėjimas ir
priežiūra, sudaryta aplinka, kurioje vaikas galėtų augti, vystytis ir
tobulėti. Organizuojant veiklą šio tipo įstaigose, ypatingas dėmesys
skiriamas vaiko situacijos analizei ir alternatyvų stacionariai vaikų
globai formų ieškojimui ir jų taikymui.
Stacionarios globos įstaigos vaikams yra šios:
Laikinos vaikų globos namai – tai socialinės globos įstaigą, kurioje
laikinai apgyvendinami ir globojami vyresni negu 3 metų vaikai, netekę tėvų
globos, gatvės vaikai ir dėl kitų priežasčių negalintys gyventi savo
šeimoje. Organizuojant veiklą šio tipo įstaigose, būtina nuolat ieškoti
galimybių, kaip grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą arba rasti globėjų
šeimą;
Šeimyna – tai juridinis asmuo, kai šeimos aplinkoje globojami 6 ir
daugiau tėvų globos netekusių vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su
savais
vaikais turi būti ne daugiau kaip 12 vaikų);
Vaikų globos namai – tai socialinės globos įstaiga, kurioje ilgesniam
ar trumpesniam laikui apgyvendinami ir globojami našlaičiai ir tėvų globos
netekę vaikai. [Žalimienė. L. Socialinės apsaugos. V.,2001, p.166]
Nuo 1999m. vaikų, kurie neteko tėvų, apgyvendinimas šeimose mažėjo,
nepaisant didėjančio vaikų, netekusių tėvų priežiūros skaičiaus.
Vaikai netekę tėvų globos Lietuvoje 1999-2002m
|Rodikliai |1999|2000 |2001|2002|
|Bendras vaikų, netenkančių tėvų globos, |3,26|2,597 |2,86|3,00|
|skaičius |1 | |3 |3 |
|Vaikai iki 7 metų |1,13|897 |1,08|1,22|
| |0 | |0 |0 |
|Vaikai apgyvendinti globos institucijose|1,34|1,265 |1,58|1,6,|
| |3 | |9 |8 |
|Vaikai apgyvendinti šeimose |1,84|1,287 |1,27|1,35|
| |4 | |4 |9 |
|Artimų giminaičių |1,27|92, |898 |…. |
| |4 | | | |2000m. ir 3003 beglobių vaikų 1359 buvo apgyvendinti šeimose. Beveik
kiekviena savivaldybė turi vaikų globos institucijų ar grupių apgyvendinti
vaikus, netekusius tėvų priežiūros arba tapusius smurto šeimose aukomis.
2002m. globos įstaigose gyveno 13700 vaikų. Kad šiems vaikams laikinoji
globa netaptų laipteliu į nuolatinės globos institucijas, būtina stiprinti
socialinį darbą su biologiniais vaiko tėvais ir didinti savivaldybės
pareigūnų dėmesį. [Vaikai ir moterys Lietuvoje. V., 2003. p.23]
2002m. vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenys:
| |Globa (rūpyba) |Per metus |
|1. |Šeimų, globojančių (rūpinančių) vaikų skaičius |60 |
|2. |Globojamų vaikų skaičius jose |68 |
|2.1 |Iš jų 0-3m. |7 |
|2.2 | 4-6m. |8 |
|2.3 | 7-17 |53 |
|1. |Institucijose globojamų vaikų skaičius |54 |
|1.1 |Iš jų: 0-3 |18 |
|1.2 | 4-6 |9 |
|1.3 | 7-17 |27 |
Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad privačiai globojamų
vaikų yra daugiau nei institucijose. Tačiau šeimos dažnai ima globoti
vyresnio amžiaus vaikus.
Nustatyta vaikams globa (rūpyba) pagal globos (rūpybos) nustatymo
pagrindus
| | |Iš viso|Iš jų: |
| | |vaikų | |
| | |iki 18 | |
| | |m. | |
| | | |0-3m. |4-6m. |7-17m.|
|1 |Vaikams nustatyta globa (rūpyba) |122 |25 |17 |80 |
|2 | Abu tėvai arba turėtas vienas iš |15 |1 |1 |13 |
| |tėvų yra miręs | | | | |
|3 | Tėvystės ar artimos giminystės |1 |1 | | |
| |ryšiai nuo vaiko radimo dienos | | | | |
| |nenustatyti per tris mėn. | | | | |
|4 |Abu tėvai arba turėtas vienas iš tėvų | | | | |