Linux istorija
5 (100%) 1 vote

Linux istorija

Fundamentalinių mokslų katedra

Mechanikos fakultetas

Linux operacinė sistema

Studentas:

Grupė:

Tikrino:

Kaip atsirado Linux ir UNIX…

Linux istorija neatsiejama nuo UNIX istorijos. Unix – tai galinga operacinė sistema (tiksliau – daugelis sistemų), pradėta kurti 1969 metais. Nuo pat pradžių UNIX buvo kuriama kaip lanksti, patogi, greita ir universali sistema, skirta praktiškai visų rušių darbams. UNIX sistemoje buvo panaudoti ir ilgi failu vardai, kurie ten atsirado 25 metais anksčiau negu WINDOWS, ir puikios tinklų galimybės – butent UNIX sistemų pagalba atsirado viskas, kas tik yra Internete. Specialiai UNIX sistemai buvo sukurta C kalba, tapusi populiariausia pasaulio programavimo kalba. UNIX sistemos – tai geriausia, ka žmonija yra sukūrusi operacinių sistemų srityje… UNIX X-Window grafinės sistėmos pagrindu buvo kuriama netgi tie patys WINDOWS. Veliau atsiradusi Linux perėmė visus geruosius (ir bloguosius) UNIX sistemų bruožus. Žinoma, UNIX – tai neitikėtinai galinga sistema, skirta profesionalams, tad norint ją įsisavinti, reikia ir žiniu, ir kantrybes, ir laiko. Tiesa, paskutiniu metu bandoma padaryti UNIX sistemas lengvesnėmis, tačiau profesionalios UNIX galimybes – tai bene didžiausias privalumas. Be Linux, UNIX pagrindu buvo kuriamos ir kitos sistemos: BeOS, MacOS-X, NeXT-Step… UNIX padarė nemažą įtaką ir OS/2-Warp kurėjams.

„Linux“ – kas tai?

Prieš aštuonerius su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę sistemą, dabar plačiai žinomą „Linux“ vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNIX OS atšakų – „Minix“. Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už studentui prieinamą kainą. Tačiau „Minix“ OS progreso beveik nebuvo, nes pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti „Minix“ išeities tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys „Minix“ autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai platinamą operacinę sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti mikroprocesorius bei jų valdymą.

Pasirodžius pačioms pirmosioms „Linux“ branduolio versijoms, ši UNIX pakraipos OS iš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia gausi ir aktyvi pagalba greitai iškėlė ir prigretino „Linux“ prie „Solaris“, AIX, „HP-UX“, „Windows“ ir kitų OS. Net ir dabar, jau senokai baigęs universitetą, Linusas Torvaldsas yra atsakingas už „Linux“ branduolį. Jis tikrina beveik visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja norinčiuosius prisijungti prie „Linux“ branduolio tobulinimo. Dabar „Linux“ yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik „Intel i386“ architektūros kompiuterius, bet ir į „PowerPC“, „Apple Macintosh“, „Alpha“, „Sparc64“, „Merced“ ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis – kompiuterių pasaulis plečiasi, nestovi vietoje ir „Linux“.

Kodėl verta naudoti „Linux“?

Paprastą kompiuterių vartotoją „Linux“ galėtų pritraukti tokiomis savybėmis:

Nemokama. Kas nors galėtų paprieštarauti, kad yra matęs N litų kainuojantį „Linux“. Ir būtų teisus. Paprastai „Linux“ platinamas vienu ar keliais kompaktiniais diskais, kurio kainą sudaro programinės įrangos įrašymas į CD-ROM, įvairių dokumentų spausdinimas ir pan. Natūralu, kad „Linux“ platintojai už tai ima mokestį. Tačiau daugeliu atveju visa tai, kas yra CD-ROM, galima nemokamai atsisiųsti iš interneto. Be to, galite dalytis savo turima „Linux“ kopija su draugais ir pažįstamais, ir niekas jums negalės uždėti „brangių apyrankių dykai“.

Stabili. Nė viena paprasto vartotojo įvykdyta programa „nulūždama“ nenulauš „Linux“ branduolio.

Patikima. „Linux“ OS prižiūrimų tarnybinių stočių nereikia iš naujo įkrauti šimtus dienų.

Nėra virusų. Šioms kenksmingoms programoms (nepainioti su „Trojos arkliais“) „Linux“ operacinėje sistemoje vietos nėra.

Įdiegus naują programinę įrangą nereikia iš naujo įkrauti kompiuterio (nebent būtų keičiamas „Linux“ branduolys).

Norint įdiegti „Linux“ į savo kompiuterį, nebūtina atsisveikinti su kitomis jūsų kompiuteryje esančiomis operacinėmis sistemomis – „Linux“ puikiai su jomis sugyvena. Iš „Linux“ jūs beveik visuomet galite prieiti prie bylų, priklausančių kitoms OS. Be to, kompiuterio įkrovos metu visada galima pasirinkti, kurią OS krauti.

Kodėl neverta naudoti „Linux“?

Pasaulyje turbūt nėra operacinės sistemos, kuri tiktų visiems vartotojams. Ne išimtis ir „Linux“ – kai kuriems šios OS rinktis tikrai neverta. Prie „Linux“ OS
nesiūlome pereiti, jei:

dabartinė jūsų OS ir programinė įranga visiškai patenkina jūsų poreikius ir panaši padėtis dar išliks artimiausiu metu;

jums svarbi programinė įranga nėra pritaikyta „Linux“ OS ir nėra jokių pakaitalų. Aišku, galima persijunginėti iš vienos OS į kitą, tačiau paprastai tai nėra geriausias sprendimas. Persijunginėjant gaištamas laikas ir nepatogu dirbti. Galima naudoti specialią programinę įrangą, tokią kaip „VMWare“, kurią naudojant galima greitai persijungti tarp kelių OS, tačiau tokios programos daug kainuoja, joms reikia daug kompiuterio resursų.

Kas yra paketas (distribution)?

Verta pastebėti, kad „Linux“ iš tiesų yra tik operacinės sistemos branduolys, atliekantis svarbiausias OS funkcijas: kompiuterio resursų paskirstymas, aparatūrinės įrangos valdymas, saugumo užtikrinimas ir pan. Egzistuoja „Linux“ (OS branduolio) ir įvairios programinės įrangos rinkiniai, kurie vadinami paketais. Tačiau paprastai žmonės, sakydami žodį „Linux“, turi galvoje ne OS branduolį, o kurį nors paketą. Šių „Linux“ branduolio ir programinės įrangos rinkinių yra tikrai nemažai, todėl daugeliui gali kilti klausimas: „Kam reikia tiek daug paketų?“. Atsakymas paprastas: kompiuterių pasaulis yra įvairialypis ir jame egzistuoja tokia gausybė uždavinių bei problemų, kad vieno universalaus paketo, tinkamo visiems gyvenimo atvejams, sudaryti beveik neįmanoma.

Juk kompiuteriams, kurie skirti įvairiems moksliniams skaičiavimams, paprastai nereikia programinės įrangos, skirtos muzikai kurti, o prie tarnybinės stoties paprastai nesėdi sekretorė ir netvarko dokumentų.

Paketai skiriasi ir programinės įrangos įdiegimo bei priežiūros metodais. Vieni paketai yra paprasti vartoti (userfriendly), juose stengiamasi kuo labiau supaprastinti OS bei programinės įrangos įdiegimą ar priežiūrą. Kituose paketuose šie veiksmai yra sudėtingesni, tačiau vartotojas turi daugiau laisvės ir galimybių prižiūrėti OS.

Linux sandara

Linux yra tipiška UNIX sistema, perėmusi daugumą geriausių BSD bei SystemV (kazhkada vadintos AT&T UNIX) sistemų bruožu. Pagrindinės sistemos dalys yra šios:

Kernelis(liet. branduolys), atliekantis procesų valdymą, jų tarpusavio saveiką, signalų siuntimą ir t.t. Iš tikro, labai sunku pasakyti, ka gi tas kernelis daro… Pagrindinis jo darbas – tai tam tikrų lentelių skaičiavimas, duomenų jose keitimas, atnaujinimas ir pan. Tose lentelėse saugomi sistemos darbo parametrai, informacija apie procesus ir t.t. Kernelis – tai tikras operacinės sistemos pagrindas, be jo sistema negali egzistuoti, dar daugiau – ish tikruju kernelis ir yra pati operacine sistema, tačiau paprastam vartotojui jis visiškai nematomas, nepasiekimas ir nejuntamas. Kernelis – tai kazhkas tiesiog mistiško…

Failų sistema arba, jei tiksliau, Virtual File System – VFS (tik nepainiokit su logine duomenu išdėstymo diske struktūra) – tai kita labai svarbi bet kurios operacinės sistemos dalis. UNIX sistemose failų sistema yra beveik tokia pat svarbi, kaip ir kernelis. Linux, kaip ir kitose UNIX versijose, failų sistema leidzhia pasiekti praktiškai visų rušių duomenis, prietaisus, virtualius įrenginius, tinklus, ir kitus dalykus. Failų sistema irgi gana mistiškas daiktas – be jos UNIX (Linux) negali net pasileisti (tiksliau – pasileidžia, bet iškart pasako kažką apie „kernel panic“ ir numiršta). Failų sistemos dėka Jus galite su tinkle esančiu kompiuteriu failais dirbti taip, lyg jie butu Jųsū kompiuteryje. Failų sistemos dėka Jūs galite redaguoti operacinę atminti su paprastu teksto redaktoriumi. Failų sistemos dėka Jus galite tureti savo kompiuteryje 4 hard diskus, tačiau elgtis taip lyg diskas butu tik vienas… UNIX failų sistema davė pagrindą praktiškai visoms šiuolaikinėms failų sistemoms, įskaitant ir tokias, kaip primityvi FAT sistema, naudojama WINDOWS. Realiai, UNIX failų sistemos gana sudėtingos, bet pradžiai, jums gal pakaks žinoti tai, kokiu rušių būna failai:

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1297 žodžiai iš 3758 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.