Linux programinė įranga
4.5 (90%) 2 votes

Linux programinė įranga

TURINYS

PAVEIKSLAI 3

ĮVADAS 4

SĄVOKOS 5

1.LINUX ISTORIJA 6

1.1.KODĖL VERTA NAUDOTI „LINUX“? 6

1.2.KODĖL NEVERTA NAUDOTI „LINUX“? 7

2.LINUX IŠVAIZDA 8

3.LINUX KATALOGŲ HIERARCHIJA 11

4.LINUX KOMANDOS 13

4.1.MAN 13

4.2.DARBAS SU FAILAIS 14

4.3.DUOMENŲ APDOROJIMO KOMANDOS 14

4.4.SISTEMINĖS KOMANDOS 15

5.PARTICIJŲ SUKŪRIMAS 16

6.ISO FAILŲ ĮRAŠYMAS 19

7.LINUX INSTALIAVIMAS 21

8.LINUX KONFIGŪRAVIMAS 24

9.LINUX „LIETUVYBĖ“ 25

10.ŠRIFTAI 26

11.PROBLEMOS SU MODEMU ?! 27

12.DIAL-UP INTERNETAS LINUX’E 28

13.SHELL’O SKRIPTAI 29

14.BIURO PROGRAMOS YELLOW DOG LINUX DISTRIBUCIJOJE 30

14.1.1.OPENOFFICE.ORG 30

14.1.2.REIKALAVIMAI PROGRAMINIAI ĮRANGAI NORINT ĮDIEGTI OPENOFFICE.ORG 2.0 30

14.1.3.BSAE (DUOMENŲ BAZĖ) 31

14.1.4.CALC 31

14.1.5.DRAW (VECTOR GRAPHICS) 32

14.1.6.IMPRES (PRESENTATION GRAPHICS) 32

14.1.7.MATH (FORMULA EDITOR) 33

14.1.8.WRITER (TEKSTO RAŠYMO PROGRAMA) 33

14.1.9.GNOME OFFICE 34

14.2.1.ABIWORD 34

14.2.2.GNUMERIC 35

IŠVADOS 36

LITERATŪRA 38

ĮVADAS

Prieš aštuonerius su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę sistemą, dabar plačiai žinomą „Linux“ vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNIX OS atšakų – „Minix“. Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už studentui prieinamą kainą. Tačiau „Minix“ OS progreso beveik nebuvo, nes pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti „Minix“ išeities tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys „Minix“ autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai platinamą operacinę sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti mikroprocesorius bei jų valdymą.

Pasirodžius pačioms pirmosioms „Linux“ branduolio versijoms, ši UNIX pakraipos OS iš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia gausi ir aktyvi pagalba greitai iškėlė ir prigretino „Linux“ prie „Solaris“, AIX, „HP-UX“, „Windows“ ir kitų OS. Net ir dabar, jau senokai baigęs universitetą, Linusas Torvaldsas yra atsakingas už „Linux“ branduolį. Jis tikrina beveik visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja norinčiuosius prisijungti prie „Linux“ branduolio tobulinimo. Dabar „Linux“ yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik „Intel i386“ architektūros kompiuterius, bet ir į „PowerPC“, „Apple Macintosh“, „Alpha“, „Sparc64“, „Merced“ ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis – kompiuterių pasaulis plečiasi, nestovi vietoje ir „Linux“.

Šio baigiamojo darbo tikslas yra išsamiai išanalizuoti linux programinė įranga.

Baigiamojo darbo užduotis:

1. Išnagrinėti linux istorija (raida);

2. Pateikti šios programos neigiamas bei teigiamas puses;

3. Apibudinti linux išvaizdą;

4. Apžvelgti Linux katalogų hierarchija;

5. Išanalizuoti biuro programos Yellow Dog Linux distribucijoje.5

SĄVOKOS

Štai pateiktos sąvokos, kurios yra vartojamos šiame darbe arba tokios su, kuriomis susidursite jei domėsitės Linux.Kai kurios jau yra paaiškintos toliau.Nusprendėm viską sudėti į vieną vietą, kad būtų patogiau.

Distribucija-tai paketas.Kai kalbama apie Linux distribuciją, tai paketas , kuriame yra Linux sistema, dokumentacijos, programos Linux‘ui ir t.t.

Kernel- tai Linux branduolys, sistemos širdis.

Shell- tai komandinė terpė, „shellas“.

Daemon- programa, kuri aptarnauja ne vartotoją, o kitas programas.

Window manager_- programa, kuri naudojama dirbti Linux‘e langų pagalba.

X-Window- tai grafinė Linux (ir visų UNIX sistemų) sistema.Ji dirba kaip serveris visokiausių programų paliepimu rašo tekstą ekrane, piešia mygtukus ir pan.

LILO- „Linux loader“, Linux paleidėjo santrumpa.

Widget- grafinės X-Window funkcijos, tai jos paišo mygtukus ir lenteles.

Exploit‘as- šią sąvoką sutiksite jai domėsitės Linux saugumu.Tai programa, kuri naudojasi programinės įrangos skyle ,„bugu“

SSH- „Secure Shell“ programa skirta jungtis prie nutolusių kompiuterių per tinklą, vykdyti komandas tame kompiuteryje: kopijuoti, trinti, siųsti failus ir pan.

Telnet-dar viena programa skirta jungtis prie nutolusio kompiuterio per tinklą.Bet SSH už Telnet yra saugesnė.

Konsolė- konsole vadinama komandinė eilutė(terpė) kitaip tariant shell‘as.

Kol kas tai viskas, tai „oficialios“ sąvokos.Bet kalbant apie kompiuterius ar Internetą yra vartojama daug žargono.Jis vartojamas ne iš neturėjimo ką veikti bet dėl dviejų pagrindinių priežasčių.Pirma, kai kuriuos žodžius lietuviškai sunku apibrėžti arba lietuviškai jie skamba juokingai:vaizduoklis, vertiklis.Dar pradėkim klaviatūra vadinti maigykle, o CDROM‘ą kompaktinių diskų leistuvu..Antra, tariant anglišką žodį su lietuvišką galūne, pasakomas vos ne sakinys pvz.sakom exploitas, o ne, programa naudojanti Windows‘ų klaidą.Šiame šedevre sutiksite tokių išsireiškimų tad pirmyn1.LINUX ISTORIJA

Kalbant apie Linux istoriją reikia pradėti pasakoti nuo UNIX istorijos.UNIX – tai galinga operacine sistema(tiksliau – daugelis sistemų), pradėta kurti 1969 metais ir iki šiol tobulinama, taisomos klaidos. Nuo pat pradžių UNIX buvo kuriama kaip
lanksti, patogi, greita ir universali sistema, skirta praktiškai visu rūšių darbams. UNIX sistemoje buvo panaudoti ir ilgi failu vardai, kurie ten atsirado 25 metais anksčiau negu WINDOWS sistemoje, ir puikios tinklų galimybes – būtent UNIX sistemose atsirado viskas, kas tik yra Internete. Specialiai UNIX sistemai buvo sukurta C kalba, tapusi populiariausia pasaulio programavimo kalba. Galima teigti, kad UNIX sistemos – tai geriausia, ką žmonija yra sukūrusi operacinių sistemų srityje.UNIX X-Window grafinės sistemos pagrindu buvo kuriama netgi ta pati WINDOWS sistema. Vėliau atsiradusi Linux perėmė visus geruosius(ir bloguosius) UNIX sistemų bruožus. Žinoma, UNIX – tai neįtikėtinai galinga sistema, skirta profesionalams, tad norint ją įsisavinti, reikia ir žinių, ir kantrybės, ir laiko.Profesionalios UNIX galimybės – tai bene didžiausias privalumas. Be Linux, UNIX pagrindu buvo kuriamos ir kitos sistemos: BeOS, MacOS-X, NeXT-Step… UNIX padarė nemaža įtaka ir OS/2-Warp kūrėjams.

Na o Linux – viskas prasidėjo nuo to, kad vienas suomis studentas, vardu Linus Torvalds, rašė kursinį darbą apie UNIX. Tuo metu jis užsiiminėjo UNIX atmaina, vadinama MINIX. Linus kilo mintis sukurti MINIX versija, skirtą .386 tipo procesorių pagrindu sukurtiems kompiuteriams.Na kaip tarė, taip ir padarė. 1991m pasirodė nauja operacinė sistema pavadinta Linux.Jos branduolį sudarė 10 000 eilučių parašytų C kalba.Linux – atvirojo kodo sistema.Kiekvienas gali gauti jos kodą ir koreguoti pagal savo poreikius.Gal todėl Linux populiarumas vis didėja.Ši sistema yra naudojama serveriuose, mobiliuosiuose telefonuose, vaizdo kamerose, robotuose, GPS įrenginiuose… ir žinoma asmeniniuose kompiuteriuose.Linux – pirmoji ne JAV parašyta operacinė sistema ir yra gana saugi,ji gali nulūžti, bet pačio branduolio nesugadins.

1.1.KODĖL VERTA NAUDOTI „LINUX“?

Paprastą kompiuterių vartotoją „Linux“ galėtų pritraukti tokiomis savybėmis:

• Nemokama. Kas nors galėtų paprieštarauti, kad yra matęs N litų kainuojantį „Linux“. Ir būtų teisus. Paprastai „Linux“ platinamas vienu ar keliais kompaktiniais diskais, kurio kainą sudaro programinės įrangos įrašymas į CD-ROM, įvairių dokumentų spausdinimas ir pan. Natūralu, kad „Linux“ platintojai už tai ima mokestį. Tačiau daugeliu atveju visa tai, kas yra CD-ROM, galima nemokamai atsisiųsti iš interneto. Be to, galite dalytis savo turima „Linux“ kopija su draugais ir pažįstamais, ir niekas jums negalės uždėti „brangių apyrankių dykai“.

• Stabili. Nė viena paprasto vartotojo įvykdyta programa „nulūždama“ nenulauš „Linux“ branduolio.

• Patikima. „Linux“ OS prižiūrimų tarnybinių stočių nereikia iš naujo įkrauti šimtus dienų.

• Nėra virusų. Šioms kenksmingoms programoms (nepainioti su „Trojos arkliais“) „Linux“ operacinėje sistemoje vietos nėra.

• Įdiegus naują programinę įrangą nereikia iš naujo įkrauti kompiuterio (nebent būtų keičiamas „Linux“ branduolys).

• Norint įdiegti „Linux“ į savo kompiuterį, nebūtina atsisveikinti su kitomis jūsų kompiuteryje esančiomis operacinėmis sistemomis – „Linux“ puikiai su jomis sugyvena. Iš „Linux“ jūs beveik visuomet galite prieiti prie bylų, priklausančių kitoms OS. Be to, kompiuterio įkrovos metu visada galima pasirinkti, kurią OS krauti.

1.2.KODĖL NEVERTA NAUDOTI „LINUX“?

Pasaulyje turbūt nėra operacinės sistemos, kuri tiktų visiems vartotojams. Ne išimtis ir „Linux“ – kai kuriems šios OS rinktis tikrai neverta. Prie „Linux“ OS nesiūlome pereiti, jei:

• dabartinė jūsų OS ir programinė įranga visiškai patenkina jūsų poreikius ir panaši padėtis dar išliks artimiausiu metu;

• jums svarbi programinė įranga nėra pritaikyta „Linux“ OS ir nėra jokių pakaitalų. Aišku, galima persijunginėti iš vienos OS į kitą, tačiau paprastai tai nėra geriausias sprendimas. Persijunginėjant gaištamas laikas ir nepatogu dirbti. Galima naudoti specialią programinę įrangą, tokią kaip „VMWare“, kurią naudojant galima greitai persijungti tarp kelių OS, tačiau tokios programos daug kainuoja, joms reikia daug kompiuterio resursų. 2.LINUX IŠVAIZDA

Iš pirmo žvilgsnio Linux atrodo kaip MS-DOS – juodas ekranas ir prieš Jus mirksintis komandinės eilutės žymeklis.Taip, tai tikrasis Linux veidas.Bet į MS-DOS panaši tik iš pirmo žvilgsnio, nes iš tikrųjų viskas labai skiriasi.Grįžkime prie išvaizdos.Tiems kam tikrasis Linux veidas nepatinka ir nėra įpratę su kompiuteriu bendrauti komandomis yra alternatyva.Tai X-Window System.Dažniausiai šis pavadinimas yra trumpinamas ir vadinamas X-Window.X-Window yra grafinis Linux apvalkalas.X serveris – grafikos, klaviatūros, pelės tvarkyklių visuma, leidžianti kelioms programoms (X klientams) viską rodyti atskiruose persidengiančiuose languose.X-klientai yra lygūs, bet vienas iš jų“Window Manager“ yra viršesnis už kitus.Jo paskirtis pateikti kiekvienam langui rėmelį su pavadinimu, pora ar kelias dešimtis mygtukų(užvėrimo, padidinimo sumažinimo…), apdoroti klaviatūros bei pelės paspaudimus ir leisti kelti., didinti, mažinti langus.

Vartotojo programos galėtų pačios keistis su X serverių žemo lygio komandomis, bet daug patogiau naudoti visavertes bibliotekas, kurios turi daug įvairių standartinių priemonių(widget):mygtuku, slinkties juostų…Įvairių programų vienodą
išvaizdą ir naudojimo būdą užtikrina darbastalis.Jo svarbiausi komponentai yra biblioteka, langų valdiklis(„window manager“) ir grupė bendros paskirties programų(paleidimo skydas, rinkmenų tvarkyklė ir t.t.). Pavyzdžiai:CDE, KDE, Gnome.Na iš šio teksto neįmanoma įsivaizduoti kaip atrodo tas X-Window.Taigi štai keletas darbastalio nuotraukų:

Štai čia KDE window manager nuotrauka.Dešinėje matomas FTP klientas.Kairėje Web Puslapių kūrimo programa.

1pav. KDE nuotrauka

Štai čia AfterStep window manager nuotrauka.Kairėje XPaint programa skirta piešimui, o ant darbastalio esantys šikšnosparniai- skraidantys.Tokių skraidančių darbastalio fonų AfterStep turi labai daug.

2pav. AfterStep nuotrauka

Štai čia FVWM window manager.Kaip matosi jis gana paprastas ir nesudėtingas

3pav. Linux langas

Va.Čia mano Linux‘as.

Žinoma tai nevisi Window manager klientai, nes jų yra daugiau.Pateikėme tik kelis, kad būtų susidaromas bendras vaizdas.

3.LINUX KATALOGŲ HIERARCHIJA

/ – taip žymimas pagrindinis katalogas. Jame yra sudėti patys svarbiausi failai. Pvz., šis katalogas gali atrodyti taip: /bin /sbin /etc /home /mnt /tmp /var /usr /root.

Pačios svarbiausios programos Linux’ui palaikyti ir dirbti su juo yra kataloguose /bin ir /sbin. Katalogas /bin dažniausiai naudojamas saugoti tokioms dažnai naudojamoms programoms kaip

login

programiniai procesoriai (bash, ksh, csh)

darbas su failais (cp, mv, rm, ln, tar)

redaktoriai (ed, vi)

failinės sistemos (dd, df, mount, umount, sync)

sisteminiai utility (uname, hostname, arch)

Katalogas /sbin naudojamas sisteminių programų saugojimui:

fsck

fdisk

mkfs

shutdown

lilo

init.

Katalogai /bin ir /sbin skiriasi tuo, kad programas iš katalogo /sbin gali naudoti tik pagrindinis vartotojas arba supervartotojas.

Katalogas /etc naudojamas saugoti konfigūraciniams visos sistemos failams. Kai kurie svarbūs šio katalogo failai:

passwd

shadow

fstab

hosts

motd

profile

shells

services

lilo.conf

/etc/passwd yra visa informacija apie vartojoją, išskyrus slaptažodį, kuris yra /etc/shadow. Tai būtina sistemos apsaugojimui. Nerekomenduojama šių failų taisyti rankomis.

/etc/fstab leidžia automatiškai sumontuoti įrenginius.

/etc/hosts – IP adresų sąrašas.

/etc/motd – čia sisteminis administratorius palieka dienos pranešimus.

Kataloge /home saugomi visi vartotojų sistemos valdymo katalogai.

Katalogas /mnt vadinamas montavimo katalogu. Jame galima sumontuoti CD-ROM’ą, Windows diskus.

Katalogai /tmp ir /var naudojami laikinų failų ir kintamųjų saugojimui. Dažniausiai kataloge /tmp saugomi failai, kurie yra būtini trumpalaikiam naudojimui ir jie gali būti pašalinti bet kada. Jis naudojamas kaip bazinis katalogas programų instaliavimui.

Katalogas /var nuo katalogo /tmp skiriasi tuo, kad /var turi savo struktūrą.

Kataloge /usr yra sistemos vartotojams skirtos programos ir failai..

4.LINUX KOMANDOS

Daug veiksmų Linux‘e reikia atlikti naudojantis Linux komandomis.Rašant komandas žinai, kad įvyks tai ką parašei, ir kaip tikiesi.Bet to negalėsi padaryti jei nemokėsi komandų.Čia pateiksime tik keletą dažniausiai vartojamų komandų(nes jų yra tikrai nemažai).

4.1.MAN

Reikšmė

man – informacija apie komandos vartojima; randa informacija pagal rakta.

Sintaksė

man [-acdfFhkKtwW] [-m system] [-p string] [-C config_file] [-M path] [-P pager] [-S section_list] [section] name …

Aprašymas

Galimi raktai :

-C config_file nurodo man konfiguracijos faila. Pagal nutylejima: /etc/man.config.

-M path nurodo katalogu sarasa su man puslapiais

-P pager nurodo puslapiavimo buda. Pagal nutylejima: /usr/bin/less-is.

-a parodo visus rastus puslapius, atitinkancius name (pagal nutylejima rodomas tik pirmas rastas puslapis)

-d spausdina tik derinimo (debbuging) informacija

-f kaip ir whatis

-h spausdina on-line help pranesima

-k kaip ir apropos

-K iesko nurodyto string VISUOSE man puslapiuose

-m system nurodo alternatyvu man puslapiu rinkini, pagrista duotu sistemos vardu

-p string nurodo vykdytinu preprocesoriu seka pries vykdant nroff arba troff

-t panaudoti /usr/bin/groff -Tps -mandoc formatuoti manual puslapi, isvedant rezultata i stdout.

-w aba –path nerodyti man puslapiu, bet spausdinti failu buvimo vieta (location), kurie butu formatuojami ar parodomi

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2157 žodžiai iš 7165 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.