Linux šeimos os priežiūra
5 (100%) 1 vote

Linux šeimos os priežiūra

TURINYS

ĮVADAS 3

1. ANALITINĖ DALIS 5

1.1 PAGRINDINIŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA 5

1.2 UŽDUOTIES ANALIZĖ 6

1.3 UNIX OPERACINIŲ SISTEMŲ CHARAKTERISTIKŲ ANALIZĖ 7

1. Grafinis darbas „UNIX OS naudojimosi diagrama“ 7

2. Grafinis darbas „UNIX šeimos OS klasifikavimas“ 10

2. PROJEKTINĖ DALIS 11

2.1 UNIX ŠEIMOS OPERACINIŲ SISTEMŲ KONFIGŪRACIJA BEI PRIEŽIŪRA. 11

2.1.1 Kernelio bei įkrovos konfigūravimas 11

2.1.1 Vartotojai sistemoje, leidimai, bei konfigūravimas 16

2.1.2 Teisių bei leidimų nustatymas 19

2.1.3 Kiti patarimai sistemos priežiūrai 22

2.2 UNIX ŠEIMOS OPERACINIŲ SISTEMŲ LYGINAMASIS ĮVERTINIMAS 23

2.2.1 Kokią operacinę sistemą pasirinkti? 25

2.3 UNIX OS PAKETŲ PARINKIMAS PAGAL VARTOTOJO REIKALAVIMUS 30

3. IŠVADOS IR SIŪLYMAI VARTOTOJUI 32

4. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 33

Įvadas

Prieš aštuonerius su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę sistemą, dabar plačiai žinomą „Linux“ vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNIX OS atšakų – „Minix“. Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už studentui prieinamą kainą. Tačiau „Minix“ OS progreso beveik nebuvo, nes pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti „Minix“ išeities tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys „Minix“ autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai platinamą operacinę sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti mikroprocesorius,

Pasirodžius pačioms pirmosioms „Linux“ branduolio versijoms, ši UNIX pakraipos OS iš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia gausi ir aktyvi pagalba greitai iškėlė ir prigretino „Linux“ prie „Solaris“, AIX, „HP-UX“, „Windows“ ir kitų OS. Net ir dabar, jau senokai baigęs universitetą, Linusas Torvaldsas yra atsakingas už „Linux“ branduolį. Jis tikrina beveik visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja norinčiuosius prisijungti prie „Linux“ branduolio tobulinimo. Dabar „Linux“ yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik „Intel i386“ architektūros kompiuterius, bet ir į „PowerPC“, „Apple Macintosh“, „Alpha“, „Sparc64“, „Merced“ ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis – kompiuterių pasaulis plečiasi, nestovi vietoje ir „Linux“.

Nemokamai platinama „Unix“ šeimos operacinė sistema „Linux“ susilaukia vis daugiau šalininkų. Štai „Oracle“ neseniai paruošė savo duomenų bazių sistemos „Oracle 8.0.5“ versiją „Linux“ terpei. Dar neapsirodžius galutiniam programos variantui, „beta“ versijas turėti panoro virš 10.000 programuotojų. Savo WWW puslapyje „Oracle“ vadina „Linux“ stabilesne, galingesne ir saugesne platforma nei „Windows NT“. „Darbinę“ „Oracle 8.0.5“ versiją gali parsisiųsti kiekvienas, bet užima ji apie 140 MB, o instaliavimui reikia net 1 GB laisvos vietos diskuose

Šiais laikais tinklo serveris yra bet kuriame beveik bet kuriame didesniame kompiuterių tinkle, firmose, bankuose, valdžios institucijose, ir net parduotuvėse. Serveris turi aptarnauti visą tinklą, ir užtikrinti gerą, bei greitą ryšį, bei saugumą kiekvienam tinklo kompiuteriui. Todėl tinklo serveris turi dirbti greitai, patikimai, saugiai. Tą realizuoti yra gan sunku, ir taip pat reikia geros priežiūros, bei gerų tinklo, bei kompiuterių architektūros žinių. Lietuvoje retas tinklo administratorius gali idealiai prižiūrėti tinklą, bei serverį, todėl pasitaiko nemažai tinklo gedimų, bei apsaugos problemų.

Tą sunku padaryti naudojantis Microsoft siūlomomis operacinėmis sistemomis, kurios, beje yra ganėtinai brangios. Tinklo savininkai nenorėtų didelę dalį biudžeto skirti tinklo įrenginiams, bei brangiai programinei įrangai. Taip pat operacinė sistema turi būti pakankamai lanksti, kad savo darbą žinantis administratorius, esant reikalui galėtų keisti net ir giliausius operacinės sistemos branduolio parametrus.

Todėl optimaliausias sprendimas yra naudoti nemokamą, saugią, lanksčią, greitą Unix šeimos operacinę sistemą. Svarbiausia yra mokėti tinkamai sukonfigūruoti programinės įrangos (software) darbą su kompiuterinę įrangą (hardware), taip pat reikia tinkamai įdiegti sistema atsižvelgiant į tinklo paskirtį, bei suderinti programinės įrangos tarpusavio darbą.

Pagrindiniai mano darbo tikslai bus šie:

1. Pasirinkti tinkamiausią UNIX operacinę sistemą.

2. Tinkamai sukonfigūruoti, bei prižiūrėti sistemą.

3. Pasirinkti reikalingus paketus.

Taip pat peržvelgsiu dažniausiai naudojamas UNIX operacines sistemas Lietuvos tinklų serveriuose.

1. ANALITINĖ DALIS

1.1 Pagrindinių informacijos šaltinių apžvalga

http://www.linuxforums.org/

Labai geras forumas, kuriuo naudojasi žmonės iš viso pasaulio, ten galima rasti atsakymus į beveik visus klausimus susijusius su Linux, UNIX operacinių sistemų priežiūra, administravimu, gerinimu, bei UNIX programinės įrangos derinimu. Neradus reikiamo atsakymo, diskusijų lentoje galima paskelbti klausimą į kurį gan greitai bus atsakyta. Labai džiugu, kad šiame forume
prisiregistravę žmonės yra labai draugiški, ir geranoriškai ieško atsakymų į kitiems iškilusius klausimus. Kiek laiko čia lankausi, ir dar niekada nemačiau nei vieno neatsakyto klausimo.

http://www.linuxquestions.org/

Kiekvienam UNIX vartotojui gerai žinoma svetainė, kurioje gausu įvairios literatūros linux bei unix tematika. Įvairios elektroninės knygos, straipsniai, bei „HowTo“ aprašymai. Naudingos informacijos ras tiek pradedantysis, tiek patyręs unix os srityje vartotojas. Taip pat veikia labai gera informacijos paieškos sistema.

http://www.unix-manuals.com/

Svetainė, skirta vien UNIX literatūrai, tik, deja, sunku rasti reikiamą informaciją, temos yra sumaišytos, todėl reikia paklaidžioti norint rasti reikiamą informaciją. Dauguma elektroninės literatūros šioje svetainėje skirta programavimui UNIX aplinkose, ir tik nedidelė dalis skirta būtent UNIX sistemų priežiūros bei administravimo problemoms. Dar didelis trūkumas yra tai, kad gan senokai ši svetainė nėra atnaujinama, todėl didelė dalis informacijos jau yra pasenusi. Tačiau nekreipiant dėmesio į trūkumus, čia galima rasti ir labai naudingos informacijos, kurią kitur rasti yra beveik neįmanoma.

http://msdn.microsoft.com/library/default.asp?url=/library/en-us/dnucmg/html/ucmglp.asp

UNIX Application Migration Guide – gan nemažai naudingos informacijos apie UNIX ir Microsoft Windows operacinių sistemų skirtumus. Tik yra didelis trūkumas, visa informacija parašyta sudėtingomis frazėmis ir terminais, todėl gan sunku skaityti.

1.2 Užduoties analizė

Pagrindinis darbo objektas bus UNIX šeimos operacinės sistemos. Retas kompiuterių vartotojas yra susidūręs su tokiomis sistemomis, nes jos yra daugiau skirtos darbui tinklo serveriuose. Tačiau kai kurie vartotojai naudoja šias operacines sistemas ir savo namų kompiuteriuose. Jos yra diegiamos net į mobiliuosius telefonus, nešiojamus bei delninius kompiuterius, bankomatus, ir net į kompiuterizuotas mechanikos, bei apsaugos sistemas. Tinkamai įdiegus, UNIX gali puikiai atsoti Microsoft operacines sistemas pagal namų kompiuterių vartotojų interesus. Todėl pagrindinė ir beveik vienintelė Microsoft Windows konkurentė yra UNIX OS.

Pagrindinė, bei daugiausiai naudojama sistema iš UNIX OS šeimos yra Linux, todėl daugiausia dėmesio šiame darbe skirsiu jai. Norint, kad sistema dirbtų kuo geriau, reikia tinkamai sukonfigūruoti sistemos kernelį, atjungti visus servisus bei palaikymus, kurių nenaudosime, įdiegti tik tą programinę įrangą kurios mums prireiks dirbant su sistema, taip pat norint padidinti saugumą, reikia atnaujint sistemos, kernlio, bei visų paketų versijas iki naujausios – tam padaryti naudojamos įvairios paketų sistemos kurias aš šiame darbe taip pat paaiškinsiu.

1.3 UNIX operacinių sistemų charakteristikų analizė

Pagrindinės UNIX operacinės sistemos yra šios:

• AIX 4.x

• Digital Unix 3.x/4.x (originally named OSF/1)

• SunOS 4.1.4 (part of Solaris 1.2)

• SunOS 5.x (part of Solaris 2.x)

• Linux 2.x

• IRIX 5.x/6.x

• HP/UX 9.x/10.x

• Ultrix 4.3a/4.4

Pagal statistiką daugiausia naudojamos UNIX operacinės sistemos yra „Linux“ (70%) “BSD” (20%) “Solaris”(5%) “SunOS” (1%) kitos (4%) Todėl žemiau pateiksiu keletą Linux distribucijų aprašymų.

1. Grafinis darbas „UNIX OS naudojimosi diagrama“

„Open Linux“

Gamintojas – „Caldera Systems“

Naujausia versija – 7.1.4

http://www.calderasystems.com

„Open Linux“ – vienas komerciškiausių „Linux“ distribucijų. Jo išskirtinis bruožas – paketas „LIZARD“ („Linux Wizard“), skirtas supaprastinti „OpenLinux“ įdiegimą. Be to, į šį paketą yra įtraukta nemažai komercinių produktų, pavyzdžiui, „StarOffice 5.1“, „Applixware 4.4.2“, „Partition Magic Caldera Edition“. Deja, rekomenduojama kompiuterinė įranga šiai operacinei sistemai yra gan aukšta, tai rodo duomenys:

Vartotojai 1 10 25 50 150

Procesoriai 1 4 4 6 8

„Debian GNU/Linux“

Naujausia versija – 3.0

http://www.debian.org

„Debian GNU/Linux“ – šiuo metu didžiausias paketas. Kitaip negu kitus paketus, „Debian GNU/ Linux“ kuria ir prižiūri šimtai savanorių iš visų pasaulio šalių, už savo darbą negaunančių nė cento. „Debian GNU/Linux“ pasižymi universaliu programinės įrangos paketų valdymu, pavyzdžiui, ypač paprasta juos atnaujinti. Vienas pagrindinių šio paketo trūkumų – kiek painokas naujokui įdiegimo procesas. Tačiau kompanijos „Stormix“ ir „Corel“ kuria savo „Debian“ paketo atmainas, kuriose įdiegimas ir priežiūra vartotojui yra gerokai paprastesni.

„Linux Mandrake“

Gamintojas – „MandrakeSoft“

Naujausia versija – 10.1

http://www.mandrake-linux.com

Šis pagal „Red Hat“ pagamintas paketas atsirado po to, kai „Red Hat“ kompanija iš savojo paketo išėmė KDE darbalaukio aplinką (desktop envirovment). „MandrakeSoft“ komanda integravo KDE, ištaisė kai kurias klaidas, atliko keletą pakeitimų ir sukūrė vieną patogiausių vartotojui „Linux“ paketų.

„Red Hat Linux“

Gamintojas – „Red Hat Inc.“

Naujausia versija – 9.1

http://www.redhat.com

Šiuo metu tai vienas populiariausių paketų. „Red Hat“ kompanijoje dirba nemažai garsių „Linux“ specialistų, pavyzdžiui, Alanas Coxas, Stephenas TweedieÕis. „Red Hat Advanced Development Labs“ padalinyje keletas
talentingų programuotojų dirba nemokamų programinės įrangos projektų srityje, pvz., GNOME. Paketas paremtas RPMS programinės įrangos paketų įdiegimo ir priežiūros technologija. Be to, ši kompanija įdėjo daugiausiai pastangų, kad didžiausios kompiuterijos kompanijos pripažintų „Linux“ OS ir padėtų jai rengti savo produktus. Tai paskutinė „RedHat Linux“ versija. Visos naujesnės „RedHat Linux“ versijos yra platinamos tik komerciniu būdu ir orientuotos į verslo vartotojus. Beje, ir kainuoja gan nemažai – 349 JAV doleriai.

Tiesa paskutiniu metu „Red Hat“ susilaukė nemažai kritikos dėl nekorektiškos programinio kodo keitimo politikos. Daugiausia triukšmo kilo, kai „RedHat“ savaip patobulino KDE vartotojo aplinkos išeities tekstus, apie tai nepranešė kitiems programuotojams. Dėl šių pakeitimų kai kurie programiniai paketai pasidarė nebesuderinami su „Red Hat“ KDE aplinka, nors oficialioje KDE aplinkoje tokių nesklandumų nėra.

„Slackware Linux“

Gamintojas – Patrickas Volkerdingas

Naujausia versija – 10.1

http://www.slackware.com

Tai vienas seniausių ir savo metu populiariausių paketų. Jį sudarinėja vienas žmogus – Patrickas Volkerdingas, o platina kompanija „Walnut Creek CDROM“. Viena pagrindinių „Slackware“ ypatybių yra ta, kad tai sudėtingiausias paketas, t.y. tik nuo jūsų priklauso, kaip ir ką įdiegsite ar administruosite.

„SuSE Linux“

Gamintojas – „SuSE GmbH“

Naujausia versija – 6.2

http://http://www.suse.com

„SuSE“ yra laikoma populiariausiu paketu Europoje (ypač Vokietijoje). Turi nuosavą įdiegimo ir administravimo įrankį „YaST“ („Yet another Setup Tool“) paketą. Be to, „SuSE“ kompanija rašo vaizdo plokščių „XFree86″ tvarkykles projektui, todėl šiame pakete jos pasirodo pirmiausia. SuSe labai panaši į mandrake, tačiau visiškai netinka serveryje, kuriame visą laiką yra prisijungę daug vartotojų, ir kiekvieną iš jų reikia aptarnauti (pvz. ftp, http, ar DNS serveris). Tokiu atveju SuSe „nesusitvarko“ tarp savo „cache“ duomenų bazės, ir „lūžta“ daug greičiau už kitas linux os.

2. Grafinis darbas „UNIX šeimos OS klasifikavimas“

2. PROJEKTINĖ DALIS

2.1 UNIX šeimos operacinių sistemų konfigūracija bei priežiūra.

Šioje dalyje aptarsiu kaip tinkamai suderinti sistemą skirtingiems poreikiams. Labai didelių skirtumų būti neturėtų, todėl pirmiausia aprašysiu pagrindinius dalykus, kuriuos reikia atlikti, norint paspartinti sistemos darbą.

2.1.1 Kernelio bei įkrovos konfigūravimas

Grubiai sakant UNIX sistema – tai kernelis ir krūva paketų. Paketai turi būti tinkamai parinkti pagal vartotojo poreikius, o kernelis yra ryšys tarp programinės ir techninės kompiuterio įrangos. Taigi jis vienintelis atsako už programų, bei sistemos suderinamumą su technine kompiuterio įrangą. Taip pat jis atsakingas už įvairius tinklo, ryšių, failų sistemų, tvarkyklių (drivers) ir kitus svarbius palaikymus. Todėl konfigūruojant kernelį svarbiausia įjungti tik tuos palaikymus, kurių prireiks vartotojui, bei sistemai.(2.0 pav. Pavaizduotas kernelio vaidmuo UNIX sistemoje).

Naujausia stabili kernelio versija yra 2.6.11 Dažniausiai diegiant sistemą įdiegiamas senas 2.4 kernelis, todėl patarčiau pakeisti jį nauju 2.6 versijos kerneliu. Trumpai aprašysiu kaip įdiegti į sistemą naują kernelio versiją, arba perkonfigūruoti esamą.

Pirmiausia reikia turėti kernelio išvesties tekstus (source) Juos galima parsisiųsti iš http://www.kernel.org svetainės. Atsiustas kernelio archyvas turėtų vadintis taip: linux-2.6.11.tar.gz (kur 2.6.11 yra kernelio versija) Išpakuojame archyvą kataloge /usr/src komanda:

# tar xzvf linux-2.6.11.tar.gz

Įeiname į katalogą, kuriame išpakavome kernelio kodą:

# cd linux-2.6.11

2.0 pav. UNIX sistemų struktūra

Jei perkonfigūruojame esamą kernelį, reikia įvykdyti komandą „make mrproper“ arba „make clean“ kad išvalytume išvesties kodą nuo buvusio kompiliavimo.

Sukonfigūruoti kernelį galima keliais skirtingais būdais. Galima tiesiog atsidaryti konfigūracinį failą .config teksto redaktoriuje ir pažymėti reikiamas opcijas, bet paprasčiausias būdas yra pasinaudoti komandą:

# make menuconfig

Konfigūracijos lango pavyzdys parodytas 2.1 pav. Kernelio opcijas galima atjungti, įjungti arba padaryti moduliu. Modulis – tai priedas prie kernelio, jei opcija įjungsime, ji bus įkompiliuota į kernelį, o jei padarysime moduliu, tai bus atskiras failas /lib/modules/ direktorijoje, kurį bet kada galėsime įkrauti, arba iškrauti komanda modprobe , tai duoda daugiau lankstumo sistemai (vertėtų atsiminti, kad kai kurių opcijų negalima naudoti kaip modulių, pavyzdžiui, tokių kaip failų sistemos palaikymai)

2.1 Pav. Kernelio konfigūravimas naudojantis menuconfig

Toliau aprašysiu svarbiausius kernelio konfigūracijos meniu punktus:

General setup – bendrieji kernelio nustatymai, juos geriausia palikt tokius, kokie nustatyti pagal nutylėjimą.

Loadable module support – kernelio modulių palaikymas, galima atskirai įjungti, arba atjungti modulio įkrovimą arba iškrovimą, bei automatinį kernelio modulių įkrovimą. Dėl sistemos lankstumo juos vertėtų įjungti.

Processor Type and features – čia yra pagrindiniai procesoriaus palaikymai. Labai svarbu,
nurodyta tiksli procesoriaus architektūra, bei pats procesorius (2.2 pav.). Taip pat ten reikia nurodyti tik tuos palaikymus, kuriuos gali palaikyti vartotojo procesorius, tokius kaip 64 bitų architektūra, HPET taimerio palaikymas, APIC palaikymas procesoriuje bei didelės atmintinės palaikymas.2.2 pav. Procesoriaus šeimos nustatymas

Power management support – maitinimo valdymo palaikymas, jį įjungti reikia tik tada, jei sistema dirbs nešiojamame kompiuteryje, taip galima bus taupyti kompiuterio vartojamą energiją.

Bus options – sisteminių jungčių nustatymai. Šioje kategorijoje galima nustatyti jungčių, tokių kaip PCI, PCI Express, ISA, MCA bei PCCARD palaikymai. Jei kompiuteris neturi, arba mes nenaudojame kurių jungčių, greitesniam sistemos darbui turime atjungti tuos palaikymus.

Device drivers – tai pagrindinė kategorija, kurią reikia taip pat teisingai nustatyti. Čia yra visos tvarkyklės kurias palaiko kernelis (2.3 pav.). Pagal nutylėjimą beveik visos jos yra įjungtos tam, kad kernelis butu suderintas su bet kokios techninės įrangos kompiuteriais, tačiau tai labai lėtina sistemos darbą. Todėl mes turime atjungti visas tvarkykles kurių mums nereikia, ir pasilikti tik tas, kurios reikalingos mūsų kompiuterio techninei įrangai.

2.3 pav. Kompiuterio tvarkyklių nustatymai

Įrenginių tvarkykles geriausia pažymėti kaip modulius, įvykus klaidai galima bus lengvai atjungti modulį, prireikus galima ji vėl įkrauti neperkrovus operacinės sistemos. Iš SCSI device support reikia įjungti SCSI disk support, jei naudositės USB flash atmintine, jei SCSI įrangos kompiuteryje daugiau nėra, visa kita galima atjungti.

IEE 1394 support įjunkti reikia tik tada, jei naudosimės FireWire sąsaja, jei jos neturime, arba nesinaudosime, šį parametrą reikia atjungti. Networking support yra ne tik 10, 100, 1000 bei 10000 mbps tinklo adapterių tvarkyklės, bei ir įvairūs tinklo parametrų nustatymai (IPv6, bei tinklo protokolų IPX, PPP ir t.t. palaikymai) Jei tikrai žinome, kad šių parametrų mums neprireiks, visus bereikalingus galime atjungti, o palikti tik reikalingus, taip pagreitėja darbas tinkle. ISDN subsystem reikalingas tik tada, jei naudosimės vidiniu ar išoriniu ISDN modemu, jei internetą turime per LAN viską iš šio skyriaus galime atjungti. Telephony support taip pat reikalingas tik tada, jei prie kompiuterio prijungta telefono linija, jei nors nėra, viską iš šio skyriaus galime atjungti. Input device support rasime įvesties įrenginių tvarkykles, nei kitus nustatymus, čia rekomenduočiau viska palikti pagal nutylėjimą. Multimedia devices skyriuje yra TV bei radijo tiunerių tvarkyklės, jų reiktų nebent namų vartotojams. Graphics support skyriuje yra visi grafikos palaikymai, tokie kaip „frame buffer“ bei vaizdo adapterių tvarkyklės, bei jų parametrai, labai patogu juos taip pat padaryti moduliais. Sound support – garso adapterių tvarkyklės. USB support reiktų įjungti tik tuo atveju, jei naudosime USB sąsaja, taip pat ten galima rasti įvairius USB spartos, saugos, bei kitus nustatymus.

Taigi, sukonfigūravus kernelį išeiname iš kernelio konfigūracijos nustatymų. Dabar mums reikia sukompiliuoti kernelio išvesties tekstus. Tą galime padaryti komandą:

# make

Tai užtruks nemažai laiko, tas priklauso nuo procesoriaus spartos. Jei naudojamas procesorius yra 64 bitų arba su HT palaikymu, tada pravartu daryti make –j3 taip kompiliavimas vyks greičiau. Vykdant šią komandą sukompiluojama viskas, kartu ir moduliai. Sukompiliuotus modulius reikia įdiegti ten kur kernelis juos rastu. Paprastai /lib/modules/ Tai daroma komandą:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2659 žodžiai iš 8795 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.