Lopšelinio amžiaus tarpsnio sąlygojami vaikų anatominiai ir fiziologiniai ypatumai
5 (100%) 1 vote

Lopšelinio amžiaus tarpsnio sąlygojami vaikų anatominiai ir fiziologiniai ypatumai

Turinys:

Įvadas——————————————————————————————- 03

Nervų sistema————————————————————————– 04

Regos sensorinė sistema————————————————————– 04

Klausos ir pusiausvyros sensorinė sistema————————————— 05

Skonio ir uoslės sensorinė sistema————————————————- 05

Atramos ir judėjimo sistema——————————————————– 06

Virškinimo organų sistema ir virškinimas————————————— 06

Medžiagų ir energijos apykaita—————————————————– 07

Kvėpavimo organų sistema ir kvėpavimas————————————— 09

Kraujas ir limfa———————————————————————— 10

Kraujotakos sistema—————————————————————— 10

Šlapimo išskyrimo ir lytinių organų sistema————————————- 12

Vidinės sekrecijos ( belatakės ) liaukos——————————————- 12

Oda————————————————————————————– 13

Išvados—————————————————————————————— 14

Naudota literatūra—————————————————————————- 15

Įvadas

Vaiko anatomija ir fiziologija yra biologijos mokslo šakos.

Vaiko anatomija – tai mokslas apie vaiko kūno ir jo organų sandarą. Ji sistemingai aprašo vaiko organų struktūrą , jų topografiją , įvertina individualius lytinius bei amžiaus skirtumus , nušviečia vaiko kūno ir paskirų jo organų morfologines ypatybes bei atsiradimą.

Vaiko fiziologija – mokslas apie vaiko organų ir viso jo organizmo funkcijas. Šis mokslas nagrinėja sveiko vaiko paskirų organų , funkcinių sistemų ir pagaliau viso jo organizmo gyvybinių procesų dinamiką , jų reguliavimo mechanizmą.

Abu šie mokslai – anatomija ir fiziologija – glaudžiai tarpusavyje susiję , nes bet kokio organo struktūra sąlygoja ir tam tikrą jo funkciją , ir atvirkščiai. Nežinant sveiko vaiko organizmo sandaros ir jo funkcijų , negalima suprasti pakitimų , kurie vyksta įvairiuose kuria nors liga sergančio vaiko organuose bei visame organizme , ir neįmanoma imtis atitinkamų medicininės pagalbos bei profilaktikos priemonių.

Ikimokyklinių įstaigų darbuotojai ne turėtų bet privalo žinoti vaikų anatomines ir fiziologines ypatybes , sugebėti tinkamai įvertinti jų fizinį bei psichinį išsivystymą , laiku pastebėti anatominius bei fiziologinius nukrypimus ( anomalijas , sklaidos defektus ) , kurių paskutiniais dešimtmečiais išryškėja vis daugiau.

Stingant šių žinių , sunkiau būtų įspėti ir pirmuosius vaikų ligų požymius , diegti jiems higieninius įgūdžius , racionaliai organizuoti įvairias vaikų veiklos formas , dienos režimą , mitybą , sportą , poilsį , tinkamai vaikus auklėti , tobulai teikti pedagoginę informaciją.

Anatomijos ir fiziologijos kursas – tai įžanginis “Vaiko fizinės , psichinės ir socialinės sveikatos” studijų modulis.

Todėl nelieka jokių abejonių , kad vaiko anatomija ir fiziologija buvo ir bus vaiko organizmo studijų pradžia ir pagrindas. Šios disciplinos žinios pravers kiekvienam būsimajam ikimokyklinės įstaigos darbuotojui.

Nervų sistema

Kūdikio neuronai yra mažesni ir jų ataugos dar neturi mielinių apvalkalų , bet pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vyksta jų intensyvi mielinizacija. Trečiaisiais gyvenimo metais nervinių ląstelių išsivystymas ir mielinizacija paspartėja , nors šie procesai tęsiasi visą augimo ir brendimo laikotarpį. Yra neuronų kurie subręsta tik mokykliniame amžiuje.

Ypač per pirmuosius gyvenimo metus intensyviai didėja vaiko nervų sistemos parametrai : 1 m. Vaiko nervų sistemos svoris būna jau dvigubai didesnis negu naujagimio , 5 m. Trigubai didesnis. Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir ūgio reliatyviai kinta ir nervų sistemos ilgis : naujagimio jis sudaro apie 30 % kūno ilgio , 1 metų – 27 % kūno ilgio , o 5 metų – 21 % kūno ilgio. Naujagimių nervų sistemos apatinis galas siekia 3 juosmens slnkstelį , 2-3 metų vaiko yra tarp 2-3 juosmens slankstelio ir 4 m. vaiko tarp 1 ir 2 juosmens slankstelio , kaip ir suaugusio.

Įvairiais vaiko augimo etapais galvos smegenų svoris kinta : naujagimio – 371-400g , 2 metų – 1011g , 3 metų – 1080g , 4-6 metų – 1305g. Galvos smegenų masė nuo gimimo icy augimo ir brendimo pabaigos vidutiniškai padidėja 4 kartus , smegenėlių – net 7 kartus , o viso kūno masė – 20 kartų.

Vaikui augant labai intensyviai vystosi galvos smegenų žievė ir smegenėlės. Jų paviršiuje pagausėja vingių ir vagų , taigi padidėja ir žievės
plotas. Ypač intensyviai šios smegenų sritys vystosi pirmaisiais gyvenimo metais ir jau 5 metų vaiko smegenų reljefas beveik nesiskiria nuo suaugusiojo.

Lopšeliniame amžiuje kinta vaiko santykiai su aplinka ir žmonėmis. Kadangi jis pradeda kalbėti ir vaikščioti jis jau gali daugiau bendrauti su žmonėmis ir susipažinti su gamta. Laipsniškai formuojasi kompleksiniai sąlyginiai refleksai. Toliau intensyviai vystosi kalba , tobulėja žodžių tarimas. 1,5 metų vaikas moka ištarti 30-40 žodžių , o supranta ištisus sakinius. 2 metų vaikas noriai žiūri paveikslėlius , klauso suaugusių aiškinimų bei nesudėtingų pasakų. Trečiais gyvenimo metais pagerėja žodžių artikuliacija. Žodynas pasipildo icy 200-300 žodžių. Ima kalbėti taisyklingais sakiniais. Iš pradžių jie sudaromi iš 2-jų žodžių , o į antrųjų metų pabaigą iš 4-5 žodžių. Šiame amžiuje vaikai jau suvokia erdvę ir nuotolį , pradeda skirti spalvas , daigtų formą , dydį bei sunkumą. 3 metų vaikai ima domėtis lyties skirtumais tarp berniukų ir mergaičių.

Regos sensorinė sistema

Vaiko akys turi visas šio organo dalis kaip ir suaugusio žmogaus. Bet yra ir kai kurių anatominių – fiziologinių ypatumų : naujagimio akies ragena yra storesnė , rainelėje yra kiek mažiau pigmento. Vaikui augant pigmento rainelėje daugėja ir akių spalva keičiasi , jos darosi vis tamsesnės.

Viena esminių ypatybių yra ta , kad daugelio naujagimių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų akys toliaregės ( svarbiausia priežastis – palyginti plokščias lęšis ) , bet vėliau jų regėjimas tampa normalus. Augant labai padidėja kaip kurių vaikų akies obuolio išilginis matmuo , dėl to pradeda vystytis trumparegystė.

Daugelis tyrinėtojų nurodo , jog teisingai pasakyti spalvų pavadinimus vaikai išmoksta tik sulaukę 3 metų , nors pavienių spalvų refleksas susidaro jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

Manoma , kad pusantrų metų vaikas pradeda suvokti erdvę ir nuotolį , atskirti daiktus , jų spalvas , dydį , formą bei svorį. Visa tai susiję su sąlyginių refleksų formavimusi , su “antros signalinės sistemos”( kalbos ) vystymusi.

Klausos ir pusiausvyros sensorinė sistema

Visos trys pagrindinės vaiko ausies anatominės dalys šiek tiek skiriasi nuo suaugusių. Išorinės ausies kaušelis platesnis. Naujagimio išorinė klausomoji landa yra palyginti ilga ir siaura , o ausies trimitas ( Eustachijaus vamzdelis ) – platus ir trumpas.

Kūdikiai reaguoja į garso aukštumo ir tembro pakitimus. Suaugęs žmogus girdi garsus kurių virpesių dažnumas – 20-25 tūkst. hercų per sekundę , o pirmųjų mėnesių kūdikis – iki 32 tūkst. per sekundę. Taigi mažas vaikas girdi garsus , kurių suaugusiųjų ausis nesugeba girdėti. Bet naujagimystės , kūdikystės ir lopšelinio laikotarpio vaikų klausos sensorinės sistemos jautrumas yra mažesnis negu suaugusių žmonių. Ikimokyklinio amžiaus vaikų klausos jautrumas vis didėja , ir jautriausia vaiko klausa būna 12-14 metų , kai visiškai baigia vystytis ausis.

Mažo vaiko klausos raidai didelės įtakos turi bendravimas su suaugusiais žmonėmis ir vyresnio amžiaus vaikais ( jų taisyklinga tartis ) , muzikos klausymasis , dainavimas bei gamtoje plintančių daugybės garsų įvairovė ( jų tonų aukštis , tembras , stiprumas bei kitos savybės ).

Skonio ir uoslės sensorinė sistema

Uoslės sensorinės sistemos vystimasis glaudžiai susijęs su amžiumi. Dar negimusio vaisiaus uoslės receptoriai yra jau neblogai išsivystę ir pakankamai pasiruošę funkciniai veiklai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų uoslės sensorinė sistema yra silpniau išsivysčiusi negu mokyklinio amžiaus vaikų. Uoslės sensorinės sistemos jautrumas daug priklauso ir nuo gryno oro. Vaikų uoslės sensorinė sistema prie ilgai veikiančių kvapų adaptuojasi ir nustoja jausti tuos kvapus kaip savo kūno , drabužių ar kambario.

Skonio organas – skonio svogūnėliai – tai skonio sensorinės sistemos receptoriai , kurių dauguma išsidėsčiusios liežuvio speneliuose , kiek mažiau jų – minkštojo gomurio , antgerklio ir ryklės gleivinėje. Iš viso vaikas turi apie 3000 skonio svogūnėlių. Naujagimio skonio receptoriai yra jau gana gerai išsivystę ir pirmaisiais gyvenimo metais , jie daugiau išsidėstę nugariniame liežuvio paviršiuje , o vyresnių vaikų – jo kraštuose. Labiausiai skonio receptorių jautrumas išryškėja 2-6 metų vaikams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1237 žodžiai iš 3949 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.