Lr advokatūra
5 (100%) 1 vote

Lr advokatūra

1121314151

1. Advokatūros raida Lietuvoje

2.

Advokatūra prieškario Lietuvoje

Advokatai Lietuvoje atsirado 16 a. — prokuratoriai ir patronai. 1921m. buvo įkurta advokatų taryba, kuri vadovavo prisiekusiems advokatams ir jų padėjėjams, jie galėjo vesti bylas apygardų teismuose. 1921-1933m. advokatų taryba rėmėsi Rusijos įstatymais (1861m. Rusijos teismų statutais). 1874m. įstatymu carinėje Rusijoje buvo įteisintas privatus advokatas.

ADVOKATAI LIETUVOJE 1918-1933 M.

Advokatai iki 1933m. teismų santvarkos įstatymo priėmimo

Prisiekusieji

advokataiPrisiekusiųjų

advokatų padėjėjai

Privatūs advokatai

Turėjo teisę vesti bylas Vyriausiajame TribunoleTurėjo teisę vesti bylas

apygardos teismuosePradėjus veikti 1933m. teismų santvarkos įstatymui prisiekusieji advokatai tapo tik advokatais, o jais galėjo tapti tik 5m. išdirbę advokato padėjėjais. Privatūs advokatai buvo panaikinti, jie tapo privačiais gynėjais, jais galėjo tapti advokatai ir jų padėjėjai. Juos skyrė teisingumo ministras ir skaičius buvo ribojamas. Privatūs gynėjai buvo prie apygardos teismų, jie turėjo teisę vesti bylas apygardos teismuose prie kurių jie buvo priskirti, ir tos apygardos apylinkių teismuose. Apeliaciniuose rūmuose privatūs gynėjai galėjo vesti tik tas bylas, kurias jie buvo vedę apygardos teismuose.

Pagal 1933m. teismų santvarkos įstatymą advokatais galėjo būti:

– LR piliečiai;

– Sulaukę 25m. amžiaus;

– Turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą;

– Išlaikę nustatytą egzaminą arba įgiję Lietuvos valstybinio universiteto teisės mokslų docento ar profesoriaus vardą.

Advokatais negalėjo būti:

– asmenys, kuriems teismo sprendimu atimtos advokato teisės;

– jei asmuo paskelbtas neišsimokančiu skolininku;

– neveiksniems asmenims.

Advokatai bylas vesdavo visuose teismuose. Norint bylas vesti Vyriausiame tribunole reikėjo gauti šio teismo pirmininko leidimą. Advokato stažas turėjo būti 5m. ir reikiamas paruošimas. Jie vedė tiek civilines ( veikė pagal įgaliojimą), tiek baudžiamąsias bylas( gynė kaltinamąjį – paskiriant arba prašant, kai kaltinamojo amžius buvo iki 17m. arba bausmė buvo ne lengvesnė kaip sunkiųjų darbų kalėjimas).

Advokatai po 1933m. teismų sistemos reformosAdvokatai turėjo teisę vesti

bylas Apeliaciniuose rūmuosePrivatus gynėjai turėjo teisę vesti bylas

apygardos teismuose

Advokatų savivalda H933 -1940nO

Advokatų taryba

Ji buvo renkama 3 metams iš 7 narių ( po 1933m. iš 9 narių). Iki 1933m. advokatų tarybos kompetencijai priklausė advokatų priėmimas ir atleidimas. Po 1933m. ši kompetencija atiteko teisingumo ministrui.

Advokatų tarybos kompetencija:

– saugoti advokatų dorovę ir garbę;

– prižiūrėti, kad darbe advokatai nepažeistų teisėtumo ir taisyklingumo principų;

– tvarkyti mirusių, sergančių ar dėl kitų priežasčių negalinčių eiti savo pareigų advokatų bylas;

– šaukti visuotinius advokatų susirinkimus;

– spręsti profesinius advokatų ginčus;

– skirti drausmines nuobaudas (papeikimas, bauda iki 3000 litų, sustabdyti įgaliojimus iki l metų, atimti licenziją).

Advokatų visuotinis susirinkimas

Jis buvo šaukiamas kas l metai, esant svarbiam reikalui galėjo būti šaukiamas ir nepaprastasis susirinkimas. Jį šaukdavo ir darbotvarkę nustatydavo Advokatų taryba.

Jo kompetencija:

– rinkdavo advokatų tarybą ir revizij iš komisij aj tvirtindavo advokatų tarybos metinį biudžetą;

– nustatydavo advokatų privalomus mokesčius profesiniams advokatų reikalams;

– steigdavo piniginius fondus stipendijoms, pašalpoms ir kitiems advokatų reikalams ir kt.

Advokatų savivalda

Visuotinis advokatų susirinkimas

Advokatų taryba

Revizijos komisija

Advokatūra sovietmečiu

1940m. okupavus Lietuvą imta perorganizuoti advokatūrą. Lietuvos TSR liaudies komisarų tarybos 1940m. nutarimu buvo panaikintas advokatų ir privačių gynėjų institutas ir pavesta pertvaryti advokatūrą. Buvo panaudoti 1939m. TSR advokatūros nuostatai ir sudaryta laikina LTSR advokatūros kolegija. 1961m. LTSR Aukščiausioji taryba patvirtino LTSR advokatūros nuostatus (iki tol advokatūra vadovavosi 1939m. nuostatais). Nauji advokatūros nuostatai buvo priimti 1980m. tuo metu Lietuvoje veikė advokatų kolegija , o miestuose ir rajonuose advokatų juridinės konsultacijos.

Advokatų savivalda (1940-1990m. )

Organizacija į kurią susivienijo advokatai buvo advokatų kolegija. Aukščiausia kolegijos institucija buvo jos visuotinis narių susirinkimas. Visuotinis narių susirinkimas vyko l kartą per metus ir buvo teisėtas jei dalyvavo 2/3 narių. Jis:

• rinkdavo advokatų kolegijos prezidiumą;

• nustatydavo kolegijos narių skaičių;

• advokatų etatus;

• atlyginimus ir pan.

Kolegija turėjo vykdomąjį organą-prezidiumą ir priežiūros instituciją- revizijos komisiją.

Advokatų kolegijos prezidiumas (jam vadovavo pirmininkas) buvo renkamas 3 metams, kuris:

• šaukdavo advokatų kolegijos susirinkimus;

• organizuodavo juridines konsultacijas ir vadovavo jų veiklai;• tikrino konsultacijų ir advokatų darbą;

• skirdavo ir atleisdavo konsultacijų vedėjus;

• priimdavo į advokatų kolegiją narius ir kt.

Advokatų revizijos komisija atlikdavo prezidiumo ir juridinių konsultacijų finansines ir kitas veiklos revizijas. Ją sudarydavo visuotinis narių
susirinkimas.

Advokatų darbas buvo sutelktas į juridines konsultacijas, joms vadovavo ir darbą organizuodavo vedėjas. Konsultacijos piliečiams buvo nemokamos.

LTSR advokatų kolegijos nariais priimdavo:

– TSR piliečius;

– Turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą;

– Ne mažiau kaip 2m. darbo stažą (jei asmuo atlikdavo stažuotę advokatų kolegijoje nuo 6mėn. iki l metų);

Pareiškimai į advokatų kolegijos narius buvo svarstomi advokatų kolegijos prezidiume.

Advokatai buvo finansuojami pagal nustatytą tvarką.

1980 U 26 LTSR ADVOKATŪROS NUOSTATAI

Advokatų kolegija

±

Visuotinis narių susirinkimas (aukščiausias advokatų kolegijos organas). Jis vyko l kartą per

metus ir buvo teisėtas jei dalyvavo 2/3 narių, rinkdavo advokatų kolegijos preziudiumą,

nustatytdavo kolegijos narių skaičių, advokatų etatus, atlyginimus ir pan.Revizijos komisija (kontrolės revizijos

organas) atlikdavo prezidiumo ir

juridinių konsultacijų finansines ir kitas

veiklos revizijas. Ją sudarydavo

visuotinis narių susirinkimas.

* Juridinė konsultacija

Juridinės konsultacijos vedėjas Prezidiumas (vykdomasis-tvarkomasis

organas). Buvo renkamas 3 metams, šaukdavo

advokatų kolegijos susirinkimus, organizuodavo

juridines konsultacijas ir vadovavo jų veiklai,

tikrino konsultacijų ir advokatų darbą. Be to

skirdavo ir atleisdavo konsultacijų vedėjus,

priimdavo į advokatų kolegiją narius.

Prezidiumui vadovavo pirmininkas2. Advokato vieta Lietuvos teisinėje sistemoje

Jeigu prokurorą sąlygiškai galima vadinti valstybės gynėju, tai advokatas dažniausiai yra privataus asmens atstovas ir gynėjas ne tik civiliniame, baudžiamajame ar administraciniame procese, bet ir kasdieniame gyvenime tvarkant visus kitus teisinius reikalus. Advokatas, kaip ir notaras ar medikas, yra „laisvosios profesijos“ atstovas, kad jo veiklos tikslas nėra pelnas ir jam negali būti taikomi komercinę ir ūkinę veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Pagrindinė advokato funkcija • padėti ir patarti savo klientui įvairiais teisiniais klausimais ir tuo garantuoti kvalifikuotą teisinę pagalbą asmeniui teismo procese ar kasdienėje komercinėje ar civilinėje apyvartoje. Atsižvelgiant į tai, advokatai neabejotinai turėtų būti traktuojami kaip teisėsaugos sistemos dalis, kita vertus, advokatai patys savo išlaiko, jie yra savo kliento atstovai ir atstovauja jų interesams.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pasikeitė 3 advokatų ir advokatūros sistemą reglamentuojantys įstatymai (pirmasis 1992 1013, antrasis 1998 07 17).Dabartinis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas priimtas 2004 04 18. Jo 3

str.ld. skelbia, kad „advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis“. Advokato nepriklausomumas jokiu būdu nėra tolygus teisėjo ar notaro nepriklausomumui, kuris neretai reiškia jų nešališkumą. Advokatas nėra nešališkas, atvirkščiai, jis yra savo kliento atstovas ir turi veikti tik jo naudai (aišku, teisėtomis priemonėmis). Kadangi advokatas veikia ne savo, o kliento vardu ir interesais, jis nėra visiškai nepriklausomas ir pasirinkdamas teisinius argumentus ar faktus, kurie bus naudojami, pavyzdžiui, teisme. Advokato poziciją lemia pirmiausiai kliento pozicija ir nepaisyti jo valios advokatas neturi teisės. Kita vertus, advokatas yra pakankamai nepriklausomas nuo galimos valstybės įtakos profesinei jo veiklai. Įstatymo 3 str. 2d. teigia, kad „advokatų skaičius LR neribojamas“, nes valstybė užtikrina, kad advokatų bus pakankamai ir teisinė pagalba turėtų būti prieinama daugeliui piliečių. Kita vertus, pakankamas advokatų skaičius turėtų užtikrinti advokato teikiamos teisinės pagalbos prieinamumą ir kainos atžvilgiu. Si norma yra laisvės pasirinkti profesiją ir tinkamos teisinės pagalbos įgyvendinimo garantas. Valstybė turi užtikrinti, kad priimant asmenį į advokatus būtų vadovaujamasi formaliais kvalifikaciniu ir nepriekaištingos reputacijos, tačiau jokiu būdu ne kieno nors subjektyviais kriterijais. Dirbtinai advokatų skaičius neturėtų būti ribojamas.

Advokatūros įstatymo 2 str. numatyta, kokias teisines paslaugas gali teikti advokatai (advokatų padėjai arba advokatų profesinė bendrija):

– Tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais);

– Teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas;

– Atstovavimas teisės klausimais;

– Gynyba bei atstovavimas bylų procese;

Įstatymo 4 str. 4d. įvardija, kad advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teikti:

– Bankroto paslaugas;

– Turto ir palikimo administratoriaus paslaugas;

– Lobisto paslaugas;

– Likvidatoriaus paslaugas;

– Kuratoriaus paslaugas;

– Testamento vykdytojo paslaugas;

– Turto patikėtinio paslaugas;

– Patentinio patikėtinio paslaugas;

– Būti arbitru.

Įstatymo 4 str. 3d. nurodo, kad advokato veikla nėra komercinė ūkinė, o 5d. numatyta galimybė advokatui teikti teisines paslaugas nemokamai.

Advokatas dažnai yra reikšminga (privaloma) baudžiamojo proceso figūra (vadinama gynėju), taip pat dalyvauja ir civiliniame procese, be to Konstitucijos 31 str. 6 dalyje įtvirtinta asmens teisė turėti advokatą. Siekdami kvalifikuotos teisinės pagalbos asmenys dažnai naudojasi advokato paslaugomis net ir kai pagal įstatymą tai nėra būtina.

Taigi advokatas padeda įgyvendinti teisingumą, kai kalbama apie teismo procesą, taip pat prisideda prie tinkamo
galiojančios teisės įgyvendinimo ir aiškinimo kasdieniame visuomenės gyvenime. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, advokatai neabejotinai turėtų būti traktuojami kaip teisėsaugos sistemos dalis.

Atkreiptinas dėmesys į sąvokas advokatas ir advokatūra, teisėsaugos sis temos dalis yra ne advokatūra, o konkretus advokatas. Kadangi advokatas, o ne advokatūra teikia teisinę pagalbą, konsultuoja klientus. Lietuvos Respublikos advokatūra (56 str.) – tai juridinis asmuo, įsikūręs Vilniuje. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys.

Pagrindiniai advokatų profesinės veiklos principai (5 str.):

– Advokato veiklos laisvė ir nenriklausomumas:- Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija;

– Advokatų veiklos teisėtumas;

– Kliento paslapties neatskleidimas;

– Lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas;

– Nepriekaištingas elgesys.

Labai svarbu skirti Advokatūros įstatyme vartojamas sąvokas :

Asmens pripažinimas advokatu arba advokato vardo įgijimas siejamas su tam tikrais kvalifikaciniais reikalavimais. Advokato vardas reiškia, kad jį turinčio asmens teisinė kvalifikacija atitinka advokato profesijai keliamus standartus.

Teisė versti advokato praktika tai reiškia, tiesiogiai teikti teisinę pagalbą klientams, ir susijusi su advokato atsakomybės garantijomis. Taigi šiuo atveju nekalbama apie kvalifikacinius reikalavimus.

Asmens pripažinimas advokatu

Asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu turi Lietuvos advokatūrai prašymą pripažinti advokatu, sveikatos pažymėjimą ir kt. dokumentus įrodančius, kad atitinka nustatytus reikalavimus. Reikalavimai asmenims siekiantiems tapti advokatais:

Fizinis asmuo (pareiškėjas) pripažįstamas advokatu j ei jis:

• Yra Lietuvos Respublikos arba ES valstybės narės pilietis;

• Turi teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);

• Turi ne mažesnį kaip 2m. teisinio darbo stažą ir išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą, arba yra atlikęs ne trumpesnę kaip 2m. advokato padėjėjo praktiką ir išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą,

arba turi ne mažesnį kaip 5m. teisinio darbo stažą.

• Yra nepriekaištingos reputacijos;

• Moka valstybinę kalbą;

• Neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų.

Prašymas pripažinti advokatu nagrinėjamas dalyvaujant pareiškėjui. Sprendimą dėl asmens pripažinimo advokatu priima Lietuvos advokatūra, ne vėliau kaip per 45d. nuo reikiamų dokumentų pateikimo dienos. Lietuvos advokatūra pareiškėjui priimto sprendimo kopiją išsiunčia ne vėliau kaip per 5 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas turi būti motyvuotas, nes pareiškėjas turi teisę per 30d. nuo sprendimo atsisakyti asmenį pripažinti advokatu įteikimo dienos apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjas yra laikomas advokatu nuo sprendimo pripažinti jį advokatu priėmimo dienos.

Ypač svarbūs reikalavimai išlaikyti advokato kvalifikacinius egzaminus. Svarbu užtikrinti aukštą pretendentų į advokatus teisinių žinių lygį. Kvalifikacinių egzaminų programą, laikymo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Lietuvos advokatūra. Egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Neišlaikęs egzamino asmuo jį gali perlaikyti ne vėliau kaip po 6 mėn., perlaikymų skaičius neribojamas.

• Pažymėtina, kad advokato vardas dar jokiu būdu nesuteikia teisės verstis advokato praktika. Tai tik tam tikros asmens kvalifikacijos įrodymas.

Teisė verstis advokato praktika

Teisę verstis advokato veikla turi į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla sąrašą (praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi liudijimą. Lietuvos advokatūra ne

Tvarką nustato LR sveikatos apsaugos ir teisingumo ministerijos.vėliau kaip per 10d. nuo sprendimo įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priėmimo dienos advokatui išduoda teisingumo ministro nustatytos formos teisės verstis advokato veikla liudijimą (jo kopija saugoma advokato asmens byloje) ir advokato pažymėjimą.

Teisės verstis advokato veikla liudijimo išdavinio diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.

Advokatas įrašomas j Lietuvos praktikuojančiu advokatu sąrašą, kai:

– prisiekė (statymo nustatyta tvarka. Priesaiką priima LR teisingumo ministras. Ji turi būti priimta ne vėliau kaip per l mėn. nuo prašymo priimti advokato priesaiką pateikimo teisingumo ministrui dienos.

– yra apdrausta advokato ar advokatų profesinės bendrijos civilinę atsakomybę. Šios sąlygos įtvirtinimas reiškia, kad advokatas visiškai atsako už savo, savo padėjėjų, sekretorių ir kt. darbuotojų kaltais veiksmais klientui padarytą žalą teikiant teisinę pagalbą. Advokatūros įstatyme 20 str. 4d. įtvirtinta advokato pareiga apdrausti savo civilinę atsakomybę minimalia 100 000 litų draudimo suma, vienam draudiminiam įvykiui. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, privalo Lietuvos advokatūrai pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją per 10 dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos.2

– jis yra pasirengęs verstis advokato veikla viena iš jos formų. Advokatų veiklos
ai;

• partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens;

• įsteigdami j uridinį asmenį -advokatų profesinę bendriją. Išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo:

Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:

– jis raštu prašo būti išbrauktas;

– pripažįstamas negaliojančiu sprendimas pripažinti asmenį advokatu;

– paaiškėja, kad įrašant į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;

– advokatas yra išrenkamas į mokamas pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose;

– advokatas neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla. Advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sajašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu (tol kol išnyks šio išbraukimo sudarančios aplinkybės). Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.

* Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą bei jo pakeitimus Lietuvos advokatūros tinklalapyje internete skelbia Lietuvos advokatūra

2Advokatas privalo kliento reikalavimu pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).

3 Advokatas turi teisę keisti veiklos formą. Pakeitęs savo veiklos formą, advokatas apie tai turi pranešti Lietuvos advokatūiraiAdvokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu ( tol kol išnyks šio išbraukimo sudarančios aplinkybės). Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.

* Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą bei jo pakeitimus Lietuvos advokatūros tinklalapyje internete skelbia Lietuvos advokatūra.

3. Advokato veikla

3.1 Advokato veiklos formos Kaip minėta anksčiau yra skiriamos tokios advokatų veiklos formos:

• Individualiai;

Individualios advokato veiklos sąlygos:

ā Advokatas veikia individualiai, įkūręs advokato darbo vietą.

ā Advokatas savo veikloje turi teise nurodyti vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavarde ar tik pavardę bei žodžius „advokato kontora“, bei darbo vietos vietovės pavadinimą (advokatas papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje).

ā Jis turi teisę samdytis darbuotojų, darbo sutartį su samdomu darbuotoju sudaro pats advokatas.

ā Advokatas, veikdamas individualiai, turi teisę advokato veiklos aptarnavimui užtikrinti sudaryti asociacijos sutartį su kitais advokatais, kurie veikia individualiai ar partnerystės pagrindais, neisteige juridinio asmens.

• Partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens;

Advokatų, veikiančią partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens veiklos sąlygos:

ā Advokatai partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, veikia sudarė jungtinės veiklos (partnerystes) sutarti ir įkūrę advokatų darbo vietą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2629 žodžiai iš 5232 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.