Lr advokatūra
5 (100%) 1 vote

Lr advokatūra

112131

1. Advokatūros raida Lietuvoje

2.

Advokatūra prieškario Lietuvoje

Advokatai Lietuvoje atsirado 16 a. — prokuratoriai ir patronai. 1921m. buvo įkurta advokatų taryba, kuri vadovavo prisiekusiems advokatams ir jų padėjėjams, jie galėjo vesti bylas apygardų teismuose. 1921-1933m. advokatų taryba rėmėsi Rusijos įstatymais (1861m. Rusijos teismų statutais). 1874m. įstatymu carinėje Rusijoje buvo įteisintas privatus advokatas.

ADVOKATAI LIETUVOJE 1918-1933 M.

Advokatai iki 1933m. teismų santvarkos įstatymo priėmimo

Prisiekusieji

advokataiPrisiekusiųjų

advokatų padėjėjai

Privatūs advokatai

Turėjo teisę vesti bylas Vyriausiajame TribunoleTurėjo teisę vesti bylas

apygardos teismuosePradėjus veikti 1933m. teismų santvarkos įstatymui prisiekusieji advokatai tapo tik advokatais, o jais galėjo tapti tik 5m. išdirbę advokato padėjėjais. Privatūs advokatai buvo panaikinti, jie tapo privačiais gynėjais, jais galėjo tapti advokatai ir jų padėjėjai. Juos skyrė teisingumo ministras ir skaičius buvo ribojamas. Privatūs gynėjai buvo prie apygardos teismų, jie turėjo teisę vesti bylas apygardos teismuose prie kurių jie buvo priskirti, ir tos apygardos apylinkių teismuose. Apeliaciniuose rūmuose privatūs gynėjai galėjo vesti tik tas bylas, kurias jie buvo vedę apygardos teismuose.

Pagal 1933m. teismų santvarkos įstatymą advokatais galėjo būti:

– LR piliečiai;

– Sulaukę 25m. amžiaus;

– Turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą;

– Išlaikę nustatytą egzaminą arba įgiję Lietuvos valstybinio universiteto teisės mokslų docento ar profesoriaus vardą.

Advokatais negalėjo būti:

– asmenys, kuriems teismo sprendimu atimtos advokato teisės;

– jei asmuo paskelbtas neišsimokančiu skolininku;

– neveiksniems asmenims.

Advokatai bylas vesdavo visuose teismuose. Norint bylas vesti Vyriausiame tribunole reikėjo gauti šio teismo pirmininko leidimą. Advokato stažas turėjo būti 5m. ir reikiamas paruošimas. Jie vedė tiek civilines ( veikė pagal įgaliojimą), tiek baudžiamąsias bylas( gynė kaltinamąjį – paskiriant arba prašant, kai kaltinamojo amžius buvo iki 17m. arba bausmė buvo ne lengvesnė kaip sunkiųjų darbų kalėjimas).

Advokatai po 1933m. teismų sistemos reformosAdvokatai turėjo teisę vesti

bylas Apeliaciniuose rūmuosePrivatus gynėjai turėjo teisę vesti bylas

apygardos teismuose

Advokatų savivalda H933 -1940nO

Advokatų taryba

Ji buvo renkama 3 metams iš 7 narių ( po 1933m. iš 9 narių). Iki 1933m. advokatų tarybos kompetencijai priklausė advokatų priėmimas ir atleidimas. Po 1933m. ši kompetencija atiteko teisingumo ministrui.

Advokatų tarybos kompetencija:

– saugoti advokatų dorovę ir garbę;

– prižiūrėti, kad darbe advokatai nepažeistų teisėtumo ir taisyklingumo principų;

– tvarkyti mirusių, sergančių ar dėl kitų priežasčių negalinčių eiti savo pareigų advokatų bylas;

– šaukti visuotinius advokatų susirinkimus;

– spręsti profesinius advokatų ginčus;

– skirti drausmines nuobaudas (papeikimas, bauda iki 3000 litų, sustabdyti įgaliojimus iki l metų, atimti licenziją).

Advokatų visuotinis susirinkimas

Jis buvo šaukiamas kas l metai, esant svarbiam reikalui galėjo būti šaukiamas ir nepaprastasis susirinkimas. Jį šaukdavo ir darbotvarkę nustatydavo Advokatų taryba.

Jo kompetencija:

– rinkdavo advokatų tarybą ir revizij iš komisij aj tvirtindavo advokatų tarybos metinį biudžetą;

– nustatydavo advokatų privalomus mokesčius profesiniams advokatų reikalams;

– steigdavo piniginius fondus stipendijoms, pašalpoms ir kitiems advokatų reikalams ir kt.

Advokatų savivalda

Visuotinis advokatų susirinkimas

Advokatų taryba

Revizijos komisija

Advokatūra sovietmečiu

1940m. okupavus Lietuvą imta perorganizuoti advokatūrą. Lietuvos TSR liaudies komisarų tarybos 1940m. nutarimu buvo panaikintas advokatų ir privačių gynėjų institutas ir pavesta pertvaryti advokatūrą. Buvo panaudoti 1939m. TSR advokatūros nuostatai ir sudaryta laikina LTSR advokatūros kolegija. 1961m. LTSR Aukščiausioji taryba patvirtino LTSR advokatūros nuostatus (iki tol advokatūra vadovavosi 1939m. nuostatais). Nauji advokatūros nuostatai buvo priimti 1980m. tuo metu Lietuvoje veikė advokatų kolegija , o miestuose ir rajonuose advokatų juridinės konsultacijos.

Advokatų savivalda (1940-1990m. )

Organizacija į kurią susivienijo advokatai buvo advokatų kolegija. Aukščiausia kolegijos institucija buvo jos visuotinis narių susirinkimas. Visuotinis narių susirinkimas vyko l kartą per metus ir buvo teisėtas jei dalyvavo 2/3 narių. Jis:

• rinkdavo advokatų kolegijos prezidiumą;

• nustatydavo kolegijos narių skaičių;

• advokatų etatus;

• atlyginimus ir pan.

Kolegija turėjo vykdomąjį organą-prezidiumą ir priežiūros instituciją- revizijos komisiją.

Advokatų kolegijos prezidiumas (jam vadovavo pirmininkas) buvo renkamas 3 metams, kuris:

• šaukdavo advokatų kolegijos susirinkimus;

• organizuodavo juridines konsultacijas ir vadovavo jų veiklai;• tikrino konsultacijų ir advokatų darbą;

• skirdavo ir atleisdavo konsultacijų vedėjus;

• priimdavo į advokatų kolegiją narius ir kt.

Advokatų revizijos komisija atlikdavo prezidiumo ir juridinių konsultacijų finansines ir kitas veiklos revizijas. Ją sudarydavo visuotinis narių
susirinkimas.

Advokatų darbas buvo sutelktas į juridines konsultacijas, joms vadovavo ir darbą organizuodavo vedėjas. Konsultacijos piliečiams buvo nemokamos.

LTSR advokatų kolegijos nariais priimdavo:

– TSR piliečius;

– Turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą;

– Ne mažiau kaip 2m. darbo stažą (jei asmuo atlikdavo stažuotę advokatų kolegijoje nuo 6mėn. iki l metų);

Pareiškimai į advokatų kolegijos narius buvo svarstomi advokatų kolegijos prezidiume.

Advokatai buvo finansuojami pagal nustatytą tvarką.

1980 U 26 LTSR ADVOKATŪROS NUOSTATAI

Advokatų kolegija

±

Visuotinis narių susirinkimas (aukščiausias advokatų kolegijos organas). Jis vyko l kartą per

metus ir buvo teisėtas jei dalyvavo 2/3 narių, rinkdavo advokatų kolegijos preziudiumą,

nustatytdavo kolegijos narių skaičių, advokatų etatus, atlyginimus ir pan.Revizijos komisija (kontrolės revizijos

organas) atlikdavo prezidiumo ir

juridinių konsultacijų finansines ir kitas

veiklos revizijas. Ją sudarydavo

visuotinis narių susirinkimas.

* Juridinė konsultacija

Juridinės konsultacijos vedėjas Prezidiumas (vykdomasis-tvarkomasis

organas). Buvo renkamas 3 metams, šaukdavo

advokatų kolegijos susirinkimus, organizuodavo

juridines konsultacijas ir vadovavo jų veiklai,

tikrino konsultacijų ir advokatų darbą. Be to

skirdavo ir atleisdavo konsultacijų vedėjus,

priimdavo į advokatų kolegiją narius.

Prezidiumui vadovavo pirmininkas2. Advokato vieta Lietuvos teisinėje sistemoje

Jeigu prokurorą sąlygiškai galima vadinti valstybės gynėju, tai advokatas dažniausiai yra privataus asmens atstovas ir gynėjas ne tik civiliniame, baudžiamajame ar administraciniame procese, bet ir kasdieniame gyvenime tvarkant visus kitus teisinius reikalus. Advokatas, kaip ir notaras ar medikas, yra „laisvosios profesijos“ atstovas, kad jo veiklos tikslas nėra pelnas ir jam negali būti taikomi komercinę ir ūkinę veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Pagrindinė advokato funkcija • padėti ir patarti savo klientui įvairiais teisiniais klausimais ir tuo garantuoti kvalifikuotą teisinę pagalbą asmeniui teismo procese ar kasdienėje komercinėje ar civilinėje apyvartoje. Atsižvelgiant į tai, advokatai neabejotinai turėtų būti traktuojami kaip teisėsaugos sistemos dalis, kita vertus, advokatai patys savo išlaiko, jie yra savo kliento atstovai ir atstovauja jų interesams.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pasikeitė 3 advokatų ir advokatūros sistemą reglamentuojantys įstatymai (pirmasis 1992 1013, antrasis 1998 07 17).Dabartinis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas priimtas 2004 04 18. Jo 3

str.ld. skelbia, kad „advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis“. Advokato nepriklausomumas jokiu būdu nėra tolygus teisėjo ar notaro nepriklausomumui, kuris neretai reiškia jų nešališkumą. Advokatas nėra nešališkas, atvirkščiai, jis yra savo kliento atstovas ir turi veikti tik jo naudai (aišku, teisėtomis priemonėmis). Kadangi advokatas veikia ne savo, o kliento vardu ir interesais, jis nėra visiškai nepriklausomas ir pasirinkdamas teisinius argumentus ar faktus, kurie bus naudojami, pavyzdžiui, teisme. Advokato poziciją lemia pirmiausiai kliento pozicija ir nepaisyti jo valios advokatas neturi teisės. Kita vertus, advokatas yra pakankamai nepriklausomas nuo galimos valstybės įtakos profesinei jo veiklai. Įstatymo 3 str. 2d. teigia, kad „advokatų skaičius LR neribojamas“, nes valstybė užtikrina, kad advokatų bus pakankamai ir teisinė pagalba turėtų būti prieinama daugeliui piliečių. Kita vertus, pakankamas advokatų skaičius turėtų užtikrinti advokato teikiamos teisinės pagalbos prieinamumą ir kainos atžvilgiu. Si norma yra laisvės pasirinkti profesiją ir tinkamos teisinės pagalbos įgyvendinimo garantas. Valstybė turi užtikrinti, kad priimant asmenį į advokatus būtų vadovaujamasi formaliais kvalifikaciniu ir nepriekaištingos reputacijos, tačiau jokiu būdu ne kieno nors subjektyviais kriterijais. Dirbtinai advokatų skaičius neturėtų būti ribojamas.

Advokatūros įstatymo 2 str. numatyta, kokias teisines paslaugas gali teikti advokatai (advokatų padėjai arba advokatų profesinė bendrija):

– Tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais);

– Teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas;

– Atstovavimas teisės klausimais;

– Gynyba bei atstovavimas bylų procese;

Įstatymo 4 str. 4d. įvardija, kad advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teikti:

– Bankroto paslaugas;

– Turto ir palikimo administratoriaus paslaugas;

– Lobisto paslaugas;

– Likvidatoriaus paslaugas;

– Kuratoriaus paslaugas;

– Testamento vykdytojo paslaugas;

– Turto patikėtinio paslaugas;

– Patentinio patikėtinio paslaugas;

– Būti arbitru.

Įstatymo 4 str. 3d. nurodo, kad advokato veikla nėra komercinė ūkinė, o 5d. numatyta galimybė advokatui teikti teisines paslaugas nemokamai.

Advokatas dažnai yra reikšminga (privaloma) baudžiamojo proceso figūra (vadinama gynėju), taip pat dalyvauja ir civiliniame procese, be to Konstitucijos 31 str. 6 dalyje įtvirtinta asmens teisė turėti advokatą. Siekdami kvalifikuotos teisinės pagalbos asmenys dažnai naudojasi advokato paslaugomis net ir kai pagal įstatymą tai nėra būtina.

Taigi advokatas padeda įgyvendinti teisingumą, kai kalbama apie teismo procesą, taip pat prisideda prie tinkamo
galiojančios teisės įgyvendinimo ir aiškinimo kasdieniame visuomenės gyvenime. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, advokatai neabejotinai turėtų būti traktuojami kaip teisėsaugos sistemos dalis.

Atkreiptinas dėmesys į sąvokas advokatas ir advokatūra, teisėsaugos sis temos dalis yra ne advokatūra, o konkretus advokatas. Kadangi advokatas, o ne advokatūra teikia teisinę pagalbą, konsultuoja klientus. Lietuvos Respublikos advokatūra (56 str.) – tai juridinis asmuo, įsikūręs Vilniuje. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys.

Pagrindiniai advokatų profesinės veiklos principai (5 str.):

– Advokato veiklos laisvė ir nenriklausomumas:- Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija;

– Advokatų veiklos teisėtumas;

– Kliento paslapties neatskleidimas;

– Lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas;

– Nepriekaištingas elgesys.

Labai svarbu skirti Advokatūros įstatyme vartojamas sąvokas :

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1573 žodžiai iš 5232 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.