LR.Prezidentas ir rinkimai.
LR Prezidentas – asmuo, turintis aukščiausią valdžia valstybeje.
Lyginant su visiško prezidentinio valdymo šalimis, Prezidentas valdžią
šalyje daugiau dalijasi su Vyriausybe bei Seimu. Pusiau prezidentinio
valdymo šalyse, kaip ir Lietuvoje,prezidentas yra pagrindinis ir
didžiausias atstovas reprezentuoti šali užsienyje. LR Prezidentas
atstovauja valstybei, piliečiams ir laikosi visų įstatymų ir aktų
pavestų jo galiai LR Konstitucijoje.
Kaip įprasta demokratijai Prezidento galios ir valdžia įsigali tik jį
išrinkus tautai. Nuostatai ir normos renkant LR Prezidentą yra
pateikiamos Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme.
Šalies Prezidento rinkimai vyksta demokratiniu principu,laikantis
svarbiausio įstatymo – Konstitucijos. Neyvygdžius keliamų normatyvų
kandidatui ar nusižiangus rinkejui, slapto balsavimo metu, dažniausiai
kandidatūra ar balsas yra šalinami.
LR Prezidento rinkimų įstatymo bendrieji nuostatai:
1 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems
metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise,
slaptu balsavimu.
2 straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos
pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs
Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip
keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Tai
negali būti renkami asmenys, susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio
valstybei; asmenys, pagal teismo paskirtą nuosprendį atliekantys
kriminalinę bausmę, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau
kaip du kartus iš eilės.( 2 kadencijos).
2(1) straipsnis. Duomenys apie ryšius su užsienio specialiosiomis
tarnybomis.
Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus registruojamas
po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą išduoti jam
rinkėjų parašų rinkimo lapus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai duomenis apie savo darbą užsienio valstybių atitinkamose
tarnybose, apie mokymąsi šių tarnybų mokyklose ar apie
bendradarbiavimą su jomis. Šiuos duomenis pretendentas įrašo duomenų
anketoje. Anketos duomenys yra vieši. Jei pretendentas būti kandidatu
į Respublikos Prezidentus duomenų anketoje pateikia šioje straipsnio
dalyje nurodytus duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija privalo šią
anketą viešai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo. Jei
pretendentas iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus
nepateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai užpildytos duomenų anketos,
Komisija apie tai viešai paskelbia ne vėliau kaip per 24 valandas po
to, kai asmuo įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus.
Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna raštu informaciją, kad
duomenų anketoje pateikti duomenys yra neteisingi, nuslėpti ar kad
nepateikta užpildyta anketa, taip pat kad pretendentas būti kandidatu
į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus
dirbo, mokėsi šio straipsnio dalyje nurodytose tarnybose
(struktūrose), bendradarbiavo su jomis, ir nustato, kad apie tai nėra
įrašyta duomenų anketoje, per 48 valandas privalo pretendentą būti
kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatą į Respublikos
Prezidentus supažindinti su gauta informacija ir pasiūlyti jam
pateikti paaiškinimus. Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus sutinka su
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, jis turi
nedelsdamas papildomai įrašyti šią informaciją į savo duomenų anketą,
o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti – įrašyti
nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per
24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai. Jeigu
pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ar kandidatas į
Respublikos Prezidentus nesutinka su Vyriausiojoje rinkimų komisijoje
gauta informacija, kviečiamas neatvyksta į Vyriausiąją rinkimų
komisiją ar atsisako pateikti paaiškinimus dėl gautos informacijos,
Vyriausioji rinkimų komisija prireikus gali kreiptis į informaciją
suteikusius asmenis, taip pat į kitas įstaigas ar organizacijas,
prašydama pateikti papildomų duomenų ar dokumentų.
3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos
piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų.
Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais. Bet
kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos
piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų
– draudžiami.
4 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę
rinkti
Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą
5 straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai
Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.
6 straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią
rinkimuose draudžiama.
7 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidento
rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius
(susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12
val. iki renginių pradžios.
Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų
apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo
laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos Prezidentus
įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.
Valstybinės masinės informacijos priemonės informuoja visuomenę
apie Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų masinės informacijos priemonių atstovai turi teisę
nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimų
komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat gauti iš
rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.
8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka
valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijų
išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei atlyginama už rinkimų
komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių
lėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių
patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą
ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar
inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės
lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir
inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne
ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Respublikos Prezidento rinkimus
organizuoja ir vykdo:1) Vyriausioji rinkimų komisija;2) miesto, rajono
rinkimų komisija;3) apylinkių rinkimų komisijos.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus skiria Lietuvos Respublikos
Seimas. Skirdamas Prezidento rinkimus Seimas priima atitinkamą
nutarimą. Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį
sekmadienį, likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento
kadencijos pabaigos.
Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas
pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip
likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.
Pretendentais būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali
iškelti pavieniai asmenys. Pretendentus būti kandidatais į Respublikos
Prezidentus gali kelti, remti politinės partijos ir politinės
organizacijos.
Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip
likus 65 dienoms iki rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai
rinkimų komisijai.
Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė
politinės partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip
pat pateikiamas raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę
bei asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių