KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA
PASKAITA-KONSPEKTAS
IV TEMA: LR PROKURATŪROS SISTEMA
1. prokuratūros raida lietuvoje l
Prokuratūra prieškario Lietuvoje l
Prokuratūra Lietuvoje 1940-1994 m 3
2. dabartinė lietuvos prokuratūra 5
2.1 LR prokuratūros sandara 6
LR Generalinės prokuratūros struktūra 6
Apygardos prokuratūros struktūra 7
Apylinkės prokuratūros struktūra. 8
generalinis prokuroras, jo kompetencija 8
prokuratūros personalas ir prokurorai 10
3. prokurorų tarnyba 11
Prokurorų stažuotė ir kvalifikacijos kėlimas 11
Prokurorų karjera 11
Prokurorų laipsniai 12
Prokurorų atleidimas ir nušalinimas nuo pareigų, jų skatinimas ir
drausminė atsakomybė.12
4. prokuratūros pareigūnų statusas ir kompetencija 14
Prokurorų funkcijos 15
Kitos prokurorų pareigos ir teisės 15
5. VIEŠO INTERESO GYNIMAS 17
5.1 Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą civiliniame procese 17
5.2. Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą baudžiamajame procese 19
5.3. Prokurorų veiklos ginant viešą interesą civiliniame procese
kokybiniai rodikliai 19
Klaipėda, 2004
1. Prokuratūros raida Lietuvoje
Įvairiose pasaulio šalyse prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų
sistemoje nevienoda. Iki Nepriklausomybės atkūrimo prokuratūra Lietuvoje,
kaip ir kitose buvusiose SSRS respublikose, buvo atskira teisėsaugos
institucija, formaliai atskaitinga įstatymų leidžiamajai valdžiai. Rusijos
Federacijoje ir dabar prokuratūra yra savarankiška teisėsaugos institucija.
Kai kuriose valstybėse (Prancūzijoje, Lenkijoje, Estijoje ir kt.)
prokuratūra yra vykdomosios valdžios dalis, kitaip tariant, ji yra
teisingumo ministerijos sudėtyje. Tiesa, yra ir valstybių (Italija,
Ispanija), kuriose prokuratūra
Prokuratūros sistemos raidą galėtume suskirstyti į 3 etapus:
➢ Prokuratūra prieškario Lietuvoje ( 1918-1940 m.),
➢ Prokuratūra sovietmečiu 1940-1990 m.,
➢ Dabartinė LR prokuratūros sistema.
Remiantis eiliškumo principu, trumpai aptarsime kiekvieną prokuratūros
raidos etapą.
Prokuratūra prieškario Lietuvoje
Prokuratūros, kaip ir kitų teisminių institucijų sistemos kūrimas ir
tobulinimas 1918-1940 m. sudarė svarbų teisėsaugos funkcijų įgyvendinimo ir
užtikrinimo elementą. Ypač svarbu buvo teisingai išspręsti prokuratūros ir
teismo tarpusavio santykius bei aiškiai apriboti jų kompetencijas.
Prokuratūros kūrimas nepriklausomoje Lietuvoje buvo tiesiogiai susijęs su
jos statusą ir veiklą reglamentuojančios įstatyminės bazės sukūrimu.
1918 -1940 m. prokuratūra vengė ideologinių nuostatų, puoselėjo
pažangias idėjas ir pagal išgales tęsė demokratinėse to meto valstybėse
nusistovėjusias pažangias tradicijas ir dorovinę visuomeninę etiką.
Prokuratūros veiklą šiuo periodu galima suskirstyti į du laikotarpius (
kriterijus teisinis pagrindas):
❖ iki 1933 m. 07 11 d., kai veikė 1918 m. Lietuvos teismų ir jų
darbo sutvarkymo įstatymas; Laikinajame teismų įstatyme buvo
nustatyta, kad prie apygardos teismų ir Vyriausiojo Tribunolo
yra valstybės gynėjai ( prokurorai) ir jų padėjėjai. Prokurorai
valstybės gynėjais buvo vadinami dėl 2 priežasčių:
– norėta šio pareigūno pavadinimą sulietuvinti,
– o taip pat bijota, kad žodžiai prokuratūra ir prokuroras primins
carinės Rusijos laikus, nes šis terminas asocijavosi su lietuvių
tautos engimu ir jos laisvės slopinimu.
❖ po 1933 m., kai pradėjo veikti naujai priimtas teismų
santvarkos įstatymas. Jo nuostatos įtvirtino ir grąžino
prokuroro vardą. 1918 m. įstatymas prokuroro funkcijas apibrėžė
gana glaustai, tačiau jame buvo paminėta, kad „prokurorai – tai
teismo valdininkai, kurių tiesioginė pareiga yra kovoti su
nusikaltimais“. Taigi su civilinėmis bylomis jie nieko bendra
neturėjo, išskyrus atvejus kai baudžiamojoje byloje buvo
pareikštas civilinis ieškinys. Vadinasi prokuratūra vykdė
teisėtumo apsaugos funkcijas.
Lietuvos prokuratūra po 1918 m. galima apibrėžti kaip prie atitinkamų
teismų veikiančią tam tikrų pareigūnų, kaip viešo intereso atstovų,
hierarchinę sistemą, pirmiausiai skirtą kaltinamąjai funkcijai,
baudžiamosiose bylose vykdyti, teisėtiems valstybės interesams ginti,
tinkamai taikyti ir vykdyti įstatymus.
LR prokuratūra 1918-1933 m.
1919 m. Laikinasis teismų darbo sutvarkymo įstatymas
1928 m. LR apygardų tesimų valstybės gynėjų ir padėjėjų instrukcija
LR prokuratūra 1933-1940 m.
1933 m. LR teismų santvarkos įstatymas
Prokuratūros
kompetencija apėmė atskiros veiklos sritys – vidinė ir
išorinė. Išorinis darbas buvo trejopas:
– baudžiamasis persekiojimas;
– prokuroro dalyvavimas teisme (prokuroras dalyvaudamas
nagrinėjant baudžiamąsias bylas sakydavo kaltinamąją kalbą,
rodinėjo žodžiu kaltinamojo kaltę, reikalavo bausmės,
kaltinamojoje kalboje vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu ir
sąžine);
– dalyvavimas administracinėse bylose ( prokuroras prižiūrėjo
kalinių ir suimtųjų laikymą kalėjimuose, apie trūkumus
administracijos darbe, kalinių teisių pažeidimus jie operatyviai
informuodavo teisingumo ministrą ar atitinkamą teismą).
Vidinė kompetencija buvo siejama su atitinkamų norminių aktų
reglamentuojančių jų veiklą laikymusi.
Pagal tuometinį galiojusį teismų įstatymą buvo numatyti asmenims,
norintiems tapti prokurorais reikalavimai:
✓ turėti LR pilietybę;
✓ būti ne jaunesniems kaip 25 m;
✓ turėti teisinį išsilavinimą.
Prokurorais negalėjo dirbti asmenys teisti ar patraukti baudžiamojon
atsakomybėn, bei atleisti dėl senatvės, amnestijos, bei atleisti iš
teisėsaugos institucijų dėl darbo drausmės pažeidimų.
Teismų santvarkos įstatymas (1933 m.) įtvirtino ir prokurorų pavaldumo
taisykles: Apeliacinių rūmų prokurorui buvo pavaldūs apygardos teismo
prokurorai, o Vyriausiojo Tribunolo prokuroras vadovavo visiems žemesniems
prokurorams, jų padėjėjams taip pat Klaipėdos krašto prokurorams, jų
padėjėjams. Teisingumo ministras kartu buvo ir valstybės prokuroras
vadovavęs visiems prokurorams ir prižiūrėjo jų darbą. Jis bet kuriam
prokurorui galėjo iškelti drausminę bylą, taip pat pažeminti pareigose.
1939 m. atgavus Vilnių ir jo kraštą prie Vilniaus apygardos teismo buvo
organizuota prokuratūra.
Prokuroro įgaliojimai 1918-1940 m.
Prokuratūra Lietuvoje 1940-1994 m.
Po 1940 m. įvykdytos okupacijos ir vėlesnės aneksijos prokuratūros ir
tardymo institucijos buvo skubiai pertvarkomos TSRS pavyzdžiu.
Jau 1940 m. 07 15 d. buvo atleisti daugelis vadovaujančių prokuratūros
darbuotojų, nes pagal paskelbtą įstatymą buvo panaikinti mokslo bei amžiaus
cenzai bei egzaminavimas priimant į tarnybą prokuratūroje. Šiuo pagrindu į
prokuratūrą buvo priimta daug teisinio išsilavinimo neturinčių, bei
politinių aktyvistų darbuotojų.
1940 08 03 Lietuva priversta įsijungti į TSRS sudėtį, krašte pradėjo
veikti sąjunginiai įstatymai. Pagal LTSR konstituciją prokuratūra ir
tardymas reorganizuoti ir ėmė vykdyti savo veiklą kaip sudėtinė TSRS
prokuratūros ir tardymo aparato dalis. 1940 10 02 d. LTSR liaudies komisarų
taryba priėmė nutarimą, kuriuo Vyriausiojo Tribunolo, Apeliacinių Rūmų, ir
Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismų
prokuratūros ir tardymo aparatas su visomis patalpomis ir inventoriumi
perduoti TSRS prokuratūrai. Vietoje apygardų prokuratūrų buvo įsteigtos 22
apskričių ir 4 miestų prokuratūros. Taigi prokuratūra buvo organizuojama
pagal administracinį suskirstymą.
Sovietų Lietuvos prokuratūra 1940-1950 m./ 1950-1953 m.
Karo metu jų darbas nutruko. Pokario metais prokuratūros sistema šiek tiek
kito. Vietoj apskričių prokuratūrų įsteigtos 88 rajonų ir 4 sričių
prokuratūros, kurios veikė iki 1993 m. Tuo metu prokuratūros veiklą
reglamentavo 2 norminiai aktai:
– 1955 m. LTSR prokurorinės priežiūros nuostatai;
– 1979 m. TSRS prokuratūros įstatymas.
Prokuratūros sistema Lietuvoje, kaip ir kitose Sąjungos respublikose
buvo organizuota teritoriniu principu. Lietuvoje veikė miestų (rajonų)
prokuratūros. Antra grandis LTSR prokuratūra, kuri tiesiogiai buvo pavaldi
TSRS generalinei prokuratūrai. Be to į šią sistemą įėjo ir specialios
prokuratūros (karinė ir transporto). Labai trumpai šalyje veikė bausmių
vykdymo priežiūros prokuratūra.
Sovietų Lietuvos prokuratūra 1953-1990 m.
1955 m. LTSR prokurorinės priežiūros nuostatai
1979 m. TSRS prokuratūros įstatymas
Prasidėjus pertvarkymo procesui LR prokuroru buvo paskirtas J.Sabutis.
Jo vadovavimo metu prokuratūroje įsikūrė Sąjūdžio grupė. Paskelbus Lietuvos
nepriklausomybę Aukščiausioji Taryba 1990 03 30 paskiria naują Respublikos
prokurorą A. Paulauską. Tuo tarpu Maskva 1990 03 30 atsiunčia savo
prokurorą P.Petrauską. Prokuratūros kolektyvas skyla į 2 stovyklas: viena
jų prisiekia LR prokurorui A. Paulauskui, kita dalis nuėjo kolaboruoti su
sovietu paskirtu P. Petrausku. Kadangi kolektyvas nepakluso P.Petrauskui,
tai sovietų kariškiai okupavo Generalinės prokuratūros pastatą, iš kurio
pasitraukė tik 1991 08 mėn., kai Maskvoje baigėsi pučas. Tuometinis
generalinis prokuroras A.Paulauskas ir kiti
pareigūnai į pastatą nebuvo
įleidžiami.
1990 07 27 m. buvo priimtas prokuratūros įstatymas, kuris numatė tokią
prokuratūros sistemą:
▪ LR generalinė prokuratūra;
▪ Teritorinės rajonų (miestų) prokuratūros.
Lietuvos prokuratūra 1990-1994 m.
1990 07 27 LR prokuratūros įstatymas
Šis įstatymas neilgai galiojo Lietuvoje, 1993 12 mėn. jis buvo
pertvarkytas. Dalis prokuroro funkcijų visai pasikeitė, dalis jų perduota
Seimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams, teismams, valstybės kontrolės
įstaigoms ir kitoms institucijoms. Tai pačiais metais pradėjo funkcionuoti
LR Konstitucinis teismas.
1994 10 13 priimtas naujas LR prokuratūros įstatymas, kuris pradėjo
prokuratūros reformą.
2. Dabartinė Lietuvos prokuratūra
Prokuratūros veikia prie teismų, atstovauja valstybei ir įstatymų
nustatyta tvarka padeda vykdyti teisingumą bei siekia užtikrinti teisėtumą.
Nuo 1992 m. prokuratūros praktinė veikla ir įstatyminė padėtis teisinėje
sistemoje keitėsi ir tik paskutiniuoju metu santykinai nusistovėjo. Dėl
prokuratūros vietos teisėsaugos institucijų sistemoje kai kurie teisininkai
nesutarė: teigdami, kad teisminę valdžią įgyvendina tik teismai, o
prokuratūra nėra teismų sistemos sudedamoji dalis. 1999 12 21 d. LR
Konstitucinis teismas nutarime konstatavo, kad „prokurorai nėra teisėjai,
jie nevykdo teisingumo“. Konstitucijoje jiems patikėta specifinė funkcija“
kurios negalima tapatinti su teisminės valdžios įgyvendinimu“. Tačiau
prokuratūros konstituciniam statusui be jokių abejonių reikia konkretesnio
apibrėžtumo. Atsižvelgdama į tai, o taip pat ir į karčią Lietuvos patirtį
Strasbūro teisme, 2001 m. pab. Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą,
siūlydama pakeisti Konstitucijos 84 str. ir 118 str. redakcijas, o 2003 03
20 Seimas priėmė LR Konstitucijos minėtų straipsnių naujas formuluotes.
Dabartinė prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje
apibūdinama LR Konstitucijos 118 str.: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir
jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko
prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens,
visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras,
vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. LR
prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.
Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo
pritarimu. Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato
įstatymas“.
Prokuratūros statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kt.
nustato:
▪ LR prokuratūros įstatymas 2003 04 22 (Žin., Nr. 42-919).
(statymo 2 str. numato, kad prokuratūra yra valstybės institucija,
atliekanti LR Konstitucijoje ir kt. teisės aktuose nustatytas funkcijas. Ji
padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Prokuratūrai
vadovauja LR generalini prokuroras. Už prokuratūros veiklą jis atsiskaito
Respublikos Prezidentui ir LR Seimui (pastarasis nustato veiklos
prioritetus ir atlieka prokuratūros parlamentinę kontrolę). Generalinis
prokuroras apie prokuratūros veiklą teikia informaciją LR Vyriausybei bei
visuomenei.
Dabartinė Lietuvos prokuratūros sandara
1994 10 13 LR Prokuratūros įstatymas, 2003 04 22 LR Prokuratūros įstatymas
1. LR Prokuratūros sandara
LR Prokuratūros įstatymo 6 str.numato, jog prokuratūrą sudaro
Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros:
➢ Generalinė prokuratūra prie LR Aukščiausiojo Teismo
Pagal LR Prį 7 str. ją sudaro departamentai (vadovauja departamento
vyriausiasis prokuroras) ir skyriai (skyriaus vyriausiasis prokuroras).
Šios prokuratūros funkcijos nurodytos prokuratūros įstatymo 8 str.
LR Generalinės prokuratūros struktūra
➢ Apygardų prokuratūros prie apygardos teismų (5).
Jas steigia, reorganizuoja, likviduoja, jų statusą, veiklos teritoriją
bei kompetenciją nustato generalinis prokuroras. Šioms prokuratūroms
vadovauja apygardų vyriausieji prokurorai.
Apygardų prokuratūros kompetencija (PrĮ 9 str.):
organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
atlieka ikiteisminį tyrimą;
kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese;
palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
dalyvauja apeliacinė tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas;
kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksnius tiriant nusikalstamas
veikas;
gina viešąjį interesą;
1) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia
ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus;
atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
Apygardos prokuratūros
struktūra
➢ Apylinkės prokuratūros prie apylinkės teismų (51).
Jas steigia, reorganizuoja, likviduoja, jų statusą, veiklos teritoriją
bei kompetenciją nustato generalinis prokuroras. Šioms prokuratūroms
vadovauja apylinkių vyriausieji prokurorai.
Apylinkės prokuratūros struktūra
Apylinkės prokuratūra
Apylinkės prokuratūros struktūrą nustato generalinis prokuroras.
Struktūriniai padaliniai yra tik didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno,-
Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – apylinkės prokuratūrose. Kitose
prokuratūrose struktūrinių padalinių nėra.
Apylinkės prokuratūrų kompetencija (PrĮ 10 str.) yra analogiška
apygardos prokuratūros kompetencijai (išskyrus tai jog, šių prokuratūrų
pareigūnai ne dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas).
2. Generalinis prokuroras, jo kompetencija
Generalinis prokuroras vadovauja generalinei ir teritorinėms
prokuratūroms bei kontroliuoja jų veiklą. Jį 7 m. skiria ir atleidžia
Respublikos Prezidentas LR Seimo pritarimu. Jo pavaduotojus 7 m. kadencijai
į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas, generalinio
prokuroro teikimu. Prieš pradėdami eiti pareigas generalinis prokuroras ir
jo pavaduotojai turi prisiekti LR Prezidentui.
Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo,
kuris:
✓ yra ne jaunesnis kaip 35 metų,
✓ nepriekaištingos reputacijos,
✓ moka valstybinę lietuvių kalbą,
✓ turi Lietuvos Respublikos pilietybę,
✓ turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (yra įgijęs
teisės magistro ar teisininko
profesinį kvalifikacinį laipsnį),
✓ ne mažesnį kaip 10 m. praktinio darbo patyrimo:
▪ tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą;
▪ arba teisinio pedagoginio darbo, turint teisės krypties
socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
stažą).
Generalinis prokuroras iš pareigų gali būti atleistas:
atsistatydina;
pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukęs senatvės pensijos amžiaus;
dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;
išrinkus į kitas pareigas arba jo sutikimu perkėlus į kitą darbą;
jei netenka LR pilietybės;
jei savo poelgiu sulaužo priesaiką;
jei įsiteisėja jį apkaltinęs nuosprendis;
Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos
veikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo
pareigų. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo