Lr prokuratūros sistema
5 (100%) 1 vote

Lr prokuratūros sistema

11213141516171

KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA

PASKAITA-KONSPEKTAS

IV TEMA: LR PROKURATŪROS SISTEMA

1. prokuratūros raida lietuvoje l

Prokuratūra prieškario Lietuvoje l

Prokuratūra Lietuvoje 1940-1994 m 3

2. dabartinė lietuvos prokuratūra 5

2.1 LR prokuratūros sandara 6

LR Generalinės prokuratūros struktūra 6

Apygardos prokuratūros struktūra 7

Apylinkės prokuratūros struktūra. 8

generalinis prokuroras, jo kompetencija 8

prokuratūros personalas ir prokurorai 10

3. prokurorų tarnyba 11

Prokurorų stažuotė ir kvalifikacijos kėlimas 11

Prokurorų karjera 11

Prokurorų laipsniai 12

Prokurorų atleidimas ir nušalinimas nuo pareigų, jų skatinimas ir

drausminė atsakomybė.12

4. prokuratūros pareigūnų statusas ir kompetencija 14

Prokurorų funkcijos 15

Kitos prokurorų pareigos ir teisės 15

5. VIEŠO INTERESO GYNIMAS 17

5.1 Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą civiliniame procese 17

5.2. Prokuroro vaidmuo ginant viešąjį interesą baudžiamajame procese 19

5.3. Prokurorų veiklos ginant viešą interesą civiliniame procese

kokybiniai rodikliai 19

Klaipėda, 2004

1. Prokuratūros raida Lietuvoje

Įvairiose pasaulio šalyse prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų

sistemoje nevienoda. Iki Nepriklausomybės atkūrimo prokuratūra Lietuvoje,

kaip ir kitose buvusiose SSRS respublikose, buvo atskira teisėsaugos

institucija, formaliai atskaitinga įstatymų leidžiamajai valdžiai. Rusijos

Federacijoje ir dabar prokuratūra yra savarankiška teisėsaugos institucija.

Kai kuriose valstybėse (Prancūzijoje, Lenkijoje, Estijoje ir kt.)

prokuratūra yra vykdomosios valdžios dalis, kitaip tariant, ji yra

teisingumo ministerijos sudėtyje. Tiesa, yra ir valstybių (Italija,

Ispanija), kuriose prokuratūra

Prokuratūros sistemos raidą galėtume suskirstyti į 3 etapus:

➢ Prokuratūra prieškario Lietuvoje ( 1918-1940 m.),

➢ Prokuratūra sovietmečiu 1940-1990 m.,

➢ Dabartinė LR prokuratūros sistema.

Remiantis eiliškumo principu, trumpai aptarsime kiekvieną prokuratūros

raidos etapą.

Prokuratūra prieškario Lietuvoje

Prokuratūros, kaip ir kitų teisminių institucijų sistemos kūrimas ir

tobulinimas 1918-1940 m. sudarė svarbų teisėsaugos funkcijų įgyvendinimo ir

užtikrinimo elementą. Ypač svarbu buvo teisingai išspręsti prokuratūros ir

teismo tarpusavio santykius bei aiškiai apriboti jų kompetencijas.

Prokuratūros kūrimas nepriklausomoje Lietuvoje buvo tiesiogiai susijęs su

jos statusą ir veiklą reglamentuojančios įstatyminės bazės sukūrimu.

1918 -1940 m. prokuratūra vengė ideologinių nuostatų, puoselėjo

pažangias idėjas ir pagal išgales tęsė demokratinėse to meto valstybėse

nusistovėjusias pažangias tradicijas ir dorovinę visuomeninę etiką.

Prokuratūros veiklą šiuo periodu galima suskirstyti į du laikotarpius (

kriterijus teisinis pagrindas):

❖ iki 1933 m. 07 11 d., kai veikė 1918 m. Lietuvos teismų ir jų

darbo sutvarkymo įstatymas; Laikinajame teismų įstatyme buvo

nustatyta, kad prie apygardos teismų ir Vyriausiojo Tribunolo

yra valstybės gynėjai ( prokurorai) ir jų padėjėjai. Prokurorai

valstybės gynėjais buvo vadinami dėl 2 priežasčių:

– norėta šio pareigūno pavadinimą sulietuvinti,

– o taip pat bijota, kad žodžiai prokuratūra ir prokuroras primins

carinės Rusijos laikus, nes šis terminas asocijavosi su lietuvių

tautos engimu ir jos laisvės slopinimu.

❖ po 1933 m., kai pradėjo veikti naujai priimtas teismų

santvarkos įstatymas. Jo nuostatos įtvirtino ir grąžino

prokuroro vardą. 1918 m. įstatymas prokuroro funkcijas apibrėžė

gana glaustai, tačiau jame buvo paminėta, kad „prokurorai – tai

teismo valdininkai, kurių tiesioginė pareiga yra kovoti su

nusikaltimais“. Taigi su civilinėmis bylomis jie nieko bendra

neturėjo, išskyrus atvejus kai baudžiamojoje byloje buvo

pareikštas civilinis ieškinys. Vadinasi prokuratūra vykdė

teisėtumo apsaugos funkcijas.

Lietuvos prokuratūra po 1918 m. galima apibrėžti kaip prie atitinkamų

teismų veikiančią tam tikrų pareigūnų, kaip viešo intereso atstovų,

hierarchinę sistemą, pirmiausiai skirtą kaltinamąjai funkcijai,

baudžiamosiose bylose vykdyti, teisėtiems valstybės interesams ginti,

tinkamai taikyti ir vykdyti įstatymus.

LR prokuratūra 1918-1933 m.

1919 m. Laikinasis teismų darbo sutvarkymo įstatymas

1928 m. LR apygardų tesimų valstybės gynėjų ir padėjėjų instrukcija

LR prokuratūra 1933-1940 m.

1933 m. LR teismų santvarkos įstatymas

Prokuratūros

kompetencija apėmė atskiros veiklos sritys – vidinė ir

išorinė. Išorinis darbas buvo trejopas:

– baudžiamasis persekiojimas;

– prokuroro dalyvavimas teisme (prokuroras dalyvaudamas

nagrinėjant baudžiamąsias bylas sakydavo kaltinamąją kalbą,

rodinėjo žodžiu kaltinamojo kaltę, reikalavo bausmės,

kaltinamojoje kalboje vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu ir

sąžine);

– dalyvavimas administracinėse bylose ( prokuroras prižiūrėjo

kalinių ir suimtųjų laikymą kalėjimuose, apie trūkumus

administracijos darbe, kalinių teisių pažeidimus jie operatyviai

informuodavo teisingumo ministrą ar atitinkamą teismą).

Vidinė kompetencija buvo siejama su atitinkamų norminių aktų

reglamentuojančių jų veiklą laikymusi.

Pagal tuometinį galiojusį teismų įstatymą buvo numatyti asmenims,

norintiems tapti prokurorais reikalavimai:

✓ turėti LR pilietybę;

✓ būti ne jaunesniems kaip 25 m;

✓ turėti teisinį išsilavinimą.

Prokurorais negalėjo dirbti asmenys teisti ar patraukti baudžiamojon

atsakomybėn, bei atleisti dėl senatvės, amnestijos, bei atleisti iš

teisėsaugos institucijų dėl darbo drausmės pažeidimų.

Teismų santvarkos įstatymas (1933 m.) įtvirtino ir prokurorų pavaldumo

taisykles: Apeliacinių rūmų prokurorui buvo pavaldūs apygardos teismo

prokurorai, o Vyriausiojo Tribunolo prokuroras vadovavo visiems žemesniems

prokurorams, jų padėjėjams taip pat Klaipėdos krašto prokurorams, jų

padėjėjams. Teisingumo ministras kartu buvo ir valstybės prokuroras

vadovavęs visiems prokurorams ir prižiūrėjo jų darbą. Jis bet kuriam

prokurorui galėjo iškelti drausminę bylą, taip pat pažeminti pareigose.

1939 m. atgavus Vilnių ir jo kraštą prie Vilniaus apygardos teismo buvo

organizuota prokuratūra.

Prokuroro įgaliojimai 1918-1940 m.

Prokuratūra Lietuvoje 1940-1994 m.

Po 1940 m. įvykdytos okupacijos ir vėlesnės aneksijos prokuratūros ir

tardymo institucijos buvo skubiai pertvarkomos TSRS pavyzdžiu.

Jau 1940 m. 07 15 d. buvo atleisti daugelis vadovaujančių prokuratūros

darbuotojų, nes pagal paskelbtą įstatymą buvo panaikinti mokslo bei amžiaus

cenzai bei egzaminavimas priimant į tarnybą prokuratūroje. Šiuo pagrindu į

prokuratūrą buvo priimta daug teisinio išsilavinimo neturinčių, bei

politinių aktyvistų darbuotojų.

1940 08 03 Lietuva priversta įsijungti į TSRS sudėtį, krašte pradėjo

veikti sąjunginiai įstatymai. Pagal LTSR konstituciją prokuratūra ir

tardymas reorganizuoti ir ėmė vykdyti savo veiklą kaip sudėtinė TSRS

prokuratūros ir tardymo aparato dalis. 1940 10 02 d. LTSR liaudies komisarų

taryba priėmė nutarimą, kuriuo Vyriausiojo Tribunolo, Apeliacinių Rūmų, ir

Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismų

prokuratūros ir tardymo aparatas su visomis patalpomis ir inventoriumi

perduoti TSRS prokuratūrai. Vietoje apygardų prokuratūrų buvo įsteigtos 22

apskričių ir 4 miestų prokuratūros. Taigi prokuratūra buvo organizuojama

pagal administracinį suskirstymą.

Sovietų Lietuvos prokuratūra 1940-1950 m./ 1950-1953 m.

Karo metu jų darbas nutruko. Pokario metais prokuratūros sistema šiek tiek

kito. Vietoj apskričių prokuratūrų įsteigtos 88 rajonų ir 4 sričių

prokuratūros, kurios veikė iki 1993 m. Tuo metu prokuratūros veiklą

reglamentavo 2 norminiai aktai:

– 1955 m. LTSR prokurorinės priežiūros nuostatai;

– 1979 m. TSRS prokuratūros įstatymas.

Prokuratūros sistema Lietuvoje, kaip ir kitose Sąjungos respublikose

buvo organizuota teritoriniu principu. Lietuvoje veikė miestų (rajonų)

prokuratūros. Antra grandis LTSR prokuratūra, kuri tiesiogiai buvo pavaldi

TSRS generalinei prokuratūrai. Be to į šią sistemą įėjo ir specialios

prokuratūros (karinė ir transporto). Labai trumpai šalyje veikė bausmių

vykdymo priežiūros prokuratūra.

Sovietų Lietuvos prokuratūra 1953-1990 m.

1955 m. LTSR prokurorinės priežiūros nuostatai

1979 m. TSRS prokuratūros įstatymas

Prasidėjus pertvarkymo procesui LR prokuroru buvo paskirtas J.Sabutis.

Jo vadovavimo metu prokuratūroje įsikūrė Sąjūdžio grupė. Paskelbus Lietuvos

nepriklausomybę Aukščiausioji Taryba 1990 03 30 paskiria naują Respublikos

prokurorą A. Paulauską. Tuo tarpu Maskva 1990 03 30 atsiunčia savo

prokurorą P.Petrauską. Prokuratūros kolektyvas skyla į 2 stovyklas: viena

jų prisiekia LR prokurorui A. Paulauskui, kita dalis nuėjo kolaboruoti su

sovietu paskirtu P. Petrausku. Kadangi kolektyvas nepakluso P.Petrauskui,

tai sovietų kariškiai okupavo Generalinės prokuratūros pastatą, iš kurio

pasitraukė tik 1991 08 mėn., kai Maskvoje baigėsi pučas. Tuometinis

generalinis prokuroras A.Paulauskas ir kiti
pareigūnai į pastatą nebuvo

įleidžiami.

1990 07 27 m. buvo priimtas prokuratūros įstatymas, kuris numatė tokią

prokuratūros sistemą:

▪ LR generalinė prokuratūra;

▪ Teritorinės rajonų (miestų) prokuratūros.

Lietuvos prokuratūra 1990-1994 m.

1990 07 27 LR prokuratūros įstatymas

Šis įstatymas neilgai galiojo Lietuvoje, 1993 12 mėn. jis buvo

pertvarkytas. Dalis prokuroro funkcijų visai pasikeitė, dalis jų perduota

Seimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams, teismams, valstybės kontrolės

įstaigoms ir kitoms institucijoms. Tai pačiais metais pradėjo funkcionuoti

LR Konstitucinis teismas.

1994 10 13 priimtas naujas LR prokuratūros įstatymas, kuris pradėjo

prokuratūros reformą.

2. Dabartinė Lietuvos prokuratūra

Prokuratūros veikia prie teismų, atstovauja valstybei ir įstatymų

nustatyta tvarka padeda vykdyti teisingumą bei siekia užtikrinti teisėtumą.

Nuo 1992 m. prokuratūros praktinė veikla ir įstatyminė padėtis teisinėje

sistemoje keitėsi ir tik paskutiniuoju metu santykinai nusistovėjo. Dėl

prokuratūros vietos teisėsaugos institucijų sistemoje kai kurie teisininkai

nesutarė: teigdami, kad teisminę valdžią įgyvendina tik teismai, o

prokuratūra nėra teismų sistemos sudedamoji dalis. 1999 12 21 d. LR

Konstitucinis teismas nutarime konstatavo, kad „prokurorai nėra teisėjai,

jie nevykdo teisingumo“. Konstitucijoje jiems patikėta specifinė funkcija“

kurios negalima tapatinti su teisminės valdžios įgyvendinimu“. Tačiau

prokuratūros konstituciniam statusui be jokių abejonių reikia konkretesnio

apibrėžtumo. Atsižvelgdama į tai, o taip pat ir į karčią Lietuvos patirtį

Strasbūro teisme, 2001 m. pab. Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą,

siūlydama pakeisti Konstitucijos 84 str. ir 118 str. redakcijas, o 2003 03

20 Seimas priėmė LR Konstitucijos minėtų straipsnių naujas formuluotes.

Dabartinė prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje

apibūdinama LR Konstitucijos 118 str.: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir

jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko

prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens,

visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras,

vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. LR

prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.

Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo

pritarimu. Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato

įstatymas“.

Prokuratūros statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kt.

nustato:

▪ LR prokuratūros įstatymas 2003 04 22 (Žin., Nr. 42-919).

(statymo 2 str. numato, kad prokuratūra yra valstybės institucija,

atliekanti LR Konstitucijoje ir kt. teisės aktuose nustatytas funkcijas. Ji

padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Prokuratūrai

vadovauja LR generalini prokuroras. Už prokuratūros veiklą jis atsiskaito

Respublikos Prezidentui ir LR Seimui (pastarasis nustato veiklos

prioritetus ir atlieka prokuratūros parlamentinę kontrolę). Generalinis

prokuroras apie prokuratūros veiklą teikia informaciją LR Vyriausybei bei

visuomenei.

Dabartinė Lietuvos prokuratūros sandara

1994 10 13 LR Prokuratūros įstatymas, 2003 04 22 LR Prokuratūros įstatymas

1. LR Prokuratūros sandara

LR Prokuratūros įstatymo 6 str.numato, jog prokuratūrą sudaro

Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros:

➢ Generalinė prokuratūra prie LR Aukščiausiojo Teismo

Pagal LR Prį 7 str. ją sudaro departamentai (vadovauja departamento

vyriausiasis prokuroras) ir skyriai (skyriaus vyriausiasis prokuroras).

Šios prokuratūros funkcijos nurodytos prokuratūros įstatymo 8 str.

LR Generalinės prokuratūros struktūra

➢ Apygardų prokuratūros prie apygardos teismų (5).

Jas steigia, reorganizuoja, likviduoja, jų statusą, veiklos teritoriją

bei kompetenciją nustato generalinis prokuroras. Šioms prokuratūroms

vadovauja apygardų vyriausieji prokurorai.

Apygardų prokuratūros kompetencija (PrĮ 9 str.):

organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

atlieka ikiteisminį tyrimą;

kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese;

palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

dalyvauja apeliacinė tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas;

kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;

koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksnius tiriant nusikalstamas

veikas;

gina viešąjį interesą;

1) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka

užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia

ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus;

atlieka kitas prokuratūros funkcijas.

Apygardos prokuratūros

struktūra

➢ Apylinkės prokuratūros prie apylinkės teismų (51).

Jas steigia, reorganizuoja, likviduoja, jų statusą, veiklos teritoriją

bei kompetenciją nustato generalinis prokuroras. Šioms prokuratūroms

vadovauja apylinkių vyriausieji prokurorai.

Apylinkės prokuratūros struktūra

Apylinkės prokuratūra

Apylinkės prokuratūros struktūrą nustato generalinis prokuroras.

Struktūriniai padaliniai yra tik didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno,-

Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – apylinkės prokuratūrose. Kitose

prokuratūrose struktūrinių padalinių nėra.

Apylinkės prokuratūrų kompetencija (PrĮ 10 str.) yra analogiška

apygardos prokuratūros kompetencijai (išskyrus tai jog, šių prokuratūrų

pareigūnai ne dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas).

2. Generalinis prokuroras, jo kompetencija

Generalinis prokuroras vadovauja generalinei ir teritorinėms

prokuratūroms bei kontroliuoja jų veiklą. Jį 7 m. skiria ir atleidžia

Respublikos Prezidentas LR Seimo pritarimu. Jo pavaduotojus 7 m. kadencijai

į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas, generalinio

prokuroro teikimu. Prieš pradėdami eiti pareigas generalinis prokuroras ir

jo pavaduotojai turi prisiekti LR Prezidentui.

Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo,

kuris:

✓ yra ne jaunesnis kaip 35 metų,

✓ nepriekaištingos reputacijos,

✓ moka valstybinę lietuvių kalbą,

✓ turi Lietuvos Respublikos pilietybę,

✓ turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (yra įgijęs

teisės magistro ar teisininko

profesinį kvalifikacinį laipsnį),

✓ ne mažesnį kaip 10 m. praktinio darbo patyrimo:

▪ tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą;

▪ arba teisinio pedagoginio darbo, turint teisės krypties

socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį

stažą).

Generalinis prokuroras iš pareigų gali būti atleistas:

atsistatydina;

pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukęs senatvės pensijos amžiaus;

dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;

išrinkus į kitas pareigas arba jo sutikimu perkėlus į kitą darbą;

jei netenka LR pilietybės;

jei savo poelgiu sulaužo priesaiką;

jei įsiteisėja jį apkaltinęs nuosprendis;

Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos

veikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo

pareigų. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo

padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai

pranešęs Respublikos Prezidentui. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro

padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras.

Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas), vykdydamas proceso

įstatymus, prokurorams yra aukštesnysis prokuroras.

Generalinėje prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – LR

prokuratūros kolegija. Jos pirmininkas yra generalinis prokuroras, nariai –

generalinio prokuroro pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai

(generalinio prokuroro sprendimu gali būti į kolegiją įtraukti ir kiti

prokurorai). Ji svarsto svarbiausius prokuratūros organizavimo ir veiklos

klausimus.

Taip pat generalinis prokuroras sudaro:

• Pretendentų atrankos komisija (Atrankos komisija). Ji atlieka

asmenų atranką į tarnybą prokuratūroje. Komisija sudaroma 3

metams iš 5 prokurorų, turinčių didelius administracinius

gebėjimus. Kandidatus siūlo l generalinis prokuroras, po 2 –

atestacijos komisija ir kolegija.

• Pretendentų egzaminų komisija (Egzaminų komisija); Ji vertina

prokurorų profesinį pasirengimą. Komisija sudaroma 3 metams iš 7

asmenų. Po l prokurorą, turintį ne mažesnį kaip 7 m. tarnybos

prokuroru stažą pasiūlo Atestacijos komisija, kolegija ir

generalinis prokuroras. Po l teisėją pasiūlo Teismų tarybos

pirmininkas ir teisingumo ministras. 2 komisijos nariai skiriami

iš universitetų, kuriuose suteikiamas teisės magistro arba

teisininko profesinis kvalifikacinis laipsnis, pasiūlytų teisės

krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro

laipsnį turinčių asmenų.

• Prokurorų etikos komisija (Etikos komisija); Ji nagrinėja ir

vertina prokurorų etikos kodekso pažeidimams. Komisija sudaroma

3 metams iš 5 prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip 7 m. tarnybos

prokuroru stažą ir autoritetą prokuratūroje. Į šią komisiją po l

prokurorą pasiūlo Atrankos komisija. Atestacijos komisija,

generalinis prokuroras ir 2 prokurorus – kolegija.

• Prokurorų atestacijos komisija (Atestacijos komisija). Ji

vertina prokurorų kvalifikaciją ir tinkamumą eiti
Komisija sudaroma 3 metams iš 7 prokurorų, turinčių ne mažesnį

kaip 7 m. tarnybos prokuroru stažą, Į šią komisiją bendru

sutarimu po 2 prokurorus pasiūlo apygardų vyriausieji prokurorai

ir apylinkių vyriausieji prokurorai, 3 prokurorus – generalinio

prokuroro pavaduotojai.

Prokuroras gali būti tik vienos nurodytų komisijų narys. Komisijų

sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.

3. Prokuratūros personalas ir prokurorai

Prokuratūros personalą sudaro:

• Prokuratūros valstybės tarnautojai: vyriausiojo prokuroro

padėjėjai, prokuroro padėjėjai, vyriausieji specialistai,

vyresnieji specialistai, specialistai ir kiti valstybės

tarnautojai. Jų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės

tarnybos įstatymas;

• Prokuratūros darbuotojai: Jų darbo sąlygas ir tvarką nustato

darbo kodeksas ir kt. darbo teisinius santykius

reglamentuojantys aktai.

Prokuratūros pareigūnų priėmimą į tarnybą, stažavimasi, perkėlimą į

kitas pareigas, atleidimą iš tarnybos ir kitus pagrindus nustato LR

prokuratūros įstatymas. Visus prokuratūros pareigūnus į tarnybą priima ir

atleidžia LR generalinis prokuroras, remdamasis Atrankos komisijos teikimu.

Skyrimo į prokurorus tvarka:

Asmuo, pareiškęs norą tarnauti prokuratūroje privalo:

• pateikti prašymą tarnauti prokuroru;

• pateikti duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka

priėmimo į tarnybą prokuratūroje reikalavimus (nurodyti žemiau);

• pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl

tinkamumo eiti prokuroro pareigas;

• pateikti asmens turto ir pajamų deklaraciją;

• išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą (išskyrus asmenis,

o kurie išlaikė pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio

egzamino išlaikymo nepraėjo 6 mėn.;

o turintis 3 metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą,

jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo 5 metai;

o turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar

habilituoto daktaro laipsnį.

Reikalavimai, keliami asmenims norintiems tapti prokuratūros

pareigūnu:

1) LR pilietis, nepriekaištingos reputacijos (PrĮ 25 str.3 d.):

o jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių,

psichotropinių ar toksinių medžiagų;

o nėra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuris pripažintų asmenį

padarius nusikalstamą veiką;

o nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės

pažeidimą arba nuo atleidimo yra praėję 5 m. ir jo elgesys atitinka

Prokurorų etikos kodekso nuostatas.

2) mokantys valstybinę kalbą;

3) turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą:

o yra įgijęs teisės magistro ar teisininko profesinį

kvalifikacinį laipsnį

o arba teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar

habilituoto daktaro laipsnį.

4) išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą;

5) turi Atrankos komisijos teikimą.

Asmuo negali būti priimtas į tarnybą ir eiti prokuroro pareigas,

jeigu:

neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje reikalavimų;

jo tarnyba sukeltų viešų ir privačių interesų konfliktą;

3. tarp jo ir prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo

giminaičio ar svainystės ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis

pavaldumas;

tai draudžia įstatymai.

Prokurorams taikomi apribojimai:

5. negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose

įstaigose, įmonėse ir organizacijose, išskyrus mokslinį ar

pedagoginį darbą ar kūrybinę veiklą;

negali gauti kito atlyginimo, išskyrus

1. prokuroro darbo užmokestį;

2. atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą

aukštosiose mokyklose,

1. už darbą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose,

jei šis darbas neįeina į prokuroro pareigas.

3. Prokurorų tarnyba

Prokurorų stažuotė ir kvalifikacijos kėlimas

Asmuo, priimtas į tarnybą prokuratūroj e ir išlaikęs pretendentų į

prokurorus egzaminą, pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio

prokuroro įsakymu patvirtiną individualią stažuotės programą paskiriamas

stažuotis iki 2 metų, o asmuo, atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki

6 mėn. Prokuroro stažuotei skiriamas vadovas. Stažuotės metu jie eina

prokuroro pareigas, tačiau proceso sprendimų ir nutarimų projektus privalo

derinti su stažuotės vadovu.

Pasibaigus prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina

Atestacijos komisija. Ji generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje

pasiūlo:

• prokuroro tarnybą vertinti
teigiamai, pasiūlyti toliau eiti

pareigas ir suteikti kvalifikacinį rangą;

• prokuroro tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;

• prokuroro tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną

kartą 6 mėn. Atestacijos komisija, savo išvadoje siūlydama

atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti stažuotę, gali prokurorui

nustatyti individualią stažuotės programą.

Prokurorai privalo kelti kvalifikaciją pagal Generalinės

prokuratūros parengtas mokymo programas.

Prokuratūros pareigūnai yra atestuojami kas 5 metai. Naujai priimti

pareigūnai atestuojami po 6 mėn. tarnybos tam tikrose pareigose arba

pasibaigus stažuotės terminui. Gali būti paskirta ir neeilinė atestaciją,

bet tik tuo atveju, jei nuo paskutinės atestacijos yra praėję l m.

Atestuojant svarstoma, ar pareigūnas tinka užimamoms pareigoms ir

pasiūlymai dėl jo tolesnio darbo bei laipsnio suteikimo. Pareigūnams

atestuoti yra sudaroma atestacinė komisija, kurios veiklą, sudėtį ir

sprendimus tvirtina generalinis prokuroras.

Po atestacijos komisija pateikia generaliniam prokurorui išvadas,

kuriose pasiūlo:

prokuroro tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;

prokuroro tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes

pareigas;

prokuroro tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti ji perkelti į žemesnes

pareigas;

prokuroro tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti ji atleisti iš tarnybos.

Šios komisijos sprendimas gali būti apskųstas generaliniam prokurorui,

o pastarojo sprendimas apygardos administraciniam teismui.

Prokurorų karjera

Karjero siekiantis prokuroras jo sutikimu remiantis Atestacijos

komisijos išvada įrašomas į Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą, toks

prokuroras turi pirmumo teisę skiriant į aukštesnes pareigas.

Į vyriausiojo prokuroro pareigas 5 m. skiriamas asmuo, kuris turi

reikiamą tarnybos prokuroru stažą ir kurio profesines žinias bei

administracinius gebėjimus patvirtino Atestacijos komisija. Pasibaigus 5

metų paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui remiantis Atestacinės komisijos

išvada vėl gali būti paskirtas į tas pačias pareigas.

Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo

prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo prokuroro (jo

pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi:

• ne mažesnį kaip 7 metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą,

jei bent 2 metus jis yra ėjęs Generalinės prokuratūros prokuroro,

apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės vyriausiojo prokuroro

(jo pavaduotojo) pareigas

• arba dirbęs apygardos teismo, apygardos administracinio teismo

teisėju, LR Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo,

Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo teisėju,

• arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių mokslų

daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip 7 metus yra

dirbęs teisinį pedagoginį darbą,

Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros

struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris

turi:

• ne mažesnį kaip 5 metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą,

• arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių mokslu

daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip 5 metus yra

dirbęs teisinį pedagoginį darbą.

Į apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės prokuratūros

struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas

skiriamas asmuo, kuris turi:

• ne mažesnį kaip 3 metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą,

• arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialini mokslų

daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip 3 metus yra

dirbęs teisinį pedagoginį darbą.

Galiojančių tarnybinių nuobaudų turintys prokurorai į aukštesnes

pareigas neskiriami.

Prokurorų laipsniai

Einamoms pareigoms, darbo stažui ir kvalifikacijai žymėti yra

nustatomi tokie pareigūnų laipsniai:

• Vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas (pagal pareigas

generalinis prokuroras);

• Valstybinis justicijos patarėjas (generalinio prokuroro

pavaduotojai); Šiuos laipsnius suteikia Respublikos Prezidentas

paskyrus į atitinkamas pareigas.

• Vyriausiasis justicijos patarėjas (Generalinės prokuratūros

prokurorai, apygardos vyriausieji prokurorai ( jo pavaduotojai),

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3680 žodžiai iš 7356 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.