Makroekonomika
5 (100%) 1 vote

Makroekonomika

SVARBIAUSIOS MIKROEKONOMIKOS PROBLEMOS

1. Ekonom augimo užtikrinimas.

2. Nedarbas

3. Infliacija

Ek nesivysto vienodai, kartais ją sukrečia krizės, jas gali sukelti įv priežastys. Atsižvelgiant į jas ciklai gali būti: 1. Sezoniniai, 2. Politiniai, 3.Statybos darbų trukmės, 4. Ilgųjų bangų(susiję su kokybiniais technologijos pokyčiais) 5. Verslo. Visas ciklas susideda iš keturių fazių: 1. Krizė, 2. Depresija, 3. Pagyvėjimas, 4. Pakilimas. Nedarbas ir infliacija yra didžiausios makro problemos, nes nedarbo būvimas ekonomine prasme reiškia negrąžinamą svarbiausio- visuomenės ištekliaus prradimą, be to nedarbas sukialia rimtas socialines problemas.infliacija reiškia bendrą kainų lygio kilimą, pinigų nuvertėjimą, gyv lygio smukimą ir pan.

Nedarbas būna:

a) ciklinis nedarbas jį sąlygoja aktyvumo svyravimai.

b) migracinis nedarbas yra laikinas nedarbas, kurį sąlygoja ekonomikos pokyčiai, dinamiškumas. Jo priežastys ąvairios, pvz.: jaunimas ne iš karto randą sau tinkamą darbą, kiti ieško geresnio darbo ir pan.

c) struktūrinis nedarbas pasireiškia tada, kai darbo išteklių teritorinis psiskirstymas ir kvalifikacinė struktūra neatitinkadarbo sferos reikalavimų.

Ciklinį nedarbą salygoja ekonomikos svyravimai. Mažiausiai negiamų pasekmių sukialia migracinis nedarbas, nes jis tęsiasi tol, kol žmogus susirandą darbą. Struktūrinis nedarbas yrasudėtingesnė problema, nes darbingiems gyventojams tenka pakeisti gyvenamą vietą arba įsigyti naują profesiją. “Visiškas užimtumas” – tai ne nulinis nedarbo lygis. Dabar kalbama apie 5% ar 5,5% nedarbo lygą kaip visiško užimtumo rodiklį. Jis būna tada, kai nedarbo lygis žemas ir nesukialia infliacijos padidėjimų. BNP atotrūkis išreiškia skirtumą tarp faktiškų gamybos apimčių ir potencialių, kurios galimos, esant visiškam užimtumui. BNP atotrūkis išreiškis ekonomikos nuosmukio kainą. Jis įvertina, kokiu dydžiu sumsžėja potiancialūs gamybos mastai. Negalima užmiršti ir to, kad pastarasis rodiklis neįvertina visų socialinių padarinių.

Dalinė bedarbystė būna tada, kai: 1) dirbantieji gali įsidarbinti tik nepilną darbo dieną, 2) dirbantieji dirba nepilną darbo dieną,nors irgauna pilną atlygnimą.

Darbo našumas tai vidutinis produkcijos kiekis, pagamintas per vieną darbo valandą. Jis skaičiuojamas bendros gamybos apimties ir darbo valandų santykiu.

Kiekybiškai galima išreikšti ir infliaciją. Jai naudojami dviejų tipų rodikliai:

1.Kainų indeksų rodikliai naudojami tada, kai reikia nustatyti atskirų rodiklių kitimą per ilgesnį laiką, keičiantis ūkinei veklai ir kainoms. Patys kainų indesai gali būti 2 rūšių: 1. Apibūdinantys viso nacionalinio produkto kainų kitimą ir vad. BNP defliatoriumi. 2. Vartojimo prekių kainų indeksai, kurie nustatomispecialiai registruojant atskirų laikotarpių tam tikrų prekių kainas ir jas palyginant. Formulė:

Infliac tempas=šių metų kainų indeks-prėjusių met kain indeks/ prėjusių met kain indeks*100%

2.Nustatoma per kiek laiko padvigubėja kainos, tam naudojama septyniasdešimties taisyklė, kuri reiškia, kad norint nustatyti bet kokio rodiklio padvigubėjimo laiką- 70 reikia dalinti iš vidutinių metinių kitimo tempų.

Infliacijos pasekmės. Ji įtakoja nacio prodkt apimtį, o taip pat perskirsto pajamas. Norint nustatyti jos įtaka nac prodkt apimčiai, nominalusisNP perskaičiuojamas į realųjį produktą, naudojant kokio nors laikotarpio bazines kainas. Perskaičiavimai atliekami 2 būdais: 1. Realus prodkt=nominalus prodkt/kainų ind. 2. Realiojo prodkt pokytis %=NPpokytis %-kainų indeksas.

Pajamų paskirstymui infliacijos poveikis priklauso nuo to, ar ji yra numatoma, ar nelaukta. Jei infliacija numatoma, tai galima tam tikru lygiu koreguoti jos įtaką, o jei nelaukta- pasėkmės daug sudetingesnės. Nukenčia pastovių paj gavėjai, santaupų turėtojai, išlošia matiarealaus turto turėtojai.

MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI

Nustatant ūkinės veiklos rezultatus, galima naudoti 2 būdus:

1. tam tikrai konkrečiai datai turimą rezultatą, išreikštą pinigais, ir šitaip išreikštas rezultatas vad nacionaliniu turtu

2. nustatoma, koks yra ūkinės veiklos rezultatas, kaip gautas per tam tikrą laiką. Tuo laiku, imami 1 metai, gautas dydis vad BNP

Ek teorijoje paprastai naudojamas 2 būdas, nustatant BNP įrašoma tik galutinė prekių vertė.

Tai nėra paprasta, nes gaminiai dažnai pereina daug gamybos stadijų. Todėl pvz.: televizoriai, duona ir kt; atitekę tiesiai vartotojams yra galutiniai produktai, o miltai, silicio plokštės- tai tarpiniai produktai.

Galutinis produktas- tai prekė,perkama vartotojo vartojimui, one tolimesniam perdirbimui.

Tarpinis produktas yra perkamas tolimesniam perdirbimui arba perpardavimui.

Apskaičiuojant NP vertę, galutinai produktai skirstomi į: 1) asmeninio vartojimo išlaidos{C}; 2) vyriasybės išlaidos prekių bei paslaugų pirkimui{G}; 3) individualios vidaus investicijos{I}; 4) grynasis eksportas, t.y eksporto ir importo skirtumas{E}. Taigi NP=C+I+G+E.

BNP gali būti skaičiujamas 3 būdais:

1. sumuojant visų gamybos grandžių pridėtines vertes

2. sumuojan visas visų rūšių vartuotojų išlaidas prekėms ir paslaugoms pirkti.

3. sumuojant visų ūkio dalyvių pajamas

BNP skaičiavimas 2 būdu:

BNP1=AD=C+I+G+NX

I-infliacija, AD- bendroji paklausa, NX- grynasis exportas, kuri gaunamas
iš exportas-importas.

BNP skačiavimas 3 būdu: čia reikia susumuoti:

1. dirbančiųjų DU

2. piniginio kapitalo savininkų palūkanas

3. žemės savininkų rentą

4. verslininkų pelną

BNP2=1+2+3+4; BNP1=BNP2.

Bendrasis vidaus produktas-tai kitas panašus rodiklis apibudinantis ek rezultatus, jis skiriasi nuo BNP tuo, kad čia įskačiuojamas visas šalyje pagamitas, nepriklausomai nuo to, iš kieno išteklių jis pagamintas.

Greta šių rodiklų naudojami ir kiti: 1.GNP=nominalussis BNP/ BNP kainų defliatoriaus*100. 2. Taip pat nacionalinės pajamos, jos gaunamos: GNP-netiesioginių gamintojų mokesčiai. 3.Asmeninės pajamos. Jos gaunamos: NP- visos socialinio draudimo įmokos, firmų pelno mokest, nepaskirstytas pelnas+ transferiniai mokėjimai. 4. Disponuojamos pajamos, kurios gaunamos: asmeninės pajamos- asmeninių paj mokęsti. Disp pajam pasiekusios tam tikrą lygį skyla į 2 dalis:

1. vartojimą

2. taupymą

Visi pateiktieji rodikliai susieja su keliomis problemomis:

1. duomenų tikslumo, jų savarankiškumo

2. šešėlinės ek įvertinimo

3. statistinių klaidų nustatant kainų indeksus

4. nematiarelių gyvenimo sąlygų įvertinimo

5. ne rinkos veiklos įvertinimo

6. į oficialius duomenys įskaičiuojami duomenys iš įvairių blogybių gamybos(cigaretės, ginklai).

EKONOMIKOS PUSIAUSVYROS PAGRINDAI

BENDROSIOS PAKLAUSOS IR PASIŪLOS MODELIS. MAKRO EK PUSIAUSVYROS IR NEPUSIAUSVYROS ATVEJAI

AD-bedroji paklausa; AS-bendr pasiūla.

AD gauname sumuojant visas individualias paklausas ir ji parodo, kaip visos planuojamos prekių įsigijimo išlaidos priklauso nuo bendro vidutinio kainų lygio. Grafškai vaizduojama taip:

P

AD

Q1 AD

AD neigiamą nuolydį lemia šios priežastys:

1. Palūkanų normos kitimas.

2. Matiarealinių vertybių efektas.

3. Importo pirkimų efektas.

AD gali būti veikiama ne tik kainų lygio, bet ir ne kainų veiksnių. Šie veiksniai yra skirtingi įvairioms AD dalims (C,I,G,NX)

Vartojimą įtakoja vartotojų gerovė,jų lūkesčiai, jų įsiskolinimas ir mokesčiai.

Investicijas įtakoja palūkanų norma, laukiamas pelnas, mokesčiai, technologija ir k.t.

Valstybės prekių ir paslaugų pirkimą įtakojabiudžeto sudarymo ypatumai, bei valstybės išlaidų apimties ir struktūros pokyčiai.

Grynajį exportą įtakoja ncionalinių pajamų apimtis užsienio šalyse ir valiutų kursai.

AS-tai BNP sinonimas- visos prekės ir paslaugos, kurias ek pajėgia pagaminti ir pateikti rinkai esant tam tikram kainų lygiui. Yra dvi teorijos:

1.Keinsistinė. Ji teigė, jog AS kitimas gali būti labai įvairus, pagal tai, kokia yra ek padėtis. Nuosmukio metu AS didėja praktiškai nesikeičiant kainoms. Pagyvėjimo metu AS didėja tik kylant kainoms. Pakilimo metu, kai gamyba priartieja prie potencialios apimties, AS išlieka stabili toliau didėjant kainoms.

P AS

III

I II

Q

2.Klasikinė teorija. Jos požiuriu AS grafinis vaizdas priklauso nuo to, kokiu laikotarpiu analizuojane. Trumpu laikotarpiu AS yra teigiamas, o ilgu- obsoliučiai neelastinga kainų kitimui.

PRIELAIDOS EK PUSIAUSVYRAI TIRTI: VARTOJIMAS IR INVESTICIJOS, JŲ KITIMO PADARINIAI

Makro ek pusiausvyros principų anlizė pradedama nuo elementariausio ek modelio sudarymo, kai naudojamos šio prielaidos:

1. laikoma, kad kainų lygis nekinta- ek yra nuosmukio fazėje

2. laikoma, kad ek yra uždara ir privati , kad AD susidedatik iš 2 elementų- vartojimo ir investicijų

3. daroma prielaida, kad visos santaupos yra asmeninės.

Visos disponuojamos išlaidos skyla į vartojimo išlaidas ir santaupas, tačiau reikia turėti galvoje, kad vartojimas niekada, net ir negaunant pajamų, nebūna nulinis. Ta vartojimo dalis, kuri nepriklauso nuo gaunamų pajamų, vad automatiniu vartojimu. Norint nustatyti, kokią dalį disponuojamų pajamų vartojame, reikia naudotis 2 rodikliais:

Didėjant vrtotojų pajamoms, jie išleidžiai daugiau. Ribinis polinkis vartoti(RPV) nusako, kiek daugiau jie išleidžia. Jeigu grynosios pajamos padidėjo 1 Lt, tai RPV bus vienu Lt padidėjusių grynųjų pajamų, kurios yra išleidžiamos vartojimui, dalis.

RPV=Vartojimo išlaidų pokytis/grynųjų pajamų pokitis

Ribinis polinkis taupyti (RPT)=Santaupų pokytis/ grynųjų pajamų pokitis.

RPV+RPT=1.

VYRIAUSYBĖS IR TARPTAUTINIŲ EKONOMINIŲ RYŠIŲ ĮTAKA EKONOMIKOS PUSIAUSVYRAI

IŽDO (FISKALINĖS) POLITIKOS TEORINIAI BRUOŽAI

Privačios ek sąlygomis reali pusiausvyra dažnai nesutampa su potencialia gamybos apimtimi, norint tuos nukrypimus mažinti, reikia keisti AD apimtį. Privat uždar ek pati rinka tai padaro labai lėtai, o kartais ir visai nepadaro sąlygų vartojimui ar privačioms investicijoms keistis, todėl kiekvienoje valtybėje naudodama įvairias priemones, tą kitimą skatina vyriausybė. Priemonės gali būti šios: 1. Prekių ir paslaugų kitimas; 2. Taip pat gali veikti AD apimtį keisdamamokesčius ir transferinius mokėjimus gyventojams. 3. Gali įtakoti BNP apimtį keisdama mokesčių dydį, t.y. juos mažinti.

Vyriausybės išlaidų (G) kitimą veikia visiems išlaidų momentams būdingas multiplikatorius 1/MPS. Grynųjų mokesčių kitimas keičia namų ūkių gryn paj ir, šiuo atveju, jau veikia kita multiplikatorius, vad grynųjų
pajamų multiplikatoriumi jis yra lygus: MPC/MPS. Ta visa politika , kuri yra susijusi su (G) , surenkamų mokesčių ir mokamų transferinių išmokų kitimu, vad diskretine iždo politika. Ji reiškia, kad norint tuos rodiklius pakeisti reikia keisti įstatymus. Realiame gyvenime iždo politikos rodikliai keičiasi patys, nekeičiant įstatymų, tie pakitimai vad automatine fiskaline politika., o konkrečios priemonė jiems pakeisti auto stabilizatoriai. Anlizuojant iždo politkos įtaką ek pusiausvyrai, dažniausiai daroma preilaida, kad (G) yra autonomis dydis, todėl keičiais išlaidų autonominė vertė ta kryptimi, kaip kinta vyriausybės pirkimų apimtis.

AD

AD1=C+I+G

AD=C+I

0 Q

Atsiradus mokesčiams, RPV visada sumažėja ta dalimi, kokia sumokami mok. RPVpo mokesčių sumažėjimo=RPVbe mok*1 mokesčio norma.

VALSTYBĖS BIUDŽIATO DEFICITO PROBLEMA IR VALSTYBĖS SKOLA BEI JOS APTARNAVIMAS

Valstybės paj ir išl balansas vad valstybės biudžiatu. Vyriausybės išl, atsispindinčios biudžiate, skiriasi nuo G elemento AD struktūrije tuo, kad į vyriausybės išl , greta prekių ir paslaugų, įeina ir transferiniai mokėjimai. Pats vyriausybės biudžiatas gali būti: 1. Subalansuotas 2. Su perviršiu 3. Deficitinis. Ilgesnį laiką būnant deficitui atsiranda valstybės skola. Tada valstybė gali pinigus skolintis iš antrinių bankų, privačių asmenų bei firmų. Veksmingiausias ek požiūriu yra deficitinis biudžiatas, nes tuo atveju vyriausybė, nedidindama mok ir todėl nesumažindama asmeninio vartojimo, padidina G elementą. Iždo politikos tikslas yra ne iždo subalansavimas, bet AD ir AS subalansavimas. Todėl deficitinis biudžiatas yra priimtinas, jeigu jis leidžia pasiekti potencialią gamybos apimtį. Biudžiato deficito susidarymo priežastys: 1. Dėl ek nuosmukio. 2. Dėl vyriausybės aktyvios ūkinės veiklos. Norint sužinoti dėl kurio priežasties biudžiatas deficitinis, apskaičiuojamas visiško užimtumo, arba potencialios gamybos apimties biudžiatas. Ir tada nustatoma kiek vyr gautų paj ir kiek jų išleistų, jei būtų pasiekta potenciali gamyba. Atsiradus skolai, vyr ją turi padengti, nes didėja palūkanos. Skolai padengti vyr gali naudoti išlaidų mažinimą, gali paimti kitą pakolą, blogiausiu atveju ji gali išleisti papildomai pinigų į apyvartą.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1880 žodžiai iš 5677 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.