TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………….3
TEORINĖ DALIS……………………………………………………………………………………….4
I. Formali struktūra…………………………………………………………………………4
I.1. Darbo pasidalijimas……………………………………………………………….4
I.1.1.Privalumai ir nuostoliai………………………………………………………4
I.2. Valdžios hierarchija. Valdžios tipai………………………………………….6
I.2.1. Tradicinė valdžia………………………………………………………………6
I.2.2. Charizmatinė valdžia…………………………………………………………6
I.2.3. Racionali-įstatyminė valdžia………………………………………………7
I.2.4. Biurokratinė valdžia………………………………………………………….7
I.2.5. Nenumatytos pasekmės……………………………………………………..7
I.3. Taisyklės ir darbo tvarka………………………………………………………….8
I.4. Beasmeniškumas…………………………………………………………………….9
I.4.1.Beasmeniškumo privalumai………………………………………………..9
I.4.2. Beasmeniškumo nuostoliai…………………………………………………9
IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………10
LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………..11
ĮVADAS
Maksas Vėberis (1864 – 1920) buvo vokiečių istorikas ir sociologas, Freiburgo, Heidelbergo, Miuncheno universiteto profesorius. Drauge su H.Rikertu ir V.Diltėjumi sukūrė idealių tipų koncepciją, neigiančią istorijos raidos objektyvų dėsningumą, metodologiškai grindžiančią pliuralizmą, kaip tyrimo metodą, (pvz., feodalizmą, kapitalizmą laikė tik idealios tipizacijos būdais, o ne objektyviai egzistuojančiais visuomenės santykiais). Lemiamu europietiškos kultūros bruožu laikė racionalumą, o kapitalizmą – racionaliausiu ūkininkavimo tipu. Vėberis – religijos sociologijos pradininkas. Daugiausia tyrė visuomenės ūkio veiklos, įvairių socialinių grupių materialinių ir ideologinių interesų ryšį su religine sąmone. Vėberis sukūrė koncepciją apie klasinių skirtumų daugiamatiškumą (santykių su valdžia, socialinio statuso, prestižo skirtumus, religinį ir ideologinį susiskaldymą laikė vienodai reikšmingais kaip ir nevienodumus, sąlygojamus privačios nuosavybės). Svarbiausiu politinio gyvenimo konfliktu laikė politinių partijų kovą su biurokratizmu.
Manydamas, kad visos tikslų siekiančios organizacijos, susidedančios iš tūkstančių individų, veikla turi būti rūpestingai kontroliuojama, Maksas Vėberis suformulavo biurokratinio valdymo teoriją. Šios sistemos, dar vadinamos Vėberio biurokratija arba racionalia biurokratija, pagrindiniai bruožai:
1. Griežtas darbo pasiskirstymas, kurio paskirtis suformuoti aukštos kvalifikacijos specialistus kiekvienose pareigose.
2. Valdymo lygių hierarchija, kai kiekvieną žemesnį lygį kontroliuoja aukštesnis, ir žemesnis yra pavaldus aukštesniam.
3. Tarpusavyje susijusių formalių taisyklių ir standartų sistema, kuri užtikrina, kad visi darbuotojai atliktų savo darbą vienodai.
4. Oficialūs asmenys atlieka pareigas formalaus nuasmeninimo dvasioje.
5. Priėmimas į darbą griežtai pagal kvalifikacinius reikalavimus ir darbuotojų apsaugojimas nuo savavališkų atleidimų.
Biurokratijos koncepcija, suformuluota Makso Vėberio 1900 metais, laikoma viena iš naudingiausių idėjų, kada nors sugalvotų pasaulyje.
TEORINĖ DALIS
I. FORMALI STRUKTŪRA
Vėberis suformulavo klasikinę biurokratijos formalios struktūros analizę. Jo idealiojo tipo apibrėžimas, kuriuo pradedama daugybė studijų, išskyrė keturis pagrindinius bruožus:
1. Griežtas darbo pasidalijimas.
2. Sudėtinga valdymo hierarchija.
3. Aiškios atsakomybės taisyklės ir darbotvarkė.
4. Beasmeniškumas.
Pabandysime aptarti kiekvieną iš šių bruožų, taip pat jų funkcijų sutrikimo pasekmes.
I.1. DARBO PASIDALIJIMAS
Darbo pasidalijimas reiškia užduočių arba funkcijų pasiskirstymą tarp skirtingų organizacijos padalinių ar pareigų. Užuot leidus kiekvienam darbuotojui pačiam atlikti visas reikalingas užduotis, kad pagamintų produktą arba atliktų patarnavimą, darbas yra išdalijamas tarp skirtingų darbuotojų arba grupių. Asmenims arba grupėms atlikus tam tikras savo užduotis, jų pastangų rezultatai suderinami taip, jog gautusi produktas arba paslauga, atitinkanti įmonės tikslus.
I.1.1. Privalumai ir nuostoliai
Specializacija padeda ekonominiam efektyvumui, keliais atžvilgiais sumažindama produkcijos kainas. Sumažėja darbo užmokestis, kadangi išmokti paprastą darbą reikia mažiau laiko. Daugeliu atvejų pagrindinį darbą atlieka mašinos, tad joms prižiūrėti reikia mažiau dirbančiųjų. Darbas yra padalijamas taip, jog skirtingų užduočių atlikimas reikalauja nevienodos jėgos ir meistriškumo.
1.1.Diagrama Naftos kompanijos organizacijos lentelė
1.1.diagramos apatinė eilutė aiškina naftos kompanijos organizacinę veiklą, kuri susideda iš penkių pagrindinių funkcijų. Kiekvienoje tokioje dalyje yra padaliniai, o kiekviename iš jų gali būti dar daugiau specializuotų darbo grupių. Šios penkios kompanijos dalys tiesiogiai dalyvauja gaminant, transportuojant bei parduodant produktus. Kitos dvi dalys, inspektoriai ir tarnautojai, yra vadinami personalu, kuris atlieka finansines bei darbo funkcijas. Personalas yra technikiniai ir profesionalūs ekspertai, kurie gauna įsakymus bei tiekia rekomendacijas aukštesniems sluoksniams, tačiau tiesiogiai nevadovauja žemesnėms grandims.
Aukštesnėje lentelės vietoje esančios darbo vietos yra mažiau specializuotos, nei esančios žemiau. Kadangi labiau specializuoti darbai paprastai būna monotoniški ir varginantys, darbininkams būna labai sunku ilgai išlaikyti dėmesį. Tai gali turėti neigiamos įtakos pagaminto produkto kokybei. Pirmieji biurokratijos propaguotojai manė, jog specializacija padidins efektyvumą, tačiau efektyvumas dažnai buvo pasiekiamas kokybės sąskaita.
I.2. VALDŽIOS HIERARCHIJA
Darbo pasidalijimas bet kurioje organizacijoje sukuria poreikį koordinuoti veiklą ir palaikyti ryšį. Norėdami užtikrinti, kad organizacija, siekdama savo tikslų, deda pastangas, aukštesnės grandies valdytojai stebi visą suskirstytos veiklos eigą, sprendžia konfliktus ir išvysto naujas veikos kryptis. Vėberio biurokratijos skiriamas bruožas yra hierarchinė struktūra, kurioje į tam tikras pareigas paskiriami žmonės, kurie turi pastovias oficialias pareigas, kurias jie patikimai įvykdė pagal neįasmenintas racionalias taisykles tam tikroje jurisdikcijoje.