Mano kaip konsultanto ir kliento profesinis ir asmeninis patyrimas
5 (100%) 1 vote

Mano kaip konsultanto ir kliento profesinis ir asmeninis patyrimas

1121

SOCIALINIO DARBO FAKULTETAS

PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Mano, kaip konsultanto ir kliento, profesinis ir asmeninis patyrimas

ĮVADAS

Žmonės kiekviena diena susiduria su daugybė gyvenimo sunkumų. Tai nepasitenkinimas darbų, pablogėję santykiai su bendradarbiais, pavaldiniais ar vadovais, t.y. mokymosi mokykloje problemos. Dažnai mums trūksta pasitikėjimo savimi, savigarbos, ryžto- priimant sprendimus, sprendžiant konfliktus ar užmezgant tarpasmeninius santykius. Todėl žmonėms dažnai reikia pagalbos. Psichologinio konsultavimo, profesionalios psichologinės paramos reikia žmonėms, neturintiems kliniškai apibūdinamų sutrikimų, o susidūrusiems su kasdienio gyvenimo bei bendravimo problemomis nurodo R.Kočiūnas (1995).

Autoriaus nuomonė, konsultavimas grindžiamas profesiniu santykiu tarp konsultanto ir kliento. Šis santykis skirtas padėti klientams išsiaiškinti ir suprasti tai, kas vyksta jų gyvenimo erdvėje, ir išmokti siekti savo tikslo prasmingai, pagrįstai renkantis ir sprendžiant emocinio ir tarpasmeninio pobūdžio problemas. Psichologinis konsultavimas tūri apimti keletą svarbiausių elementų:

· konsultavimas padeda žmogui veikti pasirinktinai;

· konsultavimas padeda mokytis naujai elgtis;

· konsultavimas skatina asmenybė tobulėti;

· konsultuojant akcentuojamas kliento atsakingumas;

· konsultavimo esmė- kontaktas tarp kliento ir konsultanto.

Psichologinis konsultavimas, kaip nurodo R.Kočiūnas(1995), apima bazinės konsultanto nuostatos žmogaus apskritai ir konkretaus kliento atžvilgiu. Konsultantas priima klientą kaip nepakartojama, unikalų, autonomišką individą, kuris turi teisė laisvai rinktis, kaip nori elgtis, gyventi savo gyvenimą.

R.Kočiūnas(1995) apibrėžia pagrindinius konsultavimo tikslus:

· skatinti keisti elgesį, kad klientas galėtų gyventi produktyviau;

· lavinti įgūdžius, padedančios įveikti problemas;

· užtikrinti, kad būtų priimti efektyvus gyvenimo sprendimai;

· lavinti gebėjimą užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius;

· padėti realizuoti ir plėtoti asmenybės potencialą.

Čia pateikta dalis universalių konsultavimo tikslų, tačiau jie nemažai priklauso ir nuo konsultanto teorinės orientacijos.

Konsultavimas yra grindžiamas profesiniu santykiu tarp konsultanto ir kliento. Šis santykis paprastai yra „asmuo-asmuo“ , nors kartais jame gali dalyvauti ir daugiau negu du žmonės. Kiekvienas iš santykio dalyvio atlieka savo vaidmenį.

R.Kočiūnas(1995) nurodo, kad konsultantas yra labai svarbus pagalbos proceso dalis. Pagrindinis jo uždavinys padėti klientui sužinoti savo vidinius resursus, jėgas, atskleisti, kas kliudo joms pasireikšti ar jas panaudoti, padėti suprasti koks jis nori būti. Konsultantui svarbu žinoti , kas jis yra, kuo gali būti ir kokios nuostatos konkretaus kliento, žmogaus apskritai ir visuomenės atžvilgiu, kaip jis supranta savo vieta psichologinės pagalbos procese. Tai jo vaidmens apibrėžtumo, asmenybės bruožų ir esminių nuostatų klausimai. Galime suformuluoti pagrindinius konsultanto funkcijas:

· užtikrinti kontaktą su klientų, kurio svarbiausias bruožas yra tarpusavio pasitikėjimas;

· užtikrinti kliento savivokos ir veiklos būdų alternatyvas;

· „įsibrauti“ į kliento situaciją ir jo santykius su jam svarbiais asmenimis;

· užtikrinti klientui sveiką psichologinė aplinką;

· nuolat tobulinti konsultavimą.

Autoriaus manymu, konsultantas turi teisingai suvokti savo vaidmenį, nes joks konsultantas negali kitam žmogui pasakyti, kaip jam gyventi.

Klientas konsultavimo metu turi atvirai pažvelgti į savo elgesį ir nuspręsti, kaip jis norėtu pakeisti savo gyvenimą. Dauguma klientų dažniausiai išsako tokius reikalavimus konsultantui:

· priimk mane;

· suprask mane;

· kalbėk su manimi.

Štai ko klientai labiausiai tikisi iš konsultantų.

Mano, kaip konsultanto ir kliento, profesinis ir asmeninis patyrimas

Mano, kaip konsultanto patyrimas

Konsultuojant klientą, konsultanto vaidmuo yra labai didelis ir reikšmingas. Jis padeda savo klientui apsvarstyti gyvenimo problemas, kartu išsprendžia gausybė emocinių ir bendravimo problemų. Konsultantas padeda susivokti tame, kas yra nesuprantama ir nepastovu, pasidarytu suprantama ir tikslinga. Bet padaryti tai pradedančiam konsultantui yra begalo sudėtinga. Teikiant psichologinė pagalbą daug priklauso nuo konsultanto pasirengimo, teorinės orientacijos, kvalifikacijos, asmenybės bruožų.

Konsultavimo metų svarbu žinoti savo vaidmenį. Konsultuojant, man teko spręsti: ar žiūrėti į klientą kaip į draugą, pažįstamą ar mano elgesys turi atitikti profesionalų patarėją. Apsispręsti buvo sunkų, nes aš tūrėjau padėti klientui, išklausyti jį, atsiriboti nuo savo patyrimo, komentarų bei patarimų. Matant kliente draugą, galėčiau būti neobjektyvi, problemos atžvilgio, pateikiant savo išgyvenimus ir patarimus. Tai galėtu sudaryti sąlygas patarti ar pritarti kliento nuomonei. Konsultuojant negalime orientuotis į kliento lūkesčius ir spręsti už jį problemas, nes konsultantas negali kitam žmogui pasakyti, kaip jam gyventi, negali nurodinėti už jį apsispręsti.

Būti profesionalių patarėjų, manau negalėčiau būti, nes man dar trūksta profesinių žinių ir specialių
konsultavimo įgūdžių. Nekas, gi psichologų negimsta, dauguma šios profesijos bruožų įgyjami gyvenime. Todėl pasirinkau tarpinį variantą, kuriame panaudojau turimas žinias, įgūdžius, bet tuo pačių savo asmeninius bruožus. Konsultacijos metų iškėliau sau tikslą būti: dėmesingų ir rūpestingų klausytojų, nuoširdžių draugų, neduodančių patarimų, atviru savo ir kliento jausmams, konsultantu. Kyla klausimas, ar man pavyko pasiekti savo tikslą?

Kad konsultavimas būtu efektyvus turėjau nepamiršti apie: tikslo iškėlimą, sensorinį jautrumą, elgesio lankstumą, pozityvų mąstymą, klausimų kėlimą, kontakto užmezgimą. Tuo vadovaudamasi tikėjausi kokybiškos konsultacijos.

Konsultavime svarbus konsultavimo kontaktas. Jis yra svarbiausias efektyvaus konsultavimo garantas. Šis kontaktas yra specifiškas dviejų žmonių bendravimo atvejis. Išoriškai kontaktas atrodo formalus ir labai trumpas, visgi jis yra artimesnis, stipresnis, gilesnis už bet kuri tarpasmeninį ryšį. Nepažįstamas žmogus atskleidžia, konsultantui, intymiausius, giliausius savo asmeninio gyvenimo klausimus.

Būdama konsultantų, geram kontaktui pasiekti stengiausi būti objektyvi kliento jausmams ir potyriams. Tiek verbalinių(užduodant klausimus, perfrazuojant ir atspindint pasakyta) ir neverbalinių bendravimų(gestai, kūno poza, mimika ir t.t.) siekiau palaikyti ryšį su klientu. Stabilus, empatiškas kontaktas leidžia klientui atsiverti, rizikuoti elgtis naujai. Siekiant gero kontakto, kuriam būdinga: nuoširdumas, aiškumas, emocionalumas, šilti santykiai su kitu žmogumi, įsijautimas, negalėjau atsiriboti nuo minties, kaip vienu metu viska suderinti ir paveikti klientą, todėl nusprendžiau bendraujant būti savimi-nesistengsiu vaidinti. Mano natūralūs jausmai, labiau paveiks klientą negu mano nesąžiningumas.

Empatiškumas konsultuojant yra t.p. gana reikšmingas. Gebėjimas įsijausti į kliento pasaulį, tai gebėjimas ne tik jausti, bet ir suprasti klientą. Konsultacijos metų bandžiau suprasti ir priimti kliento jausmus: pyktį, nerimą dėl savo ateities, džiaugsmą, o tai leido klientui geriau suprasti save. Empatija padėjo man suprasti kaip klientas jaučiasi gyvenime, savo šeimos aplinkoje. Mano interpretacija, atspindėjimas leido klientui geriau pamatyti savo problemą. Kalbėdama su klientų, nevertindavau jo elgesio, neskubėjau jam pritarti ar prieštarauti. Priėmiau jį tokį, koks jis yra. Remdamasi teorija, žinau, kad konsultanto uždavinys- padėti klientui pamatyti aiškesnį savo gyvenimo paveikslą, o ne pačiam imtis iniciatyvos ką nors jame keisti.

Konsultacijos metu daug informacijos apie žmogų gaudavau stebėdama jo neverbalinį bendravimą. Veido išraiška, kūno poza, gestai, balso tonas, distancija nuo konsultanto yra labai informatyvus ir atsakingi už emocinė pokalbio kokybė. Stebėjau verbalinį ir neverbalinį bendravimą ir lyginau ar jie turi vienodą prasmę. Bandžiau atkreipti dėmesį, ar sutampa kliento žodinis ir nežodinis elgesys ir kartu padėti klientui išreikšti tikruosius jausmus. Pati t. p. bandžiau palaikyti nežodinį kontaktą su klientų: palinkimas kliento link, bendravimas akimis.

Konsultacijos pradžioje jaučiausi labai nesaugiai. Klientas buvo kalbus, viska noriai pasakojo, tiksliai atsakinėjo į mano klausimus. Konsultuojant, jaučiausi kaip draugė bendraujanti su draugų. Kliento, noras kalbėti, skatino mane dėmesingai klausytis ir uždavinėti klausimus. Įsijausti į kliento problemą nebuvo sunku, bet valdyti savo jausmus, emocijas, mintis ir kylančius patarimus buvo sudėtinga. Turėjau kontroliuoti savo jausmus, gerbti klientą jo nevertinant. Labai svarbu priimti visa, su kuo ateina klientas. Kiekvienas žmogus ateina ne tik su savo konfliktais, problemomis, bet ir su savo pažiūromis į gyvenimą. Konsultantui negalima vertinti, keisti tų pažiūrų. Konsultuojant sunku atsiriboti nuo pamokslavimų, kaip klientui gyventi. Todėl konsultacijos metų, turėjau valdyti savo reakcijas. Įsisąmoninusi savo ir kliento emocinės reakcijas, suvokiau situacija, esama problemą, o tai paskatino tinkamai elgtis ir kontroliuoti situacija. Supratau, kad konsultacijos metu, jaučiau nesaugumą, tol, kol tiksliai nebuvo apibrėžta problemą ir nebuvo suformuluotas konsultavimo tikslas.

Suformulavus kartu su klientų realų, konkretų tikslą, galima buvo numatyti tolesnio konsultavimo perspektyvas. Konsultavime tikslo iškelimas-gerai suformuluotas rezultatas. Teisingai iškeltas tikslas, parodo ar mes teisingai supratome problemą, o tai gali nulemti konsultavimo sėkmė ar nesėkmė. Įvardijus problemą, tampa realesnės mintis, jausmai, fantazijos, konfliktai iki tol buvę įsivaizduojamais dalykais. Įvardijus problemą buvo galima nustatyti mūsų darbo perspektyvą, pagalbos būdus ir pobūdį.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1409 žodžiai iš 2718 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.