Mąstymas ir kalba
5 (100%) 1 vote

Mąstymas ir kalba









ĮVADAS 3psl.

I.Mąstymas 4psl.

II.Mąstymo operacijos 5psl.

2.1 Analizė 5psl.

2.2. Sintezė 5psl.

2.3 Palyginimas 6psl.

2.4 Apibendrinimas 6psl.

2.5 Sisteminimas 7psl.

2.6 Atsiejimas (abstrahavimas) 7psl.

2.7 Konkretizavimas 8psl.

III. Sąvokos (sąvokinis mąstymas) 9psl.

IV. Problemų sprendimas 11psl.

V.Problemų sprendimo stadijos: 11psl.

5.1 Problemos apibūdinimas 11psl.

5.2 Sprendimo strategijos (būdo) ieškojima 12psl.

5.3 Veikimas pagal pasirinktą strategiją 12psl.

5.4 Įsitikinimas, ar pasirinkta strategija yra tinkama 12psl.

5.5 Inkubacija. 12psl.

VI.Kliūtys problemų sprendimu (pažintinės veiklos ypatumai): 13psl.

6.1 Polinkis ieškoti patvirtinimo 13psl

6.2 Fiksacija 13psl.

6.3 Polinkis pervertinti savo žinojimą ir vertinimo tikslumą 13psl.

6.4 Formulavimo poveikis 13psl.

6.5 Euristikos 13psl.

VII.Kalba 14psl.

7.1 Kalbos raidos aiškinimas 16psl.

VIII.Mąstymas ir kalba 17psl.

IX.Išvados 20psl

X.Literatūra 21psl

MĄSTYMAS IR KALBA

ĮVADAS

Mąstymas ir kalba sudėtingai persipina.Klausimas, kas yra pirmesnis – yra vienas iš psichologijos „vištos-ar-kiaušinio“ klausimas.Ar pirmiau kyla idėja,kuri paskui išreiškiama žodžiais?Ar mintis yra žodžiuose, ir be žodžių negalima?(Myers David 2000).Mano manymu kalba ir mąstymas yra lygiaverčiai.Tačiau yra daug žmonių, kaip ir daug nuomonių.Jos yra skirtingos, tačiau žinoma ir kažkokiu aspektu panašios.

Taigi panagrinėsiu atskirai mąstymą ir kalbą, o paskui šiek tiek juos bendrai ir pabandysiu padaryti išvadą, kas visgi svarbesnis ir pirmesnis yra mąstymas ar kalba, ar jie visgi visaverčiai ir papildo vienas kitą.Panagrinėsiu Myers David, Lapės Juvencijaus, Naviko Gedimino, Legausko bei kitų rašytojų nuomonę bei požiūrį į mąstymą ir kalbą ir tada padarysiu išvadą.

MĄSTYMAS

Tikrovės daiktai ir reiškiniai veikdami mūsų jutimo organus leidžia pažinti jų savybes ir juos pačius kaip nedalomą visumą. Deja, daugelis reiškinių neprieinami mūsų jutimams.Daugelį tikrovės reiškinių, neprieinamų jutiminiam pažinimui, pažystame dėl sudėtingų psichikos procesų. Jau suvokiant daiktą sąmonėje sujungiami ne tik skirtingos kokybės jutimai (regos, klausos, kvapo ir kt.), bet į suvokiamo objekto vaizdo visumą įtraukiami elementai iš ankstesnės patirties.Pavyzdžiui, valgykloje matydami atnešamą patiekalą ne tik matome jo formą, spalvas, juntame kvapą, bet žinome ir jo skonį. Įvairiausiais jutimais gauname informacija jungiama su jau atmintyje esančia, mintyse nagrinėjama, pertvarkoma, lyginama informacija, nustatomi atskirų faktų tarpusavio ryšiai, vienų reiškinių priklausomybė nuo kitų, jų nesuderinamumas ir t.t.Tokie sudėtingi psichikos procesai vadinami mąstymu (Lapė Juvencijus, Navikas Gediminas, 2003).

Taigi, mąstymas (arba pažinimas) – tai proto veikla, susijusi su informacijos supratimu, apdorojimu ir perteikimu.Mąstymas yra jutimais nepažystamų tikrovės daiktų ar reiškinių bei sudėtingų santykių pažinimo procesas.Tik mąstymu žmogus galėjo pažinti atomo sandarą ir gauti iš jo milžiniškas energijas, tik mąstydamas žmogus vis geriau pažįsta visatos dėsnius ir paties žmogaus psichikos reiškinius.Pažindamas daiktų bei reiškinių atsiradimo priežastis ir jų raidos dėsnius, žmogus prognozuoja gamtos ir visuomenės reiškinių ateities perspektyvas.Iš viso to aišku, kad mąstymas labai išplėčia aplinkos pažinimo galimybes ir patobulina žmonių adaptaciją prie aplinkos.Mąstydamas žmogus atranda nežinomus reiškinius, neišspręstas problemas ir skiria gautos informacijos patikimumo lygius. Mąstydami manipuliuojame patyrimo informacija, kuri gaunama suvokimo dėka, atgaminama iš atminties bei sukuriama vaizduotės. Mąstymas labai išplečia aplinkos pažinimo galimybes ir patobulina žmonių prisitaikymą aplinkoje.

Mąstymas laikomas netiesioginio pažinimo procesu (mąstydami manipuliuojame ne tiesiogiai patyrimo objektais, bet jų tarpiškomis išraiškomis, t.y. pažįstame tarpininkaujant ankščiau įgytoms žinioms). Taigi mąstymas nėra atsietas nuo jutiminio pažinimo, kuris teikia mąstymui medžiagą. Ankščiau įgytos žinios laikomos atmintyje, tad mąstymas glaudžiai siejasi su atminties procesais. Be to, mąstymas susijęs ir su kitais procesais: emocijos skatina spręsti iškilusias problemas, valia padeda atkakliai ieškoti sprendimo būdų. Mąstant pasireiškia žmogaus intelektas, temperamento ypatybės, charakterio bruožai, asmenybės nuostatos.

Mąstymo operacijos. Mąstymas vyksta kaip ypatingos protinės operacijos: tai analizė, sintezė, palyginimas, apibendrinimas, sisteminimas, atsiejimas (abstrahavimas) ir konkretizavimas. Mąstymo metu vykdomas manipuliacijas galima apibūdinti per mąstymo operacijas, t.y. veiksmus, kuriais yra keičiamas mąstymo turinys. Jos yra būtinos mąstymo problemoms spręsti.Pagrindinės mąstymo operacijos yra analizė ir sintezė.Jos neatskiriamai susijusios.Taigi mąstymo operacijos :

• Analizė – tai mintinis visumos skaidymas į dalis arba mintinis jos atskirų savybių arba dalių išskyrimas.Būdama mąstymo operacija, analizė gali vykti ir suvokiant kokį nors daiktą arba reiškinį, ir įsivaizduojant ką nors konkrečia forma, ir tada, kai žmogus apie ką nors galvoja apibendrintu pavidalu, atitrūkdamas
nuo atskirų minties objekto ypatybių.Skiriamos dvi analizės rūšys: analizė – mintinis visumos skaidymas į jos sudėtines dalis, ir analizė – mintinis išskyrimas iš visumos jos atskirų požymių, savybių ar dalių.Mintimis į dalis galima suskaidyti įvairius daiktus, augalus, gyvūnus, galima atskirai galvoti apie stalo viršų, jo koją, apie augalo stiebą, šaknį, žiedą, lapus ar pan.Kiekvieną veiklą mintimis galima suskaidyti į atskirus apsakymo epizodus, atskiras muzikos kūrinio melodijas; kiekvieną procesą ar įvykį galima suskirstyti į atskirus etapus, laikotarpius ir t.t Analizės, kaip mintinio daiktų atskirų požymių, savybių ar dalių išskyrimas, pavyzdys galėtų būti daiktų spalvos, dydžio, formos, atskirų žmogaus elgesio arba charakterio bruožų ypatybių, literatūros kūrinio kalbos ypatumų, kokios nors medžiagos cheminių savybių aprašymas ir pan. Analizė yra būtina operacija, nes daugeliu atvejų žmogaus mąstymas nepajėgia aprėpti sudėtingų problemų visumos.

• Sintezė ,priešingai nei analizė, yra daiktų ar reiškinių dalių jungimas arba jų požymių, savybių ar dalių suderinimas mintimis, tai mintinis dalių jungimas į visumą.Skiriamos dvi sintezės rūšys: sintezė – mintinis visumos dalių jungimas, ir sintezė – mintinis tikrovės daiktų ir reiškinių įvairių požymių, savybių, dalių derinimas.Pirmosios rūšies pavyzdys gali būti kokio nors mechanizmo konsravimas mintimis, literatūros kūrinio kompozicijos apgalvojimas, mintinis nežinomų daiktų, augalų įsivaizdavimas pagal jų dalių aprašymą ir t.t.Antrosios rūšies pavyzdys gali būti mintinis kokio nors daikto ar reiškinio įsivaizdavimas remiantis jų atskirų savybių arba požymių aprašymu.

Sintezė ir analizė vyksta sprendžiant bet kokius uždavinius. Norėdami išversti sakinį iš vienos kalbos į kitą, mes pirmiau išsiaiškiname atskirų žodžių reikšmes, jų jungimo taisykles, randame atitikmenį kitoje kalboje ir, tik sujungę juos į visumą, gauname minties formulavimą kita kalba.Taigi sintėzė ir analizė susijusios viena su kita.

• Palyginimas – tai atsirų daikto dalių arba savybių išskyrimas mintimis, leidžiantis nustatyti jų panašumą, skirtumą arba tapatumą. Lyginama visada kokiu nors apibrėžtu atžvilgiu: daiktai ar reiškiniai visada lyginami pagal tą ar kitą jų požymį, savybę, pagal vienokią ar kitokią ypatybę (spalvą, formą, judėjimo greitį, konstrukciją, daikto paskirtį ir pan.).Kai kurie autoriai palyginimo operaciją laiko svarbiausia, teigdami, kad mes viską pažįstame tik palygindami (negalėtume pasakyti, ar apelsinas gražus, skanus, didelis, jei jis pasaulyje būtų tik vienas).Norint ką nors su kuo nors palyginti reikia išskirt tam tikrus daiktų požymius ir tik nuosekliai išskyrus vieną požymį po kito ir nustačius, kokie jie yra kiekvieno iš lyginamųjų objektų, galima spręsti, kuo daiktai vienas į kitą panašūs ir kuo skiriasi.Be nuosekliai atliekamos analizės, palyginimas, kaip mąstymo veiksmas, vykti negali.Analizė yra būtina sudėtinė lyginimo dalis.Tačiau palyginimas nesibaigia analize.Jis visada nustato tam tikrą daiktų, išskirtų jų savybių ar dalių santykį, todėl jis visada tuo pat metu yra ir sintezinė operacija, t.y. apima ir sintezę, kaip būtiną savo dalį.Tik lygindamas daiktus ar reiškinius žmogus gali susivokti aplinkiniame pasaulyje, vienodai reaguoti į daiktų panašumus ir veikti skirtingai atsižvelgiant į skirtumus, glūdinčius tuose daiktuose.

• Apibendrinimas – tai mintinis bendrų ir esminių objektų savybių susiejimas ir gautos išvados išplėtimas netyrinėtiems atvejams; pvz.: “kas skaito, rašo – tas duonos neprašo” – tokia išvada galėjo būti padaryta tik stebint ir analizuojant atskirų raštingų žmonių pasiekimus. Kartu ji apima ir tuos, kurie nebuvo stebėti, bet ateityje, įgiję išsilavinimą, užsitikrins sau pragyvenimą.Tik lygindamas žmogus atskleidžia tai, kas jiems yra bendra, jeigu jie panašūs vienas į kitą, ir tik lygindamas tikrovės daiktus bei reiškinius ir nustatydamas jų bendrus požymius žmogus gali mintimis juos sujungti į vieną grupę ir apibendrinti.Svarbiausią reikšmę turi apibendrinimas, pagrįstas ne tik tų daiktų bendrų, bet ir esminių požymių išskirymu.Būtent toks apibendrinimas leidžia sudaryti sąvokas, atskleisti dėsnius, pažinti dėsningus ryšius ir santykius.Žmogus mąsto apie tai, kas bendra, tai išskyręs iš pavienio reiškinio padedamas žodžio, kuriuo pažymima tai, kas bendra.Šios mąstymo operacijos mąstymo veikloje glaudžiai susiję: palyginimai nėra galimi be analizavimo, apibendrinimai neįmanomi be kitų operacijų.

• Sisteminimas.Išskirdamas daiktų ar reiškinių bendrybes, o kartu atskleisdamas ir jų skirtumus žmogus įgija galimybę tuos daiktus arba reiškinius sisteminti.Daiktų ar reiškinių sisteminimas arba klasifikavimas yra mintinis jų suskirstymas į grupes ar pogrupius atsižvelgiant į jų tarpusavio panašumą ir skirtumą.Tuos pačius daiktus galima sisteminti įvairiai.Tai priklauso nuo to, koks požymis yra imamas klasifikavimo pagrindu.Klasės mokinius galima suskirstyti į grupes pagal lytį, ūgį, pažangumą, elgesį ir t.t.

• Atsiejimas (abstrahavimas) – tai mintinis atskirų savybių ar objekto dalių atskyrimas nuo visumos; pvz., moksleivis turi
daugybę savybių, o kai reikia įvertinti moksleivio žinias, mes abstrahuojamės nuo tokių moksleivio savybių kaip ūgis, svoris, akių spalva, zodiako ženklas ir pan. Sudarant sąvokas abstrahuojamasi nuo neesminių objekto savybių.Atsiejimas ir apibendrinimas yra glaudžiai tarpusavyje susiję.Žmogus negalėtų apibendrinti, jeigu neatitrūktų nuo apibendrinamų dalykų skirtumų.Negalima mintimis apibendrinti visų medžiagų neatitrūkus nuo jų tarpusavio skirtumų.Atsiejimas, kaip ir apibendrinimas, yra glaudžiai susijusi su žodžiu.Galvoti apie ką nors atitrūkus nuo pavienio daikto visumos vaizdo galima tik todėl, kad tai leidžia daryti žodžiai.Jie yra atitrūkimas nuo tikrovės ir leidžia apibendrinti; tai ir sudaro mūsų atskirą, žmogiškąjį, aukštąjį mąstymą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1733 žodžiai iš 5751 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.