Mindaugo Lietuva
5 (100%) 1 vote

Mindaugo Lietuva

Turinys

Įvadas……………………………………………………………2

1. Lietuvos valstybės formavimasis iki Mindaugo …………….3

2. Asmenybė užbaigusi valstybės vienijimą………………………….4

3. Politinė ir teisinė santvarka Mindaugo Lietuvoje……………….5

4. Ką Lietuvai davė Mindaugo krikštas………………………………..7

Išvados …………………………………………………………..7

Literatūra…………………………………………………………8

ĮVADAS

Lietuvos valstybingumo raida paprastai datuojama XIII a. ir siejama su Mindaugo vardu.

1219 m. rusų metraštis nurodo 21 lietuvių kunigaikštį, pasirašiusį taikos sutartį tarp Lietuvos ir Voluinės. Lietuvą atstovavo 5 aukštesniojo laipsnio kunigaikščiai bei 16 įprasto laipsnio. Aukštesnieji kunigaikščiai sudarė hierarchija ir vienas – aukščiausias valdovas sąraše neišskirtas.

Istorikai aiškiai nusako, kokiu keliu Mindaugas ateina į valdžią – vienus išžudo, kitus išvaro. Palaipsniui Mindaugas užvaldo visą Lietuvos žemę siaurąja prasme , jo domenas pasidaro toks, kokio anksčiau niekas, netgi jis pats, neturėjo. Jis pašalina apskritai galingiausius kunigaikščius, ir tokio ešelono nebelieka.

Tačiau neretai pamirštama iki tol Lietuvos teritorijoje vyravusios centralizuotos valdžios užuomazgos, kurių pagrindu Mindaugas formavo valstybės sąrangą.

Šio darbo pagrindinis tikslas – apžvelgti Mindaugo Lietuvos struktūrą, politinę ir teisinę santvarką. Taip pat šiame darbe pabandysiu apžvelgti kokiomis priemonėmis Mindaugas kūrė valstybę ir kokie vidiniai ir išoriniai veiksniai įtakojo šį procesą.

1. Lietuvos valstybės formavimasis iki Mindaugo

Nagrinėdami Lietuvos valstybės formavimąsi valdant Mindaugui neišvengiamai turime paliesti iki tol susiformavusius valstybės pamatus, kuriuos vienintelis Lietuvos karalius panaudojo valstybės formavimui. Todėl negalime teigti, kad Lietuvos valstybės kūrimasis prasidėjo tik valdant Mindaugui. T. Baranausko teigimu, valstybei kurtis privalo būti rimtos priežastys: ,,Aukštesnio lygio politinė integracija neatsirado be priežasties. Ji tapo būtina tada, kai valdymas tapo sudėtingesnis, tą sudėtingumą galėjo nulemti gyventojų skaičiaus augimas, politinės organizacijos teritorijos didėjimas, santykių su kaimynais paaštrėjimas” . Remiantis šiuo T. Baranausko teiginiu, galime teigti, kad prielaidos Lietuvos valstybei susiformuoti atsirado gerokai anksčiau nei Mindaugas įgijo faktinę valdžią.

T. Baranausko teigimu prielaidos valstybės susikūrimui atsirado jau IX am. ,,baltų žemėse reikėjo stiprinti politinę organizaciją, nes iškilo būtinybė organizuoti gynybą nuo IX – X amžiaus susidariusių didelių slavų valstybių – Lenkijos ir Rusios” . Tačiau minimuoju laikotarpiu susiformuoti ankstyvajai valstybinei santvarkai dar nebuvo sąlygų, nes atskiros žemės ,,dar nebuvo atskiri valstybiniai junginiai, jose nebuvo nuolatinių valdymo organų, tačiau žemių atsiradimas rodė, kad bręsta Lietuvos vienijimas.” Vidinius procesus dar labiau paspartino išorinės aplinkybės. Pasak Z.Kiaupos, J.Kiaupienės ir A.Kuncevičiaus: ,, XIII a. pirmaisiais dešimtmečiais lietuvių žemių kaimynystėje susikūrė dvi itin agresyvios valstybės. Jos atsirado ne dėl savaiminės baltų genčių raidos, bet buvo grobikų ir kolonizatorių valstybės.”

Iki Mindaugo Lietuvos teritorijoje vyravo taip vadinamos kunigaikščių žemės, kurias galima traktuoti kaip ankstyvosios Lietuvos valstybės pamatus. Kunigaikščių žemės tarpusavyje besiskiriančios savo dydžiu, turėjo centralizuotą valdžią, kurios aukščiausioji pakopa buvo kunigaikštis. Kunigaikščių žemės konkuruodavo tarpusavyje, sudarinėdavo sąjungas ir jas griaudavo. Tarpusavio kunigaikščių santykiai buvo grindžiami karine galia.

Kunigaikščio valda su jo rezidencija – pilimi ir domenu, kaimais, bajorų su sodybomis ir laisvais bendruomeninkais bei laisvais amatininkais ir prekeiviais sudarė savotišką nedidelę valstybėlę, kurioje jau tuomet egzistavo kunigaikščių prievolių sistema, vasaliniai santykiai ir tam tikra teisinė sistema, apibrėžianti visuomenės elgsenos normas, vidinę ir išorinę prekybą.

To meto visuomenės pagrindą sudarė žemdirbiai. ,,Daugiausia gyventojų buvo laisvi žemdirbiai, susivieniję į teritorines bendruomenes – laukus” . . ,,Į aukštesnę visuomenė pakopą kilo vadinamieji gerieji žmonės, greitai tapę bajorais. Jie valdė sodybas (kiemus) ir jiems pavaldžių žmonių gyvenamus kaimus” . Aukščiausioje to meto visuomenės pakopoje buvo vietos kunigaikštis

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 620 žodžiai iš 2017 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.