Mokėjimo kortelės imparcard
5 (100%) 1 vote

Mokėjimo kortelės imparcard

MOKĖJIMO KORTELĖS „IMPARCard“

VERSLO APLINKA

Turinys

Įvadas 3

1.IMPARCard atsiradimo prielaidos Lietuvoje 7

2. IMPARCard kaip naujos elektroninės

atsiskaitymo Lietuvoje priemonės charakteristika 9

2.1. Techninė charakteristika 10

2.2. Įsigyjimo sąlygos 12

3. Konkurencinės aplinkos analizė 15

3.1 Artimiausio funkcinio konkurento

paligynamoji analizė 21

4. Panaudojimo galimybės 23

Literatūros sąrašas 27

Įvadas

Pastaruoju metu, vykstant sparčiam mokslo progresui ir staigiam technologiniam šuoliui elektronikos bei telekomunikacijų srityje, atsiranda daug galimybių palengvinti ir supaprastinti daugelį dalykų, su kuriais kasdienybėje susiduria kiekvienas žmogus. Daugelis mokslo išradimų gana greitai pritaikomi kasdieniniame gyvenime ir tampa neatsiejama civilizuoto žmogaus gyvensenos dalimi. Juk dar visai neseniai mobilus ryšys buvo tik perspektivi idėja, generuojama moksliniuose projektose, o dabar tai jau kasdienybė.

Mokslo pažangos procesas neaplenkia ir finansų bei bankininkystės sferos. Šiandien jau tikriausiai nebėra tokio banko, kuris atlikdamas visumą finansinių operacijų, apsieitų be elektrononių technologijų pagalbos. Maža to, patys bankai skatina naujovių įdiegimo procesą, kadangi vis dažniau tenka išgirsti apie išleidžiamas naujas elektronines atsiskaitimo korteles, kurios Lietuvoje įgauna vis didesnį populiarumą.

Naujas atsiskaitymo būdas, nenaudojant grynųjų pinigų, išsyvisčiusiose valstybėse taikomas jau seniai. Lietuvai integruojantis į tarptautinę finansų sistemą ir plečiantis ryšių tinklui su pasaulinėmis finansinėmis institucijomis, ši naujovė, kaip bankų sąveikos rezultatas, atsirado ir pas mus. Dabar daugelis Lietuvos bankų, tokių kaip Vilniaus bankas, Snoras, Hermis, LTB išleidžia į apyvartą keleto rūšių kreditines (debetines) atsiskaitymo korteles (VISA, MasterCard, GLOBUS, American Express ir kt.)

Šių kortelių populiarumas priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis vyksta jų įsigyjimas ir koks yra jų funkcinis pranašumas lyginant viena jų rūšį su kita. Ir apskritai, koks žmonių sąmonėje vyrauja supratimas apie elektroninių pinigų pranašumą prieš popierinius. Dauguma žmonių gali laikytis konservatyvumo principo ir nemanyti šią alternatyvą esant verta dėmesio.

Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad tie žmonės, kurių veikla susijusi su finansinėmis procedūromis, nuolatinėmis išvykomis ar dideliais pinigais, mieliau renkasi elektroninius pinigus nei grynus. Dažnas išsivysčiusios valstybės pilietis savo piniginėje nešiojasi keleto ar net keliolikos rūšių elektronines atsiskaitymo korteles su tikslų atlikti finansinę operaciją, panaudojant tam reikalui skirtą konkrečią kortelę, kuri, lyginant su kitomis, leidžia tai padaryti su maksimalia nauda savininkui. Pavyzdžiui, debetinę sąskaitą yra naudingiau atsidaryti įsigyjant tą kortelę, kuri už indėlių laikymą siūlo didžiausias palūkanas. Kortelės su kreditine sąskaita naudingesnės tos, kurių skolintų pinigų palūkanų norma yra mažesnė. Tarptautinės kortelės patogios keliaujant. Taip pat egzistuoja kortelės su valiutine sąskaita, jei savininkas nori išvengti nuostolių dėl nacionalinės valiutos svyravimų ar vykstant į užsienį. Ir, galų gale pati kortelė – tai geriausias būdas išvengti vagystės ir išsipūtusios piniginės.

Taigi, kaip matome, elektroniniai pinigai turi daugybę privalumų, tačiau dėl vienintelio savo trųkumo – siauro panaudojimo tinklo – Lietuvoje jie gali neatrodyti patrauklūs.

Iš to kyla logiškas klausimas – ar padaugėjus kortelių panaudojimo vietoms, padidės ir jų populiarumas? Ar vis dėl to žmonės atsargumo dėliai nesurizikuos skirtis su „grynaisiais“ litais? Gali atsitikti taip, kad naujų vartotojų skaičius nekompensuos sąnaudų, susijusių su kortėlių išleidimu ir jų konvertavimo sistemos plėtimu.

Logiška būtų samprotauti, jog įdiegus universalią kortelę, kurios pagrindinis privalumas būtų autonomiškumas (banko-platintojo atžvilgiu) atliekant eilinę operaciją, atsirastų suinteresuotumas tų piliečių tarpe, kurie pasitiki labiau elektroninėmis mokėjimo priemonėmis nei netobulais saugumo atžvilgių grynais pinigais.

Turėti tokią elektroninę piniginę būtų naudingiau už eilinę atsiskaitimo kortelę, kadangi kiekviena pinigų išemimo operacija nereikalautų atskaitymo mokesčio, atsirandančio dėl sąveikos su banku.

Pastaroju metu bankas Snoras yra išleidęs tokios rūšies kortelė – IMPARCard. Iki dabar jų yra išplatinta 26 tūkst. Tai viena Iš unikalių funkciniu požiūriu elektroninė atsiskaitymo priemonė, lyginant su kitomis kortelėmis. Šios kortelės išleidimas kitų elektroninių kortelių fone yra naturalios konkurencijos reiškinys, kai rinkos įsisavinimas ir užkariavimas vyksta pasiūlus vartotojui kitokio funkcinio pobūdžio substitutą.

Bankui yra aktualus prekės konkurencingumo klausimas, ar sugebės nauja prekė išsilaikyti rinkoje ir konkuruoti su kitomis alternatyviomis prekėmis, ar jos rinkos segmentas bus pakankamai talpus, ar neatsiras naujų konkurentų, siūlančių aukštesnę lygio analogą.

Iš tiesų daryti tikslias prognozes yra neįmanoma. Jeigu būtų kitaip, nė vienas verslas ne būtų žlugęs arba bent jau mažai pelningas. O tai nerealu. Kaip žinia, konkurencinėje kovoje išlieka
stipriausias, todėl tam, kad išvengti klaidų ateityje, tenka analizuoti situaciją dabar, įvertinant visus veikiančius verslą faktorius ir numatant jų poveikio pasekmes. Bandant preliminariai numatyti tolimesnes tendencijas IMPARCard konkurencinėje aplinkoje, reikia išskirti tas šios prekės savybes, kurios turetų lemiamą įtaką, formuojant vartotojų požiūrį į elektroninių atsiskaitymo priemonių reikšmę jų gyvenime.

Šios srities nagrinėjimo aktualumas yra sąlygotas Lietuvos bankų sistemos perėjimu į aukštesnį kokybinį lygį. Padidėjus bankinių paslaugų asortimentui, užsimezgus tarptautiniams tarpbankiniams santykiams ir pasikeitus technologijai, potencialių bankų klientų požiūris į bankus, kaip į patikimas finansines institucijas, turėtų keistis. Juk dar visai neseniai, nuvilnijus per Lietuvą bankų krizei, sąvokos „patikimumas“, ir „bankas“ buvo antonimai. Dabar yra ypač svarbu sugrąžinti žmonių pasitikėjimą bankais, kitaip nė viena siuloma nauja paslauga neturės pasisiekimo klientų tarpe. Kitavertus naujos paslaugos įdiegimas gali būti lemtingu faktoriumi, formuojant viso banko įvaizdį, priklausomai nuo to, kaip nauja paslauga prigis klientų tarpe ir kokio atgarsio ji susilauks, priklausys banko veiklos perspektyva, todėl aktualu nagrinėti naujovės sekmingos adaptacijos galimybes.

Banko Snoras įdiegta naujovė – IMPARCard kortelė taip pat orientuota į konkretų rinkos segmentą, kuris turi pasirinkimo alternatyvą ar naudotis ja, ar naudotis grynaisiais pinigais. Ir tam, kad numatyti to pasirinkimo galimą variantą, tenka tirti šios prekės konkurencinę aplinką. Kaip kortelės konkurentabilumą veiks jos kaina? Koks kortelės funkcinių konkurentų pranašumas galėtų susiaurinti jos vartotojų ratą? Kokia sėkmingos adaptacijos vartotojų rinkoje tikimybė? Kokios yra šios rinkos įsisavinimo prognozės. Į šiuos klausimus galima preliminariai atsakyti pasinaudojant IMPARCard kortelės konkurencinės aplinkos analize.

1.IMPARCard atsiradimo prielaidos Lietuvoje

Mokėjimas atsiskaitymo kortelėmis (VISA, MasterCard, Globus ir kt.) jau tapo įprastas. Tačiau mokant nedideles sumas, atsiskaitymo kortelių panaudojimas ribotas, kadangi pardavėjas turi mokėti tam tikrą sumą už banko operaciją, be to, reikia turėti tiesioginį ryšį su bankų, o tai užtrunka. Todėl rinkoje prireikė naujos mokėjimo priemonės, pritaikytos greitam mokėjimui mažomis sumomis, suteikiančios pardavėjui tas pačias garantijas, kaip ir atsiskaitymo kortelės. Dėl to pasaulyje vis didesnį populiarumą įgauna elektroninės piniginės. Šis procesas neaplenkė ir Lietuvos. 1996 metų pabaigoje bankas Snoras išlleido į apyvartą naują atsiskaitymo priemonės rūšį – atsiskaitymo kortelę IMPARCard. Nors iki šiandien yra įrengta apie šimtą terminalų, kuriais gali naudotis šios kortelės savininkai, tačiau jos populiarumas Lietuvoje netikėtai aukštas. Vilniuje terminalai veikia stambiausiose prekybos centrose – „Ekonomija“, „Pas Juozapą“, „Jan&Co“, „Iki“ ir kt. Nuo 1996 metų gegužės mėnesio iki 1997 metų pradžios IMPARCard kortelių buvo išplatinta daugiau kaip 7 tūkst. Tai tikrai ženklus skaičius. Prognozuojama, kad kitais metais tokių kortelių gyventojai įsigis apie 40-50 tūkst. Tai labai patogu žmonėms, naudinga ir bankui. IMPARCard kortelėmis jau naudojasi Vilniaus Universiteto, Pedagoginio Universiteto studentai, destytojai, tarnautojai, Mažeikių naftos, kitų firmų, organizacijų darbotojai. Paprastai atlyginimas, studento stipendija pervedama į kortelę ir bet kuriuose Snoro banko skyriuose galima pasimti priskaičiuotus pinigus, mokėti visus mokesčius ir pan.

Kas sąlygojo tokį žmonių susidomėjimą kortelėmis Lietuvoje? Bankininkai teigia, kad mokėjimo kortelėmis šalyje domimasi vis labiau – tai rodo kortelių rinkos didėjimas. Kai kuriiose postkomunistinėse šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, šiuo metu kilęs netgi savotiškas mokėjimo kortelių „bumas“. Lietuvos bankininkai tikisi, kad ir mūsų šalies gyventojai paseks tokių šalių kaip Vengrija pavyzdžiu.

2. IMPARCard kaip naujos elektroninės atsiskaitymo Lietuvoje priemonės charakteristika

IMPARCard yra plastikinė elektroninė atsiskaitimo priemonė. Skirtingai nuo įprastų elektroninių kortelių, ji pritaikyta greitam mokėjimui mažomis sumomis be tiesioginio ryšio su banku. Kitaip ji yra vadinama elektronine pinigine. Banko Snoras IMPARCard kortelė – tai daugiafunkcinė kortelė kuria atsiskaitoma už prekes ir paslaugas. Turint kortelę, galima gauti grynųjų pinigų banke, jo filialose ir taupomosiuose skyriuose bei iš bankomatų, pažymetų IMPARCard ženklu. Kortelė pakeičia grynuosius pinigus. Daugiafunkcinė kortelė skirta daugeliui prekybos sričių – visur, kur paprastai mokoma nedidelės sumas grynais pinigais: nedideliuose prekybos taškuose (spaudos kioskose, užkandinėse, parduotuvėse), cigarečių, gerimų, saldumynų pardavimo automatuose, perkant bilietus už automobilių stovėjimą, miesto transportui, į kinoteatrus, taksofonose.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1448 žodžiai iš 4449 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.