Mokejimo kortelės
5 (100%) 1 vote

Mokejimo kortelės

Įvadas

Kiekvienas moksleivis su savimi dažnai turi bent šiek tiek pinigų. Vieni jais moka už pietūs valgykloje, kiti – kad nusipirktų troleibuso bilietėlius, o dar kiti nešasi, kad įsigytų pigesnį ar brangesnį daiktą. Tačiau ar jaučiatės saugiai kišenėje turėdami didesnę pinigų sumą? Juos gali ir pamesti, iš tavęs juos gali pavogti. Retas smulkių vagysčių (vagystė iki 120 lt.) atvejis išaiškinamas. O ir pagavus vagį, vargu ar atgausite pinigus. Taip pat dažnai išsiblaškę jaunuoliai pameta pinigus, ypač kelionėse užsienyje. Tada tenka skolintis iš draugų; kelionė jums atsieina daug brangiau. Todėl mes siūlome įsigyti mokėjimo kortelę. Nežinodami kodo, vagys nepasinaudos jūsų kortele, be to, ją galima užblokuoti (apie tai skyriuje saugumas). O atsiskaitymo kortelių efektyvumu ir funcionalumu įsitikinti taip pat nebuvo ypatingai sunku. Užteko, be tėvų tvirtos nuomonės, teigiančios, kad tai vienintėlis kelias link pažangių technologijų pinigų srityje, išgirsti draugų bei pažįstamų tikinimus, jog tai yra bene saugiausias būdas nešiotis su savimi pinigus ir juos, esant reikalui, panaudoti.Šio mūsų darbo užduotis – supažindinti jus su mokėjimo kortelėmis ir padėti isšsirinkti tikamą kortelę jaunam žmogui.

Tam tikslui męs konsultavomės su bankų darbuotojais, sužinojome kokiomis kortelėmis naudojasi mūsų bendraamžiai (klasiokai, draugai, pažystami). Surinktą informaciją analizavome, darėme išvadas (jas rasite darbo pabaigoje). Vėliau susisteminome surinktą medžiagą ir padarėme išvadas.



Statistika teigia, kad dabar Lietuvoje mokėjimo korteles turi kas penktas gyventojas, tačiau, be abejo, jau artimiausiu metu tas skaičius labai išaugs – paprastėja atsiskaitymas, kortelių turėtojus aptarnauja vis daugiau prekybos, paslaugų įmonių, jos labai praverčia keliaujant. Kaip gyvas pavyzdys, kad progreso nesustabdysi, yra 90 metų senutė, įsigijusi mokėjimo kortelę. Anksčiau ar vėliau kortelė taps mūsų kasdienybe.

Prieš įsigyjant banko mokėjimo kortelę, verta tiksliai numatyti, kur ir kaip ja naudositės. Norėdami atrasti labiausiai jūsų poreikius atitinkančią kortelę, pagalvokite:

· Ar man pakanka kortelės, kuria atsiskaitoma tik Lietuvoje, ar reikia tokios, kuria galėčiau naudotis ir užsienyje (tarptautinės kortelės – „EuroCard/MasterCard“, „Maestro“, „Visa“, vietinės – Vilniaus banko kortelė , „ImparCard“ ir „eLitoCard )?

· Ar norėčiau tokios, į kurią galima pervesti savo atlyginimą, stipendiją, pensiją ar kitas įmokas litais?

· Lėšas kortelės sąskaitoje tvarkysiu litais ar JAV doleriais?

· Norėčiau paprastos ir populiarios, ar prestižinės mokėjimo kortelės?

· Ar kortelės sąskaitoje esančiais pinigais leisiu naudotis ir kitiems šeimoms nariams?

· Gal man reikia kelių kortelių skirtingiems tikslams? (Vienos rūšies mokėjimo kortelės labiau paplitusios vienose šalyse, kitos – kitose, o jų junginiai leidžia turint vieną sąskaitą naudotis pora kortelių)?

· Gal man reikia kreditinės kortelės, kuri leistų naudotis banko paskola?

· Knygas perku internete, gal įsigyti specialią kortelę tokiems pirkiniams apmokėti?

O gal jūs net nežinote kaip įsigyti kortelę?

Įsigyti banke kortelę gali kiekvienas pilnametis LR pilietis, galintis įnešti pradinę sumą į kortelės sąskaitą ir gaunantis pakankamai pajamų sumokėti už aptarnavimą. Tačiau priklausomai nuo poreikių ir pajamų lygio, pirmiausia reikia nutarti kokio tipo kortelė – debetinė ar kreditinė – būtų parankesnė. Norėdami gauti kortelę, kreipkitės į pasirinkto banko artimiausią skyrių. Reikia turėti pasą (studentai – dar ir studento pažymėjimus). Asmenys nuo 15 iki 18 metų, į skyrių turi atvykti su abiem tėvais arba turėti notaro patvirtintą jų sutikimą (jie galės įsigyti tik tam tikras korteles).

Kokios būna mokėjimo kortelės?

Dažnai girdime minint “turiu kreditinę kortelė”. Tačiau ne visos kortelės yra būtent kreditinės. Be jų dar yra debetinės. O skirtumas tarp jų – akivaizdus:

Debetinės kortelės skirtos apmokėti pirkiniams ir paslaugoms, paimti grynus pinigus iš bankomatų (Vakarų šalyse nedideles grynųjų sumas galite gauti ir didesniuose prekybos centruose). Šios kortelės padeda naudotis tais pinigais, kurie jau yra jūsų sąskaitoje banke: šių kortelių turėtojai naudojasi ne kortelę išdavusio banko, tačiau savo pinigais. Turėdami debetinę kortelę jūs negalėsite išleisti daugiau, nei yra jūsų sąskaitoje banke. Naudojantis šia kortele, pinigai praktiškai iš karto yra nurašomi nuo kortelės turėtojo sąskaitos banke ir papildo prekių ar paslaugų pardavėjo sąskaitą. Debetine kortele patogu naudotis parduotuvėse (ypač didesniuose centruose, kai perkama ilgesniam laikui), restoranuose, degalinėse. Jos priimamos visur, kur yra lipdukas su jūsų turimos kortelės logotipu. Debetinės kortelės ypatingai patogios dėl to, kad jų turėtojams nereikia vaikščioti su didelėmis pinigų sumomis, kas tikrai nesaugu. Debetinės kortelės labai patogios kelionėje, nes nereikia pirkti kelionės čekių (kurių įsigijimas ir keitimas gali būti gana sudėtingas ir brangokas), o reikalingos valiutos, turint kortelę, galima gauti bankomate už gerokai palankesnį keitimo kursą.

Naudojantis debetinėmis kortelėmis labai svarbu stebėti savo
išlaidas, priešingu atveju netikėtai galima pamatyti, kad pinigai sąskaitoje baigėsi. Kortelių turėtojai visada gauna iš pardavėjo ar bankomato čekius, kuriuos verta saugoti ir tokiu būdu esant reikalui sužinoti, kiek esama kortelės sąskaitoje. Beje, bankomatai, kurie priklauso jums kortelę išdavusiam bankui, paprastai turi ir informavimo paslaugą – jums norint atspausdina sąskaitos likutį.

Išduodamas kreditinę kortelę, bankas tam tikra forma suteikia kortelės turėtojui paskolą, kurios dydis priklauso nuo daugelio dalykų: kortelės turėtojo pajamų, jau turimų finansinių įsipareigojimų dydžio, kredito istorijos (ar visada tinkamai ir laiku grąžino paimtas paskolas) ir panašiai. Akivaizdu, kad gauti kreditinę kortelę gerokai sudėtingiau. Neverta pamiršti, kad kreditinių kortelių turėtojai privalo bankui grąžinti ne tik tuos pinigus kuriuos panaudojo pirkiniams, bet ir palūkanas. Tiesa, esama tokių kreditinių kortelių, kurių turėtojai nemoka palūkanų už paimtus pinigus, jei visus įsiskolinimus padengia iki nustatyto termino.

Paskolos per kredito korteles – tai galimybė, banke įsigijus kredito kortelę, pinigų ja mokant išleisti daugiau nei buvo kortelės sąskaitoje.

Lietuvos bankai platina dviejų pagrindinių rūšių kredito korteles – „EuroCard/MasterCard“ ir „VISA“. Taip pat galima įsigyti šių kortelių tipų „Gold“ (auksinę) atmainą, kuri kainuoja brangiau, bet turi tam tikrų papildomų privalumų. Paprastai visos tarptautinės kredito kortelės Lietuvos bankuose atidaromos su JAV dolerių sąskaita, tik labai retais atvejais galima atidaryti kredito kortelę su litų sąskaita. Šiomis kortelėmis galima atsiskaityti visame pasaulyje.

Kaip minėta, su kredito kortele galima pirkti prekių už didesnę sumą nei yra kortelės sąskaitoje tuo momentu, tačiau iki mėnesio pabaigos šią skolą bankui reikia grąžinti, tai yra į kortelės sąskaitą įnešti sumą, kuri padengs įsiskolinimą. Bankai nustato limitą, iki kurio galima skolintis su kredito kortele. Lietuvos bankuose šis limitas yra apie 2000 JAV dolerių. Kredito kortelių „Gold“ atmainoms limitas yra iki 10000 JAV dolerių.

Įsigyjant kredito kortelę reikia įnešti pradinį įnašą į sąskaitą – apie 200 – 500 JAV dolerių („Gold“ atmainos kortelėms jis didesnis – nuo 500 iki 1000 JAV dolerių). Kai kurie bankai skolinimosi per kredito kortelę galimybę apsvarsto atskirai, individualiai ir suteikę kredito limitą ima 100 litų administracinį mokestį. Nereikia pamiršti, kad pinigų gryninimo operacijos apmokestinamos mokesčiais – kredito kortelėms – apie 1 – 2 proc. išgrynintos sumos. Atsiskaitant parduotuvėse, restoranuose ir pan., kortelės savininkui papildomi mokesčiai nenuskaičiuojami.

Kiek kainuos? Įsigyjant kredito kortelę visų pirma reikės įnešti į banką (kortelės sąskaitą) pradinę sumą, kuri gali būti nuo 200 iki 500 JAV dolerių. Kortelės išdavimo mokestis siekia nuo 80 iki 120 litų. Be to, bankai paprastai ima metinius kredito kortelių tvarkymo mokesčius, kurie svyruoja nuo 80 iki 100 litų. Kaip minėta, kai kurie bankai ima vienkartinius administravimo mokesčius (iki 100 litų) už kredito limito suteikimo kortelės savininkui svarstymą. „Gold“ atmainos kortelėms šie mokesčiai paprastai didesni du ar tris kartus.

Beje, Lietuvoje veikiantis Skandinavijos bankas „Nordea“ platina ir „EC/MC Standard“ korteles su neprocentiniu kreditu. Šių kortelių sąskaitoje klientas gali visiškai neturėti savo pinigų, o naudotis kas mėnesį banko suteiktu kreditu, už kurį bankas neskaičiuoja palūkanų, tačiau po mėnesio kortelės savininkas privalo padengti kreditą. Šis bankas taip pat platina „EC/MC Standard“ kredito korteles, kurių turėtojai pirmiausia naudojasi savo pinigais, esančiais sąskaitoje, o jiems pasibaigus gauna kreditą, kurį reikia padengti ne kas mėnesį, kaip daugumoje kitų bankų, o kortelės galiojimo pabaigoje – tai yra tik po metų.

Kredito kortelės sąskaitoje atsiradus įsiskolinimui, bankas skaičiuoja palūkanas už įsiskolintą sumą. Palūkanų dydis skiriasi priklausomai nuo banko ir kortelės atmainos. Paprastoms kredito kortelėms taikomos 12 – 14 proc. metų palūkanos už įsiskolinimą kredito limito ribose. Viršijus kredito limitą bankai paprastai skaičiuoja dvigubai didesnes palūkanas už įsiskolinimo sumą – nuo 30 iki 36 procentų. „Gold“ atmainos kortelėms palūkanų norma šiek tiek mažesnė.

Kaip grąžinama skola? Kredito dengimas kredito kortelių sąskaitose turi būti atliktas iki mėnesio pabaigos arba kitos mėnesio dienos, kurią nustato bankas. Kortelės savininkas turi pervesti atitinkamą sumą, kuri padengtų jo įsiskolinimą, į savo kortelės sąskaitą iki nustatytos datos.

Kortelės

Debetinės Kreditinės

Naudojatės savo pinigais banko sąskaitoje Naudojatės banko suteiktu kreditu

Pinigai nuo sąskaitos nurašomi praktiškai akimirksniu – “mokate dabar” Mokama pinigais, kurie dar tik bus uždirbti

Įsigyti gana paprasta; Įsigyti sudėtingiau – didesni banko reikalavimai

Saugu, nes nereikia nešiotis grynų pinigų Brangesnės, viršijus nustatytą limitą papildomai mokamos palūkanos

Pigesnės nei kreditinės

Labai praverčia kelionėse

Kuo skiriasi magnetinės ir lustinės kortelės?

Visose magnetinėse mokėjimo kortelėse („Maestro”, „EuroCard/MasterCard”, „VISA”, „VISA
Electron” ir kt.), yra magnetinė juosta., kurioje laikoma informacija. Tačiau ši informacija nėra svarbi atsiskaitant kortele, todėl būtinas papildomas įrenginys, kuris sujungia kortelę su banko atsiskaitymu centru ir tik tada galima atlikti pasirinktą operaciją.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1660 žodžiai iš 5471 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.