Mokesčiai reglamentuojantys individualios įmonės veiklą
5 (100%) 1 vote

Mokesčiai reglamentuojantys individualios įmonės veiklą

11213141

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Verslo vadybos fakultetas

Įmonių ekonomikos ir vadybos katedra

Verslo pagrindai

Mokesčiai, reglamentuojantys individualios įmonės veiklą

Vitalija Gucalaitė

vv4/02

Vilnius 2004

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………..3

Pelno mokestis……………………………………………………………………………3

Pridėtinės vertės mokestis…………………………………………………………………4

Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavomo įstatymą………………………………………………………….5

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis…………………………………….6

Žemės mokestis……………………………………………………………………………7

Akcizas……………………………………………………………………………………7

Mokestis už aplinkos teršimą……………………………………………………………..8

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos…………………………………………………8

Įmokos į Garantinį fondą…………………………………………………………………9

Azartinių lošimų mokestis……………………………………………………………….10

Cukraus mokestis…………………………………………………………………………10

Mokestis už valstybinius gamtos išteklius……………………………………………….11

Valstybės rinkliava……………………………………………………………………….11

Valstybinio socialinio draudimo įmokos…………………………………………………12

Prekių apyvartos mokestis……………………………………………………………….13

Mokesčių apskaičiavimas………………………………………………………………..14

Mokesčių deklaravimas…………………………………………………………………..14

Mokesčių mokėtojų registravimas……………………………………………………….14

Mokesčių mokėjimas…………………………………………………………………….14

Lietuvos mokesčių sistema ir Europos Sąjunga………………………………………….15

Išvados……………………………………………………………………………………16

Naudota literatūra…………………………………………………………………………16

Įvadas

2004 metų pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota 158 553 įmonės organizacijos. Iš jų individualių įmonių buvo įregistruota 76 090 (iš jų veikiančių 27898, t.y. ≈37%). Anksčiau individualių įmonių veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, tačiau šiuo metu individualių įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas (Įsigalioja nuo 2004 01 01/Valstybės žinios’2003 Nr.112-4991)

Mokesčius, reglamentuojančius individualios įmonės veiklą nustato Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas (Įsigalioja nuo 2004 05 01/Valstybės žinios’2004 Nr.63-2243)

Mokesčiai, reglamentuojantys individualios įmonės veiklą:

1. Pelno mokestis

2. Pridėtinės vertės mokestis

3. Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavomo įstatymą

4. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis

5. Žemės mokestis

6. Akcizas

7. Mokestis už aplinkos teršimą

8. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

9. Įmokos į Garantinį fondą

10. Azartinių lošimų mokestis

11. Cukraus mokestis

12. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius

13. Valstybės rinkliava

14. Valstybinio socialinio draudimo įmokos

1) Pelno mokestis

Įstatymas, nustatantis mokesčio administravimą – LR Pelno mokesčio (Įsigalioja nuo 2002 01 01/Valstybės žinios’2001 Nr.110-3992).

Pagal šį įstatymą 15 proc. mokesčio tarifu apmokestinama:

• Individualių įmonių (toliau IĮ) apmokestinamasis pelnas;

• pajamos iš paskirstytojo pelno.

IĮ, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną turi teisę taikyti vieną iš šių taisyklių

1. IĮ kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą;

2. IĮ, kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. (apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną)

Šios aukščiau minėtos 1-2 taisyklės netaikomos:

1. IĮ, kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų IĮ dalyviai;

IĮ, kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50
procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose (individualiose (personalinėse) įmonėse, tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse (pasitikėjimo) ūkinėse bendrijose),

2. ir IĮ, kuriose IĮ dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

3. IĮ, kuriose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

4. IĮ, kuriose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).

Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę.

Aktualūs įstatymo straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PELNO MOKESČIO

ĮSTATYMAS

2001 m. gruodžio20 d. Nr. IX-675

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 08 23/Redakcija aktuali nuo 2004 08 23/ )

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šis Įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčių tvarką.

2. Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6 straipsnis. Mokestinis laikotarpis

Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.

2) Pridėtinės vertės mokestis

Pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimo tvarką reglamentuoja LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751 (Įsigalioja nuo 2002 07 01/Valstybės žinios’2002 Nr.35-1271).

Pagal šį įstatymą Standartinis PVM tarifas – 18 procentų PVM tarifas.

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis.

0 procentų PVM tarifas taikomas Įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais.

Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:

1. keleivių vežimo paslaugoms

2. knygoms, laikraščiams, žurnalams (išskyrus smurtinius, erotinius, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto)

3. vaistams, kūdinkių maistui

4. viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;

5. ekologiškai švariems maisto produktams ir t.t.

Jeigu PVM mokėtojas per šiame Įstatyme nustatytą terminą nepateikė PVM deklaracijos, už tą laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma didinama (grąžintina iš biudžeto PVM suma mažinama) 1 procentu.

Aktualūs šio įstatymo straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO

ĮSTATYMAS

2002 m. kovo5 d. Nr. IX-751

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 08 23/Redakcija aktuali nuo 2004 08 23/ )

14 straipsnis. Apmokestinimo momentas

Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

15 straipsnis. Apmokestinamoji vertė

3) Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (toliau šiame straipsnyje – pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais. Į apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami:

1) visi mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus patį PVM;

2) su prekės tiekimu arba paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų (tokių kaip: pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė;

3) bet kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai.

3) Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą.

Įstatymas, nustatantis mokesčio administravimą – LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Įsigalioja nuo 2002 01 01; Nauja redakcija nuo 2002 01 01/Valstybės žinios’2000 Nr.92-2873).

Pagal šį įstatymą

0,48 proc. pajamų moka – IĮ, išskyrus tas, kurios verčiasi prekybos veikla, suskystintųjų dujų, skirtų automobiliams, realizavimu;

0,3 proc. pajamų – IĮ, kurios verčiasi prekybos veikla;

0,1 proc. pajamų – IĮ, kurios verčiasi suskystintųjų dujų, skirtų automobiliams, realizavimu;

Atskaitymai į Programos sąskaitą apskaičiuojami nuo kiekvieno mėnesio pajamų. 0,48 proc. dydžio atskaitymus nuo pajamų į Programos sąskaitą moka visos IĮ, išskyrus

• IĮ, kurių pajamos iš prekybinės veiklos sudaro 50 proc. arba daugiau visų pajamų;

• IĮ, kurių pajamos iš suskystintų dujų, skirtų automobiliams, realizavimo sudaro 50 proc. arba daugiau visų pajamų;

0,1 proc. dydžio atskaitymus į Programos sąskaitą moka IĮ, kurių pajamos iš suskystintų dujų, skirtų automobiliams, realizavimo sudaro 50 proc. arba daugiau visų ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) pajamų.

0,3 procento dydžio
atskaitymus į Programos sąskaitą moka IĮ, kurių pajamos iš prekybinės veiklos per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) sudaro 50 procentų arba daugiau visų pajamų.

4) Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis

Nekilnojamojo turto mokesčio administravimą reglamentuoja LR Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Įsigalioja nuo 1995 01 01/Valstybės žinios’1994 Nr.59-1156). Pagal šį įstatymą mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio juridiniai asmenys (tame tarpe ir IĮ), kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (išskyrus žemę, orlaivius ir laivus) Lietuvos Respublikoje.

Mokestis kiekvienais metais apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto tų metų sausio 1 dienos mokestinę vertę

.Mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą skaičiuojamas po 1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant mėnesiu, einančiu po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas įgytas nuosavybės teise. Už naujai įsigytą turtą mokestis paskirstomas proporcingai likusiems mokėjimo terminams.

Praradus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, mokestis neskaičiuojamas nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nuosavybės teisė į turtą buvo prarasta.

Pagal 5 straipsnį “Mokesčio lengvatos” nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, esantis bankrutavusios įmonės balanse;

Nekilnojamojo turto mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra turtas, biudžetą.

Aktualūs įstatymo straipsniai:

ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO

ĮSTATYMAS

1994 m. liepos 20 d. Nr.I-565

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 04 15/Redakcija aktuali nuo 2004 05 01/ )

4 straipsnis. Mokesčio tarifas

Metinis mokesčio tarifas – 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

5) Žemės mokestis

Įstatymas, reglamentuojantis mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką – Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (Įsigalioja nuo 1992 06 25/Valstybės žinios’1992 Nr.21-612).

Aktualūs įstatymo straipsniai:

ŽEMĖS MOKESČIO

ĮSTATYMAS

(Lietuvos Respublikos Seimas/1996 04 30/Redakcija aktuali nuo 1996 04 30/ )

1 straipsnis. Žemės mokesčio objektas yra privati žemė.

2 straipsnis. Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės

savininkai.

3 straipsnis. Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento

žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

6) Akcizai

2001-10-30 Akcizų įstatymas (toliau – Įstatymas, Įsigalioja nuo 2002 07 01; Nauja redakcija nuo 2004 05 01/Valstybės žinios’2001 Nr.98-3482) reglamentuoja mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką. Pagal šį įstatymą

Akcizų objektas yra šios prekės:

Alkoholiniai gėrimai. Tabako gaminiai, kava, šokoladas, aukso ir sidabro dirbiniai, benzinas, žibalas, prabangūs lengvieji automobiliai, elektros energija, cukrus (įskaitant cukrų, esantį produktuose), skysti parfumerijos bei kosmetikos preparatai, suskystinos dujos, skirtos automobilių transportui.

Kai kurie akcizų tarifai: nedenatūruotam etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams

3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą; alui (už produkto hektolitrą) – 7 litai už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais; variklių benzinui – 1250 litų už toną; ne senesniems kaip 5 metų prabangiems automobiliams – 15 procentų kainos, viršijančios 60 tūkst. litų;

Akcizus į biudžetą moka išvardytų prekių, gamintojai ir importuotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Už suskystintas dujas, skirtas automobilių transportui

akcizą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka į biudžetą moka įmonės, turinčios licenciją verstis mažmenine prekyba suskystintomis dujomis, skirtomis automobilių transportui, taip pat kitos įmonės – už savo reikmėms panaudotas suskystintas dujas, skirtas automobilių transportui, jei už jas akcizas nesumokėtas.

Aktualūs įstatymo straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

A K C I Z Ų

ĮSTATYMAS

1994 m. balandžio 12 d. Nr.I-429

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2002 04 02/Redakcija aktuali nuo 2002 04 02 iki 2002 06 30/ )

4 straipsnis. Apmokestinamoji vertė

Apmokestinamąją vertę sudaro:

1) Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių – prekių pardavimo kaina be akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio;

2) importuojamų prekių – prekių muitinės vertės ir muito suma.

7) Mokestis už aplinkos teršimą

Mokesčio administravimą nustato LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Įsigalioja nuo 2000 01 01; Nauja redakcija nuo 2003 01 01/Valstybės žinios’1999 Nr.47-1469). Pagal šį įstatymą mokesčio mokėtojai yra ne tik juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš stacionarių taršos šaltinių, tačiau ir gaminių gamintojai bei importuotojai, teršiantys aplinką gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis (nuo 2003-01-01).

Aktualūs įstatymo straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ

ĮSTATYMAS

1999 m. gegužės 13 d. Nr. VIII-1183

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 04 15/Redakcija aktuali nuo 2004 05 01/ )

6 straipsnis. Teršalų ir gaminių bei pakuotės apmokestinimo ir tarifų nustatymo tvarka

1. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal
kenksmingumą aplinkai.

2. Apmokestinamųjų gaminių sąrašas ir mokesčio už aplinkos teršimą šių gaminių atliekomis tarifai pateikti Įstatymo 3 priedėlyje.

3. Apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifai pateikti Įstatymo 4 priedėlyje.

8) Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Įmokas reglamentuoja LR Sveikatos draudimo įstatymas (Įsigalioja nuo 1997 01 01; Nauja redakcija nuo 2003 01 01/Valstybės žinios’1996 Nr.55-1287, Valstybės žinios’1996 Nr.99 (atitaisymas))

Aktualūs įstatymo straipsniai:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimas/2004 04 22/Redakcija aktuali nuo 2004 04 22/ )

17 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos iš darbuotojams, apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos moka ne mažesnes kaip 30 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus kas mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus gali šių įmokų ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įmokų nemokėti, jeigu šie ūkinės bendrijos nariai ar individualios (personalinės) įmonės savininkai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir įregistravę likviduojamos ūkinės bendrijos ar individualios (personalinės) įmonės statusą Įmonių rejestre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai yra atleisti iš darbo.

9) Įmokos į Garantinį fondą

Mokesčio administravimą nustato LR Garantinio fondo įstatymas (Įsigalioja nuo 2000 10 01/Valstybės žinios’2000 Nr.82-2478). Pagal šį įstatymą mokesčio mokėtojomis yra visos individualios įmonės (taip pat viešos įstaigos, bankai, išskyrus Lietuvos banką, kredito unijos).

Garantinio fondo steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Garantinis fondas yra pinigų fondas. Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, bei buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat Garantinio fondo administravimo išlaidoms Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2253 žodžiai iš 4351 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.