Laboratorinis darbas
MOKOMASIS TYRIMAS TAIKANT LAISVŲ
ASOCIACIJŲ METODĄ
Darbo vadovė:
TurinysTyrinys 2
Įvadas 3
1. Metodika
5
1. Tiriamieji 5
2. Tyrimo metodas 5
3. Tyrimo procedūra 5
2. Rezultatai ir jų analizė
7
Išvada 9
Literatūra 10
Priedai 11
ĮvadasKalbos turėjimas atskiria žmogų nuo gyvūno. Elementari gyvūnų
psichinė veikla visada remiasi konkrečiais objektais, kuriuos jie mato,
jaučia ir pan. Žmogaus elgsena skiriasi nuo gyvūnų pirmiausia tuo, kad
daugelis sudėtingiausių psichinių procesų formuojasi ir vyksta kalbinės
veiklos pagrindu ir tiesiogiai priklauso nuo kalbos. Būtent atsiradus
kalbai, galima atitrūkti nuo jutiminio suvokimo, kuriuos galima išreikšti
žodžiais, t.y. sąvokomis (Kaffemanas, 2001).
Psichologijos žodynas (1993) kalbą apibrėžia kaip ženklų sistemą,
kuri yra istoriškai susidariusi žmonių bendravimo ir mąstymo priemonė,
asmenybės savimonės reiškimo, informacijos perdavimo ir laikymo būdas.
Kalbos atsiradimo pagrindas – darbas, bendra medžiaginė žmonių veikla
(Psichologijos žodynas, 1993).
Kalbai ir mąstymui matuoti yra sukurta daug testų. Vieni iš
žinomiausių yra asociacijų testai. Žemiau pateikiamas trumpa asociacijų
apžvalga..
„Psichologijos žodyne“ (1993) pateiktas toks asociacijų
apibūdinimas: Tai yra „ryšys tarp psichinių reiškinių: kai vienas jų
aktualizuojamas (suvokiamas, įsivaizduojamas, įsisąmoninamas), tai iškyla
ir kitas“(Psichologijos žodynas, 1993, p. 29). Arba asociacijas dar galima
paaiškinti, kaip psichinių elementų ryšį, kurio dėka vienas elementas
pasirodydamas atitinkamomis sąlygomis padeda atsirasti kitam, su juo
susijusiam, elementui.(Kaffemanas, 2001,)
Psichologijoje asociacija laikome tam tikrą atvaizdų bei
vaizdinių sąryšį. Vienas stimulas prikelia sąmonėje kokį tai vaizdinį. Kai
kurių psichologų manymu, asociacijos sudaro atminties turinį. Sąmonėje
atvaizdai iškyla ne chaotiškai, o pagal tam tikrus dėsnius, kuriuos imta
vadinti asociacijų dėsniais. Yra vienintelis visuotinis asociacijų dėsnis:
„du arba keli psichinių apraiškų turiniai gali susirišti į asociaciją tik
tada, jei jie laiko atžvilgiu yra gretimi kaimynai“ (Kralikauskas, 1993, p.
143). Tai reiškia, kad du ar keli reiškiniai turi įvykti greta vienas kito
arba iškart vienas po kito.
Asociacijos yra skirstomos į tris rūšis: gretimumo, panašumo,
kontrasto. Gretimumo asociacijos kyla, kai koks nors dalykas visada vyksta
ar yra matomas šalia kito dalyko. Pvz., gretimumo asociacijos gali
susidaryti, kai vienu momentu grojo muzika ir vyko koks nors įvykis. Taip
galima išgirsti dainą ir prisiminti, kaip per ją šokai savo paskutinį
mokyklinį valsą. Panašumo asociacija yra tokia, kai vienas vaizdas sukelia
pasąmonėje kitą panašų atvaizdą. Pvz., vienas žmogus gali labai priminti
kitą žmogų. Kontrasto asociacijų pagrindas yra dviejų atvaizdų, sąmonėje
sukeliančių vienas antrą, kontrastas, arba priešingumas. Pvz., pamačius
labai aukštą žmogų iškyla žemo žmogaus vaizdinys.
Asociacijų testai – tai verbalinės užduotys, kai į vieną žodį
reikia atsakyti kitu žodžiu. Atliekant laisvų asociacijų testus reikia
atsakyti pirmu į galvą atėjusiu žodžiu. Laisvų asociacijų testas gali būti
naudojamas įvairiais tikslais. Kriminalistikoje šiuo metodu siekiama
nustatyti, pagal skirtingas reakcijas į skirtingus stimulus, ar žmogus nėra
susijęs su tam tikrais įvykiais. Socialinėje psichologijoje šiuo testu
galima išsiaiškinti grupės sutelktumą, žmonių suderinamumą (šiuo atžvilgiu
testas atliekamas poroje). Galima testą taikyti norint įvertinti užsienio
kalbos žinojimą.
Tyrimo tikslas: išmokti naudotis Laisvų asociacijų testu ir tuo
pačiu nustatyti asociacinę priklausomybę tarp stimulų ir reakcijų
Tyrimo uždavinys: nustatyti ar tiriamiesiems dominuoja centrinės
asociatyvinės ir paradigminės asociatyvinės reakcijos.
1. Metodika1.1 Tiriamieji. Tyrime dalyvavo dešimt tiriamųjų. Iš jų buvo
penkios moterys ir penki vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 22,5 metai.
1.2 Tyrimo metodas. Tyrime buvo naudotas Laisvų asociacijų
testas. Šiam testui buvo naudojami 35 (daiktavardžių, veiksmažodžių,
būdvardžių, prieveiksmių) dažniausiai
vartojamų žodžiai–stimulai (1
priedas), parinkti iš „Dažninio dabartinės rašomosios lietuvių kalbos
žodyno“(1997).
1.3 Tyrimo procedūra. Tiriamiesiems buvo pasakyta tokia
instrukcija: „Atsakydamas į pateiktą žodį, užrašykite ant lapo bet kurį
Jums į galvą atėjusį žodį.“ Eksperimentatorius skaito žodžius-stimulus
taip, kad tarp jų būtų 5-6 sekundžių pauzė žodžiui užrašyti.
Norint nustatyti asociacinę priklausomybę tarp stimulų sudaroma
lentelė „Asociacinių reakcijų matrica“ (2 priedas). Po eksperimento
pirmiausia kiekvieno tiriamojo nuosekliai lyginami stimulai ir reakcijos
pagal šias kategorijas: logines ir gramatines reakcijas. Loginės reakcijos