Mokomosios praktikos ataskaita
5 (100%) 1 vote

Mokomosios praktikos ataskaita

Tikrino: Gintautas Žaldarys

Tekinimas

Saugaus darbo su tekinimo staklėmis taisyklės.

Projektuojamieji ir gaminamieji įrengimai turi visiškai atitikti saugaus darbo reikalavimus juos eksploatuojant. Šie reikalavimai nurodyti darbo apsaugos standartuose. Laikantis jų, pagamintame įrenginyje pavojingi elementai turi būti atitverti, o jo keliamas triukšmas Ir vibracija turi neviršyti numatytų normų. Be to, turi būti numatytos apsaugos priemonės nuo elektromagnetinio, jonizuojančio ir šiluminio spinduliavimo, atmosferos teršimo garais, dujomis, dulkėmis ir kt. Kad žmonės galėtu saugiai dirbti, labai svarbu kontrolės bei matavimo prietaisai ir automatinio valdymo bei reguliavimo įtaisai. Kad dirbantysis mažiau pavargtų psichiškai, turi būti tinkamai parinktos įrenginių ir patalpų spalvos.

Darbo apsaugai skiriama labai daug dėmesio. Tai nusakyta Konstitucijoje. Kiekvienos gamyklos administracija privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas. Tiesiogiai darbo apsauga gamyklose organizuoja gamyklos vyriausiasis inžinierius. Visiems darbuotojams turi būti organizuojami darbo apsaugos instruktažai. Jie turi būti mokomi saugaus darbo taisyklių. Tiesiogine darbo apsaugos kontrole atlieka viršininkas ir meistrai.

Tekinimo staklių konstrukcijos

Universaliųjų tekinimo staklių konstrukcija.

Tekinimo staklių konstrukcija: stovas su kreipiamosiosmis sumontuotas ant monolitinio pagrido. Pagridas kartu yra tepimo bei asšinimo skysčio rezervuaras ir drožlių rinktuvas. Ant stovo kreipiamųjų nejudamai pritvirtinta špindelinė galvutė. Joje yra pavarų dėžė, perduodanti sukamąjį judesį špindeliui ir jį reguliuojanti. Žemiau špindelinės galvutės prie stovo įtaisyta pastumų dėžė. Jos pavaros ir mechanizmai suteikia įvairias pastūmas suportui. Vidurinėje stovo dalyje išilgai kreipiamųjų gali slankioti suporto išilginės rogės, turinčios skersines kreipiamąsias, ant kurių statmena staklių ašiai kryptimi slankioja skersinis suportas. Ant skersinio suporto viršutinės dalies įtaisytas peilių įtvaras. Viršutinę dalį galima pasukti apie vertikalią ašį ir suteikti jai įstrižą pastumą tekinant kūginį paviršių. Dešinėje staklių dalyje ant aerostatinių kreipiamųjų yra arkliukas. Prieš perstumiant jį paleidžiama suslėgto oro srovė į kreipiamąsiais. Šitaip sudaroma oro pagavės tipo atrama. Arkliukas šiek tiek pakyla, dėl to jį lengva stumdyti, mažiau dyla susiliečiamieji paviršiai. Kad dirbantiesiems būtų saugiau, ant suporto yra skaidrus pakeliamas gaubtas apsisaugoti nuo drožlių, o staklių užpakalinėje dalyje yra apsauginė sienelė.

Naudojami pjovimo įrankiai, įtaisai.

Tekinimui naudojami įvairiausių konstrukcijų peiliai. Atsižvelgiant į pastūmos kryptį ir pagrindinės pjovimo briaunos padėtį, tekinimo peiliai būna dešininiai ir kairiniai. Dešininiai peiliai tekinant slenka iš dešinės į kairę, o kairiniai — iš kairės į dešine. Juos galima atskirti uždėjus dešiniosios arba kairiosios rankos delną. Uždėjus dešinę ranką ant dešininio peilio, jo pagrindinė pjovimo briauna yra į tą pusę, kur nykštys. Nykštys rodo ir pastūmos kryptį. Uždėjus kairę ranką ant kairinio peilio, nykštys rodo pagrindinę pjovimo briauną ir pastūmos kryptį.

Kairinių ir dešininių peilių rūšys galvutės formos atžvilgiu: tiesieji; lenktieji; dvigubai lenktieji; su ištęsta galvute. Tekinimo peilių rūšys atsižvelgiant į jų paskirtį: nupjovimo; fasoniniai spinduliniai; aptekinimo; glotniojo aptekinimo; atraminiai aptekinimo; įpjovimo; sriegimo; ištekinimo. Peilių rūšys atsižvelgiant į tai, kaip tvirtinama pjaunančioji dalis: ištisinis; suvirintasis;su prilituota plokštele; su mechaniškai pritvirtinta plokštele. Pagal peilio galvutės formą ir išsidėstymą koto atžvilgiu peiliai būna tiesieji, lenktieji, dvigubai lenktieji ir su ištęsta galvute. Pagal paskirtį peiliai skirstomi šitaip: aptekinimo, galinio tekinimo, įpjovimo, nupjovimo, sriegimo, ištekinimo, fasoniniai ir kt. Pagal apdirbtojo paviršiaus šiurkštumą ir tikslumą tekinimo peiliai skirstomi šitaip: rupiojo, glotniojo ir tiksliojo tekinimo. Tekinimo peiliai gali biūti vientisiniai, pagaminti iš vienos medžiagos, ir sudėtiniai (kotas pagamintas iš konstrukcinio plieno, o pjaunančioji dalis — iš specialios įrankinės medžiagos). Sudėtiniai peiliai būna: suvirinti, su prilituota arba mechaniškai pritvirtinta plokštele.

Staklių derinimas darbui.

Prieš paleidžiant reikia gerai apžiūrėti stakles iš išorės ir sukant ranka patikrinti kaip veikia mechanizmai. Jeigu jie juda lengvai ir tolygiai, galima stakles paleisti ir pradėti tikrinti neapkrautas. Staklių greičių dėžė pradedama tikrinti nuo mažiausio sukimosi dažnio perjungiant į vis didesnį. Pasiekus didžiausią sukimosi dažnį, špindelis paliekamas suktis laisvai 1,5 – 2 valandas ir stebima, ar nekaista pagrindiniai guoliai. Špindelio slydimo guolių temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 60°C , o riedėjimo guolių – 70°C. Kitų mechanizmų guolių leistinoji įšilimo temperatūra – 50°C.

Tikrinant pastūmų dėžę, nebūtina įjungti visas pastūmas. Tikrinamos mažosios, vidutinės ir didžiausios pastūmos. Stakles reikia paleisti tiksliai pagal instrukciją, esančią staklių pase. Guolių reguliavimas: špindelio cilindro kakliuko slydimo
guolių įdėklas gali gūti sudėtinis arba ištisinis. Tarp sudėtinio įdėklo viršutinės dalies ir kakliuko turi būti tam tikras tarpelis. Nudilus guoliui, šį tarpelį reikia sumažinti reguliuojant. Tam tikslui įdėklo dalių sudūrimo paviršiai paskutami arba pakeičiami tarpikliai. Kai cilindrinio kakliuko guolio įdėklas ištisinis su išoriniu kūginiu paviršiumi ir įpjovomis, reguliuojama, perstumiant veržlėmis šį įdėklą išilgai ašies. Tokio įdėklo įpjovos esti užlydytos minkštu metalu, užkaltos mediniais pleištais arba kita tepalui nelaidžia medžiaga. Jei veleno kakliukas kūginis, guolį reguliuojant, perstumiamas išilgai ašies arba įdėklas, arba špindelis. Šios konstrukcijos guoliai yra senesnio modelio staklėse. Riedėjimo guoliai tvirtinami špindelio atramose, juos iš anksto įveržiant. Tarp guolio apskrito paviršiaus ir atramos neturi likti tarpo, nes nuo to padidėtų virpėjimas. Atraminiai, radialiniai – atraminiai ir kūginiai – ritininiai guoliai reguliuojami perstumiant išilgai ašies vieną guolio žiedą. Jis pastumiamas ant veleno užsukta veržle arba pakeičiant tarpiklį, padėtą po atramos dangteliu. Frikcinės movos reguliuojamos taip, kad, perkrovus stakles daugiau negu 25%, jos praslystų; išjungus movą, veikiant varikliui, špindelis ir kitos varomosios dalys turi nesisukti. Diržinės ir grandininės pavaros reguliuojamos, keičiant atstumą tarp skriemulio arba žvaigždutės varančiojo ir varomojo veleno, pavyzdžiui, perstumiant variklį. Jei atstumas tarp šių ašių nekintamas tai diržų arba grandinių įtempimas reguliuojamas tam tikslui skirtais skriemuliais arba žvaigždutėmis. Suporto skersinių ir išilginių rogių kreipiančiosios turi būti taip sureguliuotos, kad rogės galėtų laisvai slankioti, bet neklibėtų. Reguliuojama stumiant pleištus specialiais varžtais. Kiekvienam skirtingam tekinimo darbui atlikti reikia iš naujo suderinti stakles. Nustatyti greičius, nustatyti žingsnį ir t.t. Pradėjus tekinti galime įsitikinti ar mūsų nustatymai yra geri: ar gerai krinta drožlė, ar nueitas žingsnis yra tikslus. Jei kas nors neatitinka, sustabdžius stakles, galime nustatyti viską iš naujo.

Konkrečios detalės apdirbimo technologija.

Sriegių ir kūginių paviršių tekinimas.

Kūginių paviršių aptekinimas.

Kūginiams paviršiams aptekinti taikomi šie keturi būdai. Plačiais tekinimo peiliais aptekinami trumpi kūginiai paviršiai, kurių sudaromoji ne ilgesnė kaip 30 mm. Tekinama aptekinimo peiliais, kurių pagrindinis kampas lygus pusei aptekinamo kūgio viršūnės kampo. Peilio pagrindinė pjovimo briauna turi būti l.-.3 mm ilgesnė už kūgio sudaromąją. Peiliui suteikiama išilginė arba skersinė pastūma.

Aptekinama pasukus viršutines suporto roges. Tekinant šiuo būdu kūginius paviršius, viršutinės suporto rogės pasukamos kampu, kuris lygus pusei tekinamo kūgio viršūnės kampo. Apdirbama rankine pastūma. Šiuo būdu tekinami kūgiai, kurių ilgis ne didesnis už viršutinių suporto rogių eigą (150.-.200 mm). Aptekinamas bet kokio kampo kūgis. Jis nustatomas taip:

α=arctg(D-d/2l)

čia D – didesnysis apdirbamojo kūgio skersmuo mm; d – mažesnysis apdirbamojo kūgio skersmuo mm; l – kūgio sudaromosios ilgis mm.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1284 žodžiai iš 4262 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.