Mokomosios praktikos ataskaita
5 (100%) 1 vote

Mokomosios praktikos ataskaita

TURINYS

Psl.

Įvadas 3

1. Įmonės ir jos prekių (paslaugų) charakteristika 4-5

2. Marketingo aplinkos analizė 6

2.1. Mikroaplinkos analizė 6-7

2.2. Makroaplinkos analizė 8

3. Tyrimo objektas – benzinas Ventus. Problema. Tikslas 9

4. Prekės charakteristika 10

5. Pateikimas 11

6. Rėmimas 12

Anketa 13

Apklausa 14

Išvados 15

Klientų apklausos rezultatai 15-17

Literatūros sąrašas 18

ĮVADAS

Kiekvienoje įmonėje atliekama daugybė funkcijų, kurios visiškai ar bent iš dalies priskirtinos marketingui. Įmonės kuria ir tobulina prekes, reguliuoja jų kainas, parduoda jas pačios arba per partnerius. Be to, dedamos pastangos vartotojų poreikiams ištirti, ryšiams su jais per reklamą ar kitais būdais užmegzti ir palaikyti. Visus šiuos veiksmus galima atlikti atsitiktinai arba planingai. Įmonės veiklos planavimas leidžia susieti ir suderinti įvairius veiksmus į vieningą visumą ir taip pasiekti geresnį bendrą rezultatą.

Bendriausias strateginis planas apima visą įmonės veiklą ir numato pagrindinius jos tikslus. Kadangi juos vykdo įvairūs įmonės padaliniai, nuo bendrų įmonės tikslų ir bendros strategijos būtina pereiti prie kiekvienos funkcinės veiklos srities (finansų, marketingo gamybos ir kt.) strategijų. Šios gali būti toliau detalizuojamos pagal kiekvienos veiklos srities specifiką. Ir tik turint tokius smulkius planus galima pereiti prie konkrečių marketingo valdymo klausimų sprendimo.

Šiame darbe pabandysime apibūdinti AB “Mažeikių nafta” mini marketingo tyrimo pagrindinius bruožus. Pabandysime išsiaiškinti vartotojų nuomones apie AB “Mažeikių nafta” degalinėse parduodamą kurą, aptarnavimo lygį.

1. ĮMONĖS IR JOS PREKIŲ (PASLAUGŲ) CHARAKTERISTIKA

Šeštojo dešimtmečio pradžioje buvusios Sąjungos valstybinėse struktūrose buvo nutarta statyti naftos perdirbimo įmonę Lietuvoje. Svarbiausia priežastis – aprūpinti naftos produktais Pabaltijo regioną, o perteklių – eksportuoti. Vieta įmonei parenkama vakarinėje Lietuvos dalyje – 18 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių miesto.

1972 metais pradėta naftos perdirbimo įmonės statyba. 1980 metų kovo 31 diena pasirašomas aktas, kad technologinis įrenginys LK – 6U paruoštas naftos perdirbimui ir pagaminamas pirmasis naftos produktas – mazutas. 1980 metų rugsėjo 25 diena pradedama eksploatuoti pirmoji naftos perdirbimo eilė. 1982 metais pastatytas kombinuotas bitumo gamybos įrenginys. Pradedamas gaminti bitumas, skirtas kelių tiesimui bei stogų dengimui. 1984 metais pradedama eksploatuoti antroji įmonės technologinė eilė – analogiška pirmajai naftos perdirbimo linijai, 1989 metais – trečioji technologinė eilė: mazuto perdirbimo kompleksas KT-1. Kartu su šiuo kompleksu pradėti eksploatuoti vandenilio gamybos ir naujas elementinės sieros gamybos įrenginiai. Bendras įmonės pajėgumas – 15 mln. tonų per metus.

1995 metais liepos mėnesį valstybinė įmonė “Nafta” reorganizuota į akcinę bendrovę “Mažeikių nafta”, kurios 90 0/0 valdo valstybė ir 10 0/0 įmonės darbuotojai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

1996 metais bendrovė pradėjo plėsti mažmeninės prekybos tinklą vietinėje rinkoje. Pirmoji AB “Mažeikių nafta” degalinė buvo atidaryta 1996 metų vasario mėnesį.

1997 metų rugsėjo mėnesį AB “Mažeikių nafta” pradėjo įmonės restruktūrizaciją. Dukterinių įmonių pagrindu (UAB “Ventus-Nafta” bei UAB “Galnafta-Ventus”) stengtasi plėsti mažmeninę prekybą. Tačiau šios bendrovės laukiamo pelno neatnešė ir buvo perleistos Turto fondui. Šiuo metu AB “Mažeikių nafta” mažmeninio prekybos tinklo neturi.

1997 metais AB”Mažeikių nafta” buvo įtraukta į 1998 metų privatizuojamų objektų sąrašą. 1998 metų liepos mėnesį LR Vyriausybei pasirašius ketinimų protokolą, nuspręsta reorganizuoti Lietuvos naftos ūkį sujungiant į vieną bendrovę AB “Mažeikių nafta”, AB “Būtingės nafta” ir AB “Naftotiekis”. Nuo 1998 metų gruodžio 1 dienos kaip juridinis asmuo veikia viena akcinė bendrovė “Mažeikių nafta” su savo filialais Būtingėje ir Biržuose.

Be to, dar 1998 metų rugsėjo mėnesio 29 diena Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą Nr. VIII-869 “Dėl strateginio investuotojo pripažinimo”, kuris numatė, kad JAV kompanija “Williams International” buvo pripažinta kaip strateginė investuotoja ir jai suteikiama teisė įsigyti 33 proc. naujosios AB “Mažeikių nafta”, kuri tęs savo veiklą po reorganizacijos, akcijų.

1999-ieji įmonei buvo reikšmingų įvykių metai. Baigėsi beveik du metus trukęs privatizavimo procesas. 1999 metų spalio 29 diena buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, AB “Mažeikių nafta” ir JAV kompanijos “Williams International, pagal kurią “Williams International” tapo 33 proc. AB “Mažeikių nafta” akcijų savininke. Jai patikėtas ir bendrovės valdymas.

Įmonės pagrindinė veiklos sritis – naftos ir naftinės žaliavos
perdirbimas bei didmeninė ir mažmeninė prekyba naftos produktais.

Žaliava į AB “Mažeikių nafta” tiekiama iš Rusijos ir Šiaurės jūros. Šiuo metu pagrindinis įmonės žaliavos tiekimo šaltinis – naftotiekio “Družba” atšaka, kurios projektinis pajėgumas – 15 mln. t per metus. Per Būtingės eksporto-importo terminalą importuota Šiaurės jūros FLOTTA nafta – tai įmonei suteikia galimybę pasirinkti žaliavos tiekėjus.

Kadangi naftos tiekimui nėra ilgalaikio tarpvalstybinio susitarimo su Rusija, įmonė dirba pagal sutartis su žaliavos tiekėjais. Žaliava perkama sutartinėmis kainomis tiesiogiai iš tarptautinių kompanijų bei per tarpininkus.

Pagrindiniai naftos tiekėjai yra “Tintrade’, “Andre & CIE SA”, “Ipco Trading SA”, “LUKoil – Baltija”, “Rosby Oil Corporation”.

Įmonėje perdirbama ir kita žaliava: dujų kondensatas, mazutas ir vakuuminiai distiliatai, kad būtų labiau panaudoti gamybiniai pajėgumai.

Mazuto ir vakuuminio distiliato tiekėjai: “Tintrade”, “Santana Trading LLC”, “Naftextra P & T Company LLC”; dujų kondensato – “Tintrade”.

Įmonė teikia ir naftos perdirbimo paslaugas kitoms firmoms.

Bendrovės paskirtis – perdirbti naftą ir kitą naftos žaliavą, aprūpinti vartotojus aukšto oktaningumo neetiliuotais benzinais, vasariniais ir žieminiais dyzeliniais degalais, aviaciniu kuru JET – A1, mazutu, dujomis, naftos bitumu. Be perdirbimo, bendrovė dar teikia produkcijos realizavimo, marketingo, transporto ir kitas paslaugas.

2. MARKETINGO APLINKOS ANALIZĖ

2.1. Mikroaplinkos analizė

Benzino Ventus paklausa yra didelė, nes kokybė gera ir kaina vidutinė. Vartotojui tai yra svarbiausia. Didėjant automobilių skaičiui Lietuvoje, didėja ir vartotojų. Automobilis Lietuvoje tampa ne prabangos, o būtinumo, praktiškumo priemone. Manau, kad vartotojų skaičius auga ir augs.

Pagrindiniai konkurentai Lietuvoje AB “Mažeikių nafta” degalinėms yra kompanijų AB “Lietuvos kuras”, Lukoil-Baltija, Statoil ir Shell degalinės. Tam tikros rinkos pozicijas yra užėmusios ir kitos mažmeninės prekybos įmonės: UAB “Diford”, UAB “Landija”, UAB “Bruto”, BĮ “Inkomi”, UAB “Aluotinfra” ir kitos. Tačiau daugumoje atvejų jų degalinės konteinerinio tipo ir, nors atitinka stacionarinėms degalinėms keliamus reikalavimus, modernių degalinių požiūriu nėra aukšto reitingo. Šių įmonių įtaka rinkai dabartiniu metu pasireiškia per jų masę ir ženklų lyginamąjį svorį bendrame degalinių skaičiuje. Kiekviena įmonė atskirai, įtakos rinkai, kainoms neturi. Netolimoje ateityje jų vaidmuo dar labiau sumažės arba dėl aštrios konkurencijos jos bus priverstos integruotis į stambių, specializuotų kompanijų veiklą. AB “Mažeikių nafta” kaip gamintojas suinteresuotas pardavinėti žemesnėmis kainomis ir pastoviai kontroliuoti kokybę.

AB”Mažeikių nafta”, realizuodama naftos produktus, susiduria su konkurencija kiekvienoje rinkoje. Dėl Suomijos (Porvoo) ir Rusijos (Kirišių) naftos perdirbimo gamyklų konkurencijos, Estijos rinkoje bendrovės parduodami naftos produktai užima labai nedidelę dalį. Šių šalių naftos perdirbimo gamyklų produkciją yra ekonomiškiau pirkti Estijos vartotojams (mažesnės transportavimo išlaidos, o Kirišių naftos perdirbimo gamyklos mažesnė produktų savikaina, nes naftą perka žemesnėmis kainomis nei AB”Mažeikių nafta”). Latvijos rinkai didelę įtaką daro Kirišių naftos perdirbimo gamyklos artumas, terminalų, skirtų importuoti A-95 benziną buvimas Ventspilio ir Rygos uostose, kas “priartina” Vakarų Europos produkciją (kurioje egzistuoja benzinų perteklius) prie Latvijos. Taip pat tam įtakos turi liberalesnės prekybos naftos produktais taisyklės – firmoms leidžiama gaminti naftos produktus, sumaišant geresnės kokybės naftos produktus su prastesnės kokybės naftos produktais.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1210 žodžiai iš 3672 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.