Mokslų klasifikacija socialinio tyrimo samprata
5 (100%) 1 vote

Mokslų klasifikacija socialinio tyrimo samprata

1.Mokslų klasifikacija. Socialinio tyrimo samprata.

LR vyriausybė patvirtino 1997 m. mokslų klasifikaciją, kuri atitinka ES klasifikaciją.

Mokslo sritys:1) humanitariniai mokslai. Kryptys: filosofija, teologija, istorija, menotyra. Šakos: fenomenologija, Biblija, lietuvių kalba, mokslų istorija.

2) sritis: Socialiniai mokslai. Kryptys: teisė, ekonomika, sociologija, psichologija, valdymas ir administravimas, politologija. Šakos: darbo teisė, finansų mokslai, demografija, socialinė psichologija, metodologija, rinkotyra.

3) ) sritis Fiziniai mokslai. Kryptys: matematika, fizika, informatika. Šakos: funkcijos, diferenc. lygtys, branduolinė fizika, organinė chemija, dirbtinis intelektas.

4) sritis Biomedicininiai mokslai. Kryptys: botanika, biologija, medicina, stomatologija, farmacija, ekologija, aplinkosauga. Šakos: augalų sistematika, pediatrija, klinikinė chemija.

5) sritis Technologiniai mokslai . Kryptys: Elektros ir elektronikos inžinerija, transporto, chemijos ir informatikos inžinerija. Šakos: Elektronika, kosminė, biocheminė, kompiuterių technologijos.

Lietuvoje ir pasaulyje yra skiriamos 2 tipų sociologijos:

1)- politizuota, atėjusi iš aukštesnių visuomenės mokslų, teorinė, nagrinėjanti visuomenės struktūrą, klases, politinę sistemą ir tt.

2)- orientuota į mokslinių tyrimų metodiką, skirta suteikti tyrimų instrumentus, metodus ir pasitarnauti darbo įrankiu kitiems socialinėms mokslams.

Šiame modelyje taikytinos 2 kryptys:

1) 17a.prieš mūsų erą, Talis Miletietis įrodė pirmąsias 6 teoremas. Tai buvo perversmas žmonijos mąstyme. Iki Talio laikyta, kad mokslas – tai žinių rinkinys. Jis pirmasis pareikalavo kiekvieną teiginį griežtai įrodyti.

2) 3a.pr.m.erą Euklidas “pradmenyse” visą mokslų sistemą išdėstė apibrėžimais, teoremomis, aksiomomis.

Mokslu pripažinta tik tokia teorija, kurį griežtai, logiškai pagrįsta ir įrodyta.

Sociologijos kredo: MATUOJU – SKAIČIUOJU – KALBU



2) Pagrindinės sociologijos teorijos.

Augustas Komtas 1822m. sudarė “ būtiniausių visuomenei organizuoti mokslinių darbų planą”. Jame jis siekė sukurti mokslą apie visuomenę, pagrįstą objektyviais faktais ir plėtojama pagal fizikos dėsnius bei metodus. Pavadinęs šį mokslą “socialinė fizika”, Comte akcentavo pozityvų pažinimo metodą, kuris reikalavo atrasti objektyvius socialinius dėsnius, tokius neginčijamus, kaip Niutono visuotinės traukos dėsnis. Jo pasekėjai mechanistinius socialinius metodus, kuriuose kiekvienas žmogus lyg sraigtelis atlieka savo darbą. Comte idėjų pasekoje gimė nauja mokslo filosofijos kryptis – pozityvizmas. Vienintelis teisingo, tikrojo žinojimo šaltinis yra konkretūs mokslai.

Pozityvizmo priešprieša – egzistencializmas : žmogaus gyvenimas nėra gamtos nei visuomenės determinuotas (sąlygotas). Žmogus gali laisvai rinktis savo veiksmus. Dažniausiai žmogaus poelgiai ir tyrimai apie jį yra subjektyvūs.

XIX am. IIpus. Darvino evoliucijos teorijos įtakoje susiformavo evoliucionizmas, besivadovaujantis gamtos ir žmogaus istorijos vienybe, gamtos ir visuomenės tyrimo metodų vieningumu. 1820-1903 ….. ir jo mokiniai įkūrė natūralistines mokyklas, žmonių veiklą grindžiančiais gamtos dėsniais. Šios teorijos buvo atmestos.

Biologinių-natūralistinių teorijų krizė 19a. pabaigoje į lyderio pozicijas žmonių veiklos tyrimuose iškėlė psichologiją. Asmenybė traktuota kaip socialinė būtybė priklausanti tam tikroms soc.grupėms ir atliekanti socialines funkcijas. Iš bendros psichologijos iškirta socialinė psichologija.

20a. pradžioje Emilis Durkheimas ir Marksas Vėberis tapo sociologijos klasikais. Jei iškėlė pagrindinį uždavinį sociologijai: netik tirti soc. faktorius, bet ir suformuoti tyrimo metodologiją, kuria būtų galima sutvarkyti chaotišką soc. faktų išsibarstymą, bei apginkluoti kitus soc. mokslus metodu ir teorija. Veberio koncepcija: laisvė nuo vertybinių samprotavimų.

Vilfredo Pareto loginė instrumentinė soc. tyrimų sistema padėjo griauti metafizinius ir spekuliacinius samprotavimus apie žmonių veiklą. Jis suformulavo pirmuosius soc. tyrimų metodus. 20a pradžioje susiformavo sociologija, kaip mokslas apie visuomenę, teikiantis tyrimo instrumentus ir metodiką. Ši sociologijos kryptis skiriasi nuo kitos – politines sociologijos, nagrinėjančios visuomenės dėsnius, politologijos, istorijos priemonėmis.

3 pag. mikrosociologinės teorijos

1. Struktūrinis funkcionalizmas: T. Parsons grindė soc. tvarkos idėją. Sistemos turi 4 problemas: a) adaptacija; b) prioritetai; c) integracija; d) vertybinis standartas (etikos kodeksas). Visuomenė evoliucionuoja į produktyvią struktūrą.

2. Socialinės kaitos teorija. R. Merton įvedė funkcijos ir disfunkcijos sąvokas bei kaitos idėją. Kaitos priežastys: a) natūralioji atranka; b) gyventojai; c) asmenybės; d) technologijos; e) ekonomika ir ideologija. Sistemos nukrypsta nuo įprasto normatyvinio modelio, o tai iššaukia normų sistemos pokytį.

3. Socialinio konflikto teorija. R. Mills kaltino per dideliu dėmesiu komfortui beribiu optimizmu. Soc. konfliktai, kuriuos lemia tikslų nesuderinamumas, budingi bet kuriai visuomenei.

5 pagrindinės mikrosociologinės teorijos

1. socialinių mainų teorija. G. Homans pirmenybę teikia ne sistemai, o žmogui. (“atgal pas žmogų”) psichinio viršenybė
prieš socialinio. Žmonių pasirinkimo laisvę lemia jų dvasinė būsena. Žmonėms būtini apdovanojimai.

2. Simbolinis interakcionizmas. G. Mead akcentavo kalbos vaidmenį formuojant sąmonę ir visuomenę. Kalba diktuoja žaidimo taisykles. Žmonės orientuojasi į kalbos ir kitų simbolių reikšmes. Sąmonę valdo simbolių srautai. Elgesį lemia savi kontrolės simbolių sugretinimas su išorine simbolika.

3. Fenomenologinė sociologija: A. Schutz suformavo intersubjektyvizmo problemą: kaip suprantame save ir pasaulį. Žmogus ieško efektyvių receptų. Kasdieninis – pasaulis pagrindinė tyrimų “baigtinė reikšmių” sritis, iš kurios sociologija sudaro “antros eilės konstrukcijas” – teorijas .

4. Žinojimo sociologija: P. Berger teigė, kad vidinis nestabilumas reikalauja sukurti stabilią aplinką. Būtina formuoti kasdieninėje aplinkoje įteisintą ir efektyvią reikšmių bei modelių sistemą, kurią žmonės vadina “žinojimu”.

5. Socialinių įtampų laukų teorija: R. Grigas. Pagrindinis sociologijos uždavinys išskirt pagrindinius visuomenės įtampos laukus ir juose pagrįsti optimalius sprendimus.

Pagrindiniai sociologinio tyrimo metodai

1. Stebėjimas – tai seniausias ir sudėtingiausias socialinio tyrimo metodas. Nagrinėjant problemą šiuo metodu sunku atsiriboti nuo šalutinių, su problema nesusijusių, poveikių.

Metodo privalumai:

• Tyrėjas turi galimybę akivaizdžiai pats dalyvaudamas procese kaupti medžiagą.

• Stebėjimo eigą galima koreguoti tiek objekto, tiek duomenų rinkimo atveju.

Trūkumai:

• Stebėtojo dalyvavimas iškreipia natūralų procesą, dažnai jį sugadina.

• Stebėjimu labai sunku fiksuoti duomenis.

• Sunku išvengti tyrėjo subjektyvumo jau vien dėl to, kad formuluodamas problemą tyrėjas prisiima ir asmeninę nuostatą.

2. Apklausa. Šiuo metu tai populiariausias tyrimo metodas. Mokslo darbuose – populiariausia anketinė apklausa, o žiniasklaidoje – interviu, apklausa telefonu, televizijoje, internetu, el. paštu ir pan.

Privalumai:

• Lengvai, greitai ir pigiai galima surinkti daug statistinių duomenų.

• Statistiniai duomenys lengvai ir efektyviai apdorojami Excel, SPSS ir kt. kompiuterinėmis programomis.

Trūkumai:

• Paviršutiniškumas. Anketos pildomos ir interviu duodami labai skubotai, dažnai neįsigilinus į esmę, be to, išreiškia tik asmeninę respondento nuostatą.

• Subjektyvumas. Minios balsas ne visada – tiesos balsas.

3. Eksperimentas. Tyrimo pradžioje pasirenkamos 2 identiškos tiriamųjų grupės, panašios pagal pagrindinius tyrimo parametrus.

Kontrolinė – Eksperimentinė K – E

Kontrolinėje grupėje procesas tęsiamas natūraliai, o eksperimentinėje – atliekama intervencija.

Tam tikrais etapais fiksuojami rezultatai abiejuose grupėse, analizuojami pokyčiai bei rezultatų skirtumai grupėse.

K < E

Kn << En

Eksperimentas yra efektyvus jei po n etapų skirtumai tarp grupių rezultatų yra dideli. Moksline prasme nesvarbu ar intervencija davė pozityvius, ar negatyvius rezultatus. Svarbu, kad įvyko pokyčiai ir atsirado skirtumai.

Privalumai:

• Įgalina tiksliai matuoti pokyčius.

• Turi galimybę keisti intervencijos priemones.

Trūkumai:

• Atima labai daug laiko.

• Reikalauja labai daug sąnaudų.

• Jis atliekamas nedidelėse grupėse, sunku apimti dideles žmonių grupes.

• Dažnai eksperimentas atliekamas vienoje grupėje, be kontrolinės grupės, tuomet fiksuojami pokyčiai laiko atžvilgiu. Tačiau pavojus, kad tuomet pokyčius įtakoja ne intervencija, o kiti veiksniai.

4. Dokumentų analizė. Šis metodas ypač taikomas ekonominiuose tyrimuose, kai vadovaujamasi Statistikos departamento, įvairių žinybų bei tarnybų duomenimis. Dokumentu laikytina kiekviena rašytinė informacija.

Privalumai:

• Objektyvumas.

• Santykinai lengvas prieinamumas.

Trūkumai:

• Interpretacijos problema. Daugelis tyrėjų pažeria daug statistikos, tačiau menkai ją analizuoja.

5. Ekspertų metodas. Ekspertais laikomi kompetetingi atitinkamos srities specialistai profesionalai, turintys toje srityje didelę patirtį ir daug medžiagos.

6. Atvejo studija. Nagrinėjamas konkretus atvejis. Ieškoma sprendimų tinkamų ir kitiems tokio tipo atvejams. Galutinai apibendrinama į teoriją, tinkamą visiems tokio tipo atvejams.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1233 žodžiai iš 4044 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.