Mokslų tyrimas
5 (100%) 1 vote

Mokslų tyrimas

Mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad išeminės širdies ligos (IŠL) ūminiai ir lėtiniai sindromai yra dažniausia vidutinio amžiaus asmenų invalidumo ir priešlaikinės mirties priežastis. IŠL sunkiausi klinikiniai sindromai yra nestabili krūtinės angina, MI, pakartotinos išeminės krizės, LŠN ir jų sukeliami grėsmingi širdies ritmo sutrikimai, staigi mirtis, išsivystantys dėl vainikinių arterijų stenozės, sukeliančios miokardo išemiją, kairiojo skilvelio disfunkciją ir miokardo elektrinį nestabilumą.

Nors paskutiniųjų dešimtmečių laikotarpyje naujų IŠL diagnostikos metodų įdiegimas, plačiai taikomas intervencinis gydymas, efektyvių medikamentų vartojimas sumažino mirtingumą nuo IŠL, tačiau iki šiol IŠL priklauso aukštai nepalankios prognozės rizikai.

Vienas svarbiausių 1998 m. Seimo LR patvirtintos Lietuvos Sveikatos programos 1997-2010 metams tikslų yra iki 2010 metų sumažinti populiacijoje mirtingumą nuo kardiovaskulinių ligų jaunesniems negu 65 m. žmonėms – 15 proc., 65-74 m. žmonėms – 10 proc., taikant šias pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros priemones:

1. Efektyviai kontroliuoti populiacijoje pagrindinius IŠL rizikos faktorius (sumažinti arterinės hipertenzijos, hipercholesterolemijos, antsvorio, diabeto paplitimą, sumažinti rūkymą ir alkoholio vartojimą, sumažinti gyvulinių riebalų teikiamas kalorijas).

2. Pagerinti IŠL ankstyvą diagnostiką ir gydymą.

3. Sukurti efektyvią reabilitacijos programą po miokardo infarkto.

II.Programos tikslas

Gauti naujų žinių apie širdies ir kraujagyslių sistemos morfologiją, fiziologiją, ligų atsiradimą ir vystymąsi, parengti ankstyvos diagnostikos, profilaktikos, medikamentinio ir chirurginio gydymo metodus bei priemones, ieškoti būdų mažinti gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, laikiną nedarbingumą, invalidumą ir mirtingumą, prailginti išgyvenimo trukmę bei pagerinti gyvenimo kokybę.

III.Programos užduotys

Vykdant programos mokslinius tyrimus numatoma:

Fundamentinės kardiologijos srityje:

– Atlikti sergančiųjų širdies nepakankamumu širdies ląstelių joninių kanalų ir miokardo susitraukimo metabolinio reguliavimo tyrimus;

– Tirti kalio kanalų (KATF, KACH) inhibitorių su sulfanilkarbamidiniu fragmentu sintezės ir antiaritmines savybes;

– Atlikti širdies ritmo valdymo būdo, pagrįsto uždelstu grįžtamu ryšiu, organizavimo tyrimus;

– Nustatyti dinaminės ultragarsinės spektroskopijos (DUS) tinkamumo kraujo trombogeniškumui ir kitoms savybėms tirti;

– Atlikti kraujagyslių pažeidimų, esant hipodinamijai, įvertinimo galimybes lazerinės spektroskopijos metodu tyrimus;

– Sukurti multikardiosignalų analizės ir diagnostinius algoritmus dirbtinio intelekto bei statistinių metodų pagrindu;

– Širdies, kaip kompleksinės dinaminės adaptyvios sistemos, funkcijos tyrimai;

– Telemedicinos metodų kardiologijoje tyrimas ir kūrimas;

– Atlikti žmogaus ir eksperimentinių gyvūnų širdies nervinio aparato struktūros, jo amžinių kitimų morfologijos ir histochemijos tyrimus;

Profilaktinės kardiologijos srityje:

– Nustatyti svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų plėtros bei rizikos profilio pokyčius 1983-2003 metais;

– Nustatyti aplinkos veiksnių įtaką 35-64 metų moterų miokardo infarkto rizikai;

– Nustatyti dislipidemijų, oksidacinio streso bei vitamino A stygiaus reikšmę išeminei širdies ligai atsirasti ir progresuoti;

– Nustatyti sergančių pirmine arterine hipertenzija lavinimo arterinės hipertenzijos klausimais poveikį padidėjusio arterinio kraujo spaudimo kontrolei.

Klinikinės kardiologijos srityje:

– Tirti išeminės širdies ligos išeminių sindromų išeitis ir ligonių išgyvenamumą 5-10 metų laikotarpyje;

– Vykdyti kompiuterinės EKG ir kitų neinvazinių metodų paiešką vainikinių arterijų pažeidimui nustatyti;

– Nustatyti kairiojo širdies skilvelio kraujagyslių endotelio funkcijos tyrimų informatyvumą vertinant ligonių, sergančių išemine širdies liga arterinė hipertenzija, funkcijų būklę, ligos sunkumą;

– Atlikti kompleksinės reabilitacijos priemonių poveikio įvertinimą ligoniams, sergantiems IŠL, po sėkmingo vainikinių arterijų kraujotakos atstatymo;

– Nustatyti retrogradinio laidumo pokyčius paroksizminių supraventrikulinių tachikardijų radiodažninės abliacijos ir pastovios elektrokardiostimuliacijos metu;

– Nustatyti širdies ritmo variabilumą, ritmo sutrikimus ir kairiojo skilvelio nepakankamumą ūminio miokardo infarkto metu ir jų prognozinę vertę;

– Nustatyti selektyvių mažo tankio lipoproteinų aferezių ir 3 hidroksi-3 metilglutaril koezimo A(AMG-CoA) inhibitorių poveikį aterosklerozės vystymuisi ir jos progresavimo žymenims.

Invazinės kardiologijos srityje:

– Tirti miokardo reperfuzijos po perkutatinės mechaninės vainikinių arterijų rekanalizacijos diagnostiką, korekciją bei poveikį į sergančiųjų ūminiais koronariniais sindromais gydymo rezultatus;

– Tirti klinikinių ir angiografinių faktorių įtaką perkutaninės transliuminalinės aortos šakų angioplastikos rezultatams;

– Pagrįsti širdies nepakankamumo chirurginio gydymo metodus;

– Įvertinti hemodinamikos, miokardo pakenkimo laipsnio, kontrakcijos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimus ligoniams, sergantiems išemine širdies liga ir vožtuvų patologija.

Lietuvos valstybinio mokslo ir

studijų fondo remiamo mokslo programa “Miokardo remodeliavimosi determinantai” uždaviniai:- Nustatyti įvairių širdies dalių (kairiojo ir dešiniojo skilvelių bei abiejų prieširdžių) miokardo remodeliavimosi klinikinės, elektrofiziologinės ir echokardiografinės raiškos ypatumus ir juos lemiančius veiksnius, kai yra chroninė ischemija (iki įvykstant pirmajam miokardo infarktui), ūminis miokardo infarktas bei poinfaktiniu laikotarpiu (iki dviejų metų);

– Nustatyti biocheminių (smegenų natriuretinio peptido, renino-angiotenzino sistemos, oksidacinio streso, kraujo krešėjimo sistemos ir lipidų apykaitos) rodmenų kompleksą, optimaliausiai atspindintį kairiojo skilvelio remodeliavimosi procesą;

– Nustatyti miokardo remodeliavimosi struktūrinio substrato (atskirų širdies dalių dydžio ir geometrijos, kontraktilinio aparato ir intersticiumo) pokyčius progresuojant išeminei širdies ligai;

– Ištirti kardiomiocitų mitochondrijų pažeidimo ir kontraktilinio aparato energetinio aprūpinimo sutrikimų mechanizmus vykstant miokardo remodeliavimuisi;

– Nustatyti žmogaus širdies ląstelių Ca2+ jonų apykaitą kanalų aktyvumą reguliuojančių sistemų pokyčius bei ß-adrenerginės stimuliacijos ypatumus vykstant išeminio miokardo remodeliavimuisi;

– Nustatyti išeminio miokardo remodeliavimosi ypatumus taikant medikamentinį ir chirurginį-medikamentinį gydymą bei angioplastiką;

– Įvertinti persirgusiųjų miokardo infarktu ilgalaikio fizinio treniravimosi poveikį atskirų širdies dalių geometrijos ir funkcijos pokyčiams ir jų ryšį su gyvenimo kokybe;

– Įvertinti visų lygių (organo, audinio, ląstelės, molekulių) miokardo remodeliavimosi žymenų tarpusavio ryšį ir galimus priežasties-pasekmės mechanizmus, nustatyti informatyvius ankstyvųjų įvairių širdies dalių miokardo remodeliavimosi fazių požymius ir jų predikcinę vertę išeminei širdies ligai progresuoti;

– Nustatyti molekulinius genetinius žymenis, susijusius su miokardo remodeliavimusi ir įvertinti genotipo pagal DNR žymenų koreliaciją su miokardo remodeliavimosi determinantais;

– Nustatyti kai kurių aplinkos veiksnių įtaką miokardo remodeliavimosi procesui

IV.Analitinė apžvalga

Nepaisant svarbių pasiekimų tobulinant IŠL profilaktiką ir gydymą širdies nepakankamumas išsivysto daugeliui ligonių (Kannel WB, 2000). Todėl tiek Europos kardiologų draugijos kardiologijos plėtros plane (The need for research into cardiovascular disease in Europe, 1997), tiek ir Europos Komisijos 6FW programoje didelis dėmesys skiriamas širdies nepakankamumo mechanizmų tyrimams. Išeminė širdies liga ir hipertenzija yra dažniausios chroninio širdies nepakankamumo priežastys (Sutton G, 1990). Esant širdies nepakankamumui, sumažėja miokardo susitraukimo jėga, pakinta jos reguliavimo mechanizmai, kurie dabar intensyviai tiriami (Harding ir kt, 1994).

KMU Kardiologijos institute jau nuo 1969 metų tiriami miokardo ląstelių joninių srovių reguliavimo mechanizmai normos ir įvairių patologinių būsenų, tarp jų ir širdies nepakankamumo, metu. Nustatyta Ca++ jonų, kalcio antagonistų ir agonistų, kalcio jonoforų, kalmodulino inhibitorių ir energetinių resursų įtaka įeinančiai kalcio srovei (Gendvilienė V et al., 1993, 1999; Jurevičius J et al., 1999), ištirtas kalcio aktyvinimo procesas fosforilinant joninius kanalus (Jurevičius J, Fischmeister R, 1996). Nustatyta Na+ kanalų modifikacijos įtaka ektopinio židinio formavimuisi, ištirtas antiaritminių preparatų poveikis Na+ srovei ir širdies veikimo potencialui, nustatyta jų efektyvumo priklausomybė nuo miokardo funkcinio stovio (Jurevičius J et al., 1993; Zablockaite D, 2000). Tokie tyrimai iki šiol kitose Lietuvos mokslo įstaigose nebuvo vykdomi.

Per pastaruosius 10-15 metų atlikta nemažai širdies remodeliavimosi tyrimų kai yra IŠL. Parodyta, kad didelių miokardo infarktų atveju vyksta kompleksas kairiojo skilvelio architektūros pokyčių infarktinėje ir neinfarktinėje zonoje, kurie apibūdinami kaip skilvelio remodeliavimasis (Francis GS ir Chu C, 1995). Šie pokyčiai gali žymiai veikti kairiojo skilvelio funkciją ir ligonio prognozę. Nustatyta, kad širdžiai atsipalaiduoti per diastolę ir skilveliams prisipildyti kraujo trukdo intersticiumo pokyčiai: padidėjęs kolageno tinklas, t.y. intersticinė fibrozė (Bishop JE ir Laurent GJ, 1995). Tai lemia diastolinę disfunkciją, kai dar yra beveik normali išstūmimo frakcija (sistolinė funkcija). Sistolinę širdies funkciją palaiko kompensacinė kairiojo skilvelio hipertrofija. Miokardo remodeliavimosi supratimas sudaro galimybę farmakologiškai užbėgti už akių ar net reversuoti anksčiau minėtus procesus, kurie galiausiai reiškiasi fataliniu širdies nepakankamumu. Lietuvoje išeminio širdies raumens remodeliavimosi morfologinius ypatumus tiria tiktai KMU kardiologijos instituto mokslininkai (D Pangonytė, 1991, 2002) .

1972 Dž.Keras pasiūlė terminą apoptozė, kuriuo yra apibūdinama programuota ląstelių mirtis. Pastaraisiais metais išaugo darbų, vertinančių apoptozės reikšmę širdies-kraujagyslių morfogenezėje (Davies MJ, 1997). Manoma, kad kai yra širdies nepakankamumas, vienas iš svarbių miokardo remodeliavimosi mechanizmų yra širdies raumens ląstelių apoptozė. Tačiau įvairių autorių duomenys šiuo klausimu yra prieštaringi: apoptozės dažnis miokarde svyruoja
nuo 0,046% (Saraste A et al., 2002) iki 35% (Narula J et al., 1996). Lietuvoje tik KMU Kardiologijos institute atliekami ląstelių programuotos mirties širdies-kraujagyslių ligų morfogenezei tyrimai (Lesauskaitė V. et al. 2001, 2002).

Kita, ne mažiau svarbi širdies ligų komplikacija yra širdies ritmo sutrikimai. Viena iš antiaritminių vaistų kūrimo krypčių yra kryptingas joninių kanalų moduliatorių kūrimas (Evans JM et al., 1996; Curran Meet al., 1998) ir jų tyrimas ne vien tik aritmijų, bet ir kitų ligų gydymui (epilepsija, diabetas ir kt.). KMU Kardiologijos instituto mokslininkai jau 20 metų sintezuoja ir nagrinėja antiaritminių medžiagų poveikio mechanizmus. Buvo sukurtas ir klinikoje naudojamas originalus antiaritminis vaistas Kvaternidinas. Šiuo metu KMU Kardiologijos institute yra sintetinami ir tiriami junginiai, selektyviai veikiantys KATP ir KACh kanalus (A.Stankevičius, 1999).

Atstatant širdies ritmą elektriniais stimulais pradėti taikyti algoritmai, kurie kuriami atsižvelgiant į tai, kad širdį galima vertinti kaip sudėtingą netiesinės dinamikos sistemą, kuri, kintant sąlygoms, gali prarasti savo ritmiškumą. Juose bandoma pritaikyti chaoso teorija pagrįstus matematinius modelius (Poon Ch. ir Meril K., 1997). Lietuvoje chaoso teorijos principai sėkmingai taikomi Puslaidininkių fizikos institute lazerių darbui stabilizuoti (prof.K.Pyragas). KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto mokslininkai naudoja chaosinių sistemų tyrimo metodus (Puankarė diagramas) širdies ritmo variabiliškumui tirti.

Remiantis klinikinių ir fundamentinių tyrimų duomenimis yra kuriamos naujos širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos metodikos, panaudojant informacines technologijas. Paskutinį dešimtmetį ypač intensyviai diagnostikoje taikomi dirbtinio intelekto metodai t.y., dirbtiniai neuroniniai tinklai ir ekspertinės sistemos (ExS). A.Robelo su bendr. sukūrė ExS ūmaus miokardo infarkto diagnostikai kartu su EKG analize, kuri skirta priėmimo skyrių gydytojams, neturintiems kardiologo specializacijos. W.Kaiser su bendr.sukūrė ExS, skirtą miokardo infarkto bei kairiojo skilvelio hipertrofijų diagnostikai pagal EKG parametrus. Statistiniais metodais paremtą kardiologinio pobūdžio sprendimų priėmimo sistemą, skirtą IŠL diagnostikai, sukūrė G.A.Diamond su bendr. devintojo dešimtmečio pradžioje. Ši sistema sprendimo priėmimui naudoja Bajeso teoremą. Ji buvo testuota multicentrinėse studijose, naudojama moksliniams ir praktiniams tikslams. Lietuvoje panašaus pobūdžio darbai nėra atliekami, išskyrus KMU Kardiologijos institutą, kuriame sukaupta daugiau nei 30 metų patirtis kuriant kardiosignalų kompiuterinės analizės metodus (L.Gargasas ir A.Vainoras, 2001).

Medicinoje plačiai naudojami ultragarsu pagrįsti diagnostikos metodai, tačiau pasaulyje dar nėra sukurta tinkama aparatūra klinikiniams kraujo krešėjimo ir biologinių skysčių tyrimams. Taip pat nėra paskelbta ir bendros koncepcijos ultragarsiniam krešėjimo sistemos bei kitų biologinių skysčių tyrimui. Ultragarsinės koagulometrijos koncepcija ir metodika buvo sukurti 1980-1990 metais KMU Kardiologijos institute (P.Grybauskas, 2000), o aparatūra Kauno technologijos universiteto tuometinėje Ultragarso probleminėje laboratorijoje. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai šia aparatūra ir sukaupta informacija rodo, kad nėra paskelbtų pasaulinėje spaudoje panašių kokybės ir kiekybės atžvilgiu aparatūros variantų, kurios savo galimybėmis ir techniniu lygiu prilygtų šiai bendrai sukurtai aparatūrai. Kitose Lietuvos mokslo ir praktikos institucijose panašaus pobūdžio moksliniai tyrimai pritaikant ultragarsą nevykdomi.

Nors per pastaruosius dešimtmečius Šiaurės Amerikoje, daugelyje Europos šalių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sumažėjo (Sans S. et al. 1997), tačiau jos sudarydamos net 50% visų mirties priežasčių (PSO, 1995), vis dar yra svarbiausia ekonomiškai išsivysčiusių valstybių gyventojų mirties priežastis. Platesni IŠL epidemiologiniai tyrimai pradėti vykdyti apie 1965-1970 metus. Jų metu buvo buvo nustatyti veiksniai, didinantys riziką susirgti miokardo infarktu ar mirti nuo IŠL, taip pat jų korekcijos galimybės ir reikšmė išgyvenamumo prognozei. Ilgalaikių epidemiologinių studijų reikšmė nemažėja ir šiandien. Amerikoje jau daugiau kaip 30 metų tęsiasi Framinghamo studija (Kannel W, 2002), Suomijoje įvertinti ŠKL rizikos veiksnių pokyčiai per 20 metų (Puska et al.1995). Tai leidžia įvertinti IŠL rizikos veiksnių pokyčius per pastaruosius dešimtmečius. Nustatyta, kad rizikos veiksnių paplitimas mažėja daugelyje Europos šalių (Kryuger O, 1991; Puska et al., 1995; Heinemann et al. 1998; Menotti, 1999;) Su rizikos veiksnių paplitimo mažėjimu didele dalimi yra susiję ir mirtingumo nuo ŠKL, piktybinių navikų bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų mažėjimu šiose šalyse per pastaruosius 20 metų.

Glaudžiai su ŠKL rizikos veiksniais siejasi mityba. Tarptautinė patirtis rodo, kad kiekvienoje šalyje būtina valstybinė sveikos mitybos politika, kurią įgyvendinant svarbiausias dėmesys būtų skiriamas sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui (Helsing, 1992). Šešios Europos valstybės yra parengusios ir vykdo sveikos mitybos politiką: Norvegija nuo 1975 m., Danija nuo 1984m., Suomija nuo 1985 m., Olandija, Malta ir Islandija
1988 m. Šiose šalyse jau pastebimi teigiami sveikos mitybos politikos rezultatai, t.y. mirtingumo nuo lėtinių ligų mažėjimas.

Pirminė arterinė hipertenzija – labiausiai paplitusi patologinė būsena tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Nepaisant didžiulių mokslinių, praktinių, finansinių investicijų, tik pusė sergančių hipertenzija žino, kad jie turi padidintą arterinį kraujo spaudimą, tik pusė iš žinančių sergą hipertenzija -gydosi, tik pusė iš besigydančių -tą daro efektyviai. Taigi, tik 12,5 % hipertenzija sergančių ligonių arterinis kraujo spaudimas yra kontroliuojamas. Todėl pacientų lavinimas hipertenzijų diagnostikos ir gydymo klausimais įgauna ypatingą reikšmę. Pacientų lavinimo hipertenzijų klausimais idėja subrandinta Pasaulinės hipertenzijos lygos (PHL) kartu su Pasauline sveikatos organizacija (PSO) ir pirmą kartą aptarta 1988 m. PHL Simpoziume Tel- Avive (J. of Human Hypertension vol. 4, Suppl. 1, February 1990). Pagrindinis tikslas – aiškinti gydytojams kaip geriau bendrauti su hipertenzija sergančiais pacientais, kad pagerėtų gydymo efektas. Toks projektas [WHO/WHL Patient Education Project (PEP)] prasidėjo prieš kelis metus 6 centruose, atstovaujančiuose 6 šalis PHL nares (Gana, Indija, Kanada, Kinija, Kuba, Vengrija). Pacientų, lavinamų hipertenzijos klausimais tarpe pagerėjo supratimas (žinojimas) apie ligą, kuria jie serga, ir jos gydymo ypatumus, ko pasekoje -pagerėjo ir gydymo rezultatai. Įvertinusi projekto rezultatus PHL/PSO rekomendavo analogiškas studijas atlikti kitoms šalims PHL narėms.

Riziką susirgti ŠKL skatina ne tik somatiniai, bet ir elgesiniai veiksniai, tokie kaip rūkymas, psichosocialinis stresas. Friedman ir bendradarbiai (1984) parodė, kad grupinių psichoterapinių metodų panaudojimas sumažina pakartotino miokardo infarkto galimybę, tiek ir sergamumą miokardo infarktu (1986). Tyrimai parodė (Gill et al., 1985; Friedman et al. 1986;), kad kognityvinis treningas ir raumenų relaksacija mažina elgsenos tipo A, kuris yra nepriklausomas IŠL rizikos veiksnys, bruožus.

Aplinkos epidemiologiniai tyrimai rodo, kad egzistuoja tiesioginis priklausomumas tarp aplinkos kokybės ir sveikatos. PSO Aplinkos ir sveikatos centras, koordinuojantis aplinkos epidemiologinius tyrimus Europoje, ragina ieškoti naujų rizikos veiksnių, galinčių skatinti lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi. Tarp tokių rizikos veiksnių oro teršalai, išsiskiriantys degant kurui, minimi kaip galimi IŠL rizikos veiksniai (Schwartz J, 1997). Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse nustatyta, kad kai nepalankūs išorinės aplinkos veiksniai yra lydimi kenksmingų veiksnių darbe ar buityje, ar nepalankių socialinių veiksnių, IŠL rizika ženkliai padidėja. (Suadicani P et al., 1997; Bobak M. et al., 1997).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2464 žodžiai iš 8152 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.