Mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimas
5 (100%) 1 vote

Mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimas

TURINYS

I. Įvadas……………………………………………………………………………………………………………..1

II. Režimo sąvoka ir režimo reikšmė…………………………………………………………………….2

III. Veiksniai įtakojantys mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo sudarymą………..3

IV. Moksleivio darbingumas, nuovargis ir jo profilaktika………………………………………4

V. Moksleivių darbo dienos režimas……………………………………………………………………..5

VI. Dienos režimo ir veiklos reikalavimai mokykloje…………………………………………….10

VII. Pirmaklasių režimo ypatybės…………………………………………………………………………14

VIII. Apklausa ir jos rezultatai……………………………………………………………………………….16

IX. Išvados………………………………………………………………………………………………………….19

X. Literatūra……………………………………………………………………………………………………..20

XI. Priedai…………………………………………………………………………………………………………..21

Įvadas

Visas fiziologinio ir higieninio mokymo bei auklėjimo proceso organizavimas yra glaudžiais susijęs su režimu. Su lig kiekviena diena į mokykla vaikai ateina vis labiau pavargę, neišsimiegoję. Jie dažnai pamiršta arba nespėja atlikti namų darbų, neskaito knygų, labai mažai laiko skiria laisvalaikiui gryname ore, sportui. Dėl to dažnai vėluoja į pamokas arba iš jų pabėga, konfliktuoja su mokytojais, tėvais ir kitais mokinais. Kiekviename amžiaus tarpsnyje iškyla vis daugiau sudėtingesnių psichologinių ir socialinių problemų, tad nei mokytojai, nei patys mokiniai, nei jų tėvai net nesusimasto, koks svarbus yra mokyklinio amžiaus vaikų režimo nustatymas ir laikymasis vaiko psichinei ir fizinei sveikatai, o taip pat ir asmenybė ugdymui. Šiame darbe kaip tik ir bus aptariamas mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimas.

Tikslas: išnagrinėti mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo ypatumus.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti literatūrą ir aptarti dienos režimo reikšmę.

2. Išanalizuoti veiksnius įtakojančius mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo sudarymą.

3. Išsiaiškinti faktus apie moksleivių darbingumą, nuovargį ir jo profilaktiką.

4. Aptarti moksleivių dienos režimą, jo sudarymo reikalavimus mokykloje.

5. Išsiaiškinti pirmaklasių dienos režimo ypatybes.

6. Atlikti apklausa ir pateikti jos rezultatus.

7. Pateikti darbo išvadas.

Darbo metodai: literatūros studijavimas, analizė ir aptarimas, apklausa ir jos rezultatų aptarimas.

Režimo sąvoka ir režimo reikšmė

Organizuojant mokyklinio amžiaus vaikų mokymąsi ir laisvalaikį yra būtina vadovautis ne tik pedagoginiais, bet ir fiziologiniais bei higieniniais principais. Vaikų mokymosi ir laisvalaikio veiklos krūvio apimtis ir pobūdis turi atitikti mokinio amžių, jo protines, fizines galimybes, lytinio brendimo fazę ir pan. Kiekvienais metais (per 12 mokslo metų) mokymosi ir laisvalaikio krūvis turėtų būti paskirstytas racionaliai. Visais atvejais turi būti gerai įvertintos vaiko organizmo galimybes (ypač sensomotorinių laikotarpių metu) (6).

Tad tiek tėvai, tiek mokytojai sudarydami vaikų dienos režimą turi atkreipti dėmesį į sudėtingiausius vaikų augimo ir vystymosi periodus. Galima išskirti tokius periodus (pagal G. Serdiukovskają ir kt. 1983):

– pirmasis (vaiko adaptacija mokykloje – pradinėse klasėse);

– antrasis ( kai pereinama mokytis į dalykinę sistemą);

– trečiais ( baigiamosiose klasėse, kai itin didelis mokymosi krūvis, o darbingumas mažėja) (6).

Tad galima drąsiai teigti, kad visas fiziologinio ir higieninio mokymo bei auklėjimo proceso organizavimas yra glaudžiais susijęs su režimu. „REŽIMAS – tai tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka. MOKSLEIVIO REŽIMAS – tai toks įvairių veiklos rūšių poilsio bei laisvalaikio kaitaliojimas, kuris geriausiai padeda atlikti mokyklos funkcijas – vaikų ir paauglių mokymą, auklėjimą ir sveikatos saugojimą.“ (3).

Mokytojai susipažinę su moksleivių dienos režimu, gali racionaliai derinti protinį ir fizinį darbą, įvairias mokymosi, laisvalaikio, užmokyklinio darbo ir poilsio formas. Tinkamas dienos režimas sudaro galimybes mokiniams ilgai išlikti darbingiems, gero nuotaikos ir kūrybingiems. Mokslininkai jau seniai įrodė, kad tinkamas dienos režimas turi įtakos fizinei, psichinei bei intelektualinei brandai (3).

Toks dienos veikos suskirstymas yra labai susijęs su aukštąja nervine veikla. Kadangi atskirais mokyklinio amžiaus metais nervų sistemos funkcinis subrendimas yra nevienodas, tad dienos režimas taip pat turi būti skirtingas. Be to, esant gausiam informacijos antplūdžiui suintensyvėjo ir mokymosi procesas. Visa tai padidino reikalavimus moksleivių organizmui. Tad tinkamas dienos režimas yra labai svarbus (ypač paaugliams). Moksleiviai renkasi daug laisvalaikio praleidimo formų. Miesto vaikai mažiaus būna ore, mažiau juda ir daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, skaitydami,
žiūrėdami televizorių, arba prie kompiuterių. Tai alina nervų sistemą (be to daugelis jų neatitinka fiziologinių ir higieninių reikalavimų). Tad ir tėvai, ir mokytojai turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tinkamą moksleivio dienos režimo sudarymą (10).

Veiksniai įtakojantys mokyklinio

amžiaus vaikų dienos režimo sudarymą

Pedagogai labai gerai žino, kad racionali darbo ir poilsio kaita teigiamai veikia vaikų ir paauglių sveikatą. Protinį darbingumą, nuotaiką. Tad sudarinėjant vaikų dienos režimą labai svarbu žinoti ir atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, kurie įtakoja šia pedagogų veiklą.

Mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimą sąlygojančius veiksnius galima suskirstyti į individualius ir socialinius – ekonominius.

Individualūs veiksniai:

– vaiko amžius;

– lytis;

– sveikata;

– fizinis išsivystymas;

– polinkiai;

– protinio darbingumo stereotipas.

Socialiniai – ekonominiai veiksniai:

– šeimos tradicijos, higieninė kultūra;

– pajamos;

– buities sąlygos;

– regiono nacionaliniai ypatumai;

– regiono socialinė sankloda;

– regiono ekonominė sankloda.

Jei dieno režimą moksleiviui sudarinėja mokytojas (-a), tai visus individualius duomenis galima gauti pabendravus su vaiku arba medicinos seserimi, kuri rūpinasi mokyklos bendruomene. Pedagogas turėtų išsiaiškinti, kaip vaikas mokosi, kas jam sekasi, o kas nesiseka mokykloje, kiek laiko jis/ ji trunka atlikti namų darbus, ar jis/ ji turi tam tikrų buitinių įsipareigojimų namuose, kokie jie ir pan. (6)

Tuo tarpu aiškinantis socialinius – ekonominius veiksnius reikėtų pabendrauti su šeima, susipažinti su jos finansine situacija, buities sąlygomis bei to regiono ypatumais. Čia labai galėtų padėti socialinis pedagogas.

Tokių veiksnių kaip sveikata, bioritmai, individualios savybės, sugebėjimai, polinkiai turi sąlygoti mokytojų darbą formuojant vaikų dienos režimą. Individualų dienos režimo modelį mokslo metų pradžioje gali susidaryti ir kiekvienas mokinys (aišku su tėvų ir mokytojų pagalba). Yra būtina jo laikytis. Nerekomenduojama dažnai keisti jo elementų, trukmės, nes bus sunkiau formuotis dinaminiam stereotipui. Jei vaikas yra atėjęs į nauja mokymo įstaigą, tai dienos režimas turi būti taikomas racionaliai, laipsniškai, stengiantis, kad protinis ir fizinis vaiko krūviai būtų adekvatūs vaiko galimybėms. Prieš tai būtina pasikonsultuoti su tėvais. Darbo apimtis negali viršyti nervinių ląstelių darbingumo, pajėgumo ribos, o poilsiaujant jų veikla turi visai atsinaujinti. Išdėstant dienos režimo elementus yra būtina atsižvelgti į kiekvieno vaiko organizmo bioritmus (10).

Moksleivio darbingumas, nuovargis ir jo profilaktika

Nereguliarus dieno režimas turi didėlės įtakos vaikų darbingumui ir nuovargiui. „MOKSLEIVIO DARBINGUMAS – tai jo pajėgumas dirbti, atlikti mokyklines užduotis.“ (3). Darbingumas yra susijęs su galvos smegenų žievės jaudrumu, kuris priklausomai nuo paros valandų, savaitės dienų ir net metų sezoną nevienodas. Todėl tam tikrais periodais kinta ir visų organizmo sistemų funkcijos. Tai vadinama bioritmais.

Moksleivio darbingumas priklauso nuo šių veiksnių:

– amžius (kuo vaikas jaunesnis, tuo mažesnis darbingumas ir jo trukmė);

– sveikta (darbingumas mažesnis, jei vaikas serga lėtinėmis arba ūmiomis ligomis);

– pamaina kurioje mokosi vaikas (pirmos pamainos darbingumas yra didesnis);

– paros laikas;

– metų laikas ir klimato pasikeitimai (ir kt. gamtiniai veiksniai);

– buitinės sąlygos, gyvenimo būdas, įpročiai (8).

Tiriant darbingumą, buvo nustatyta fiziologinė darbingumo kreivė, kuri labai primena raidę M. Jai būdingi du fiziologiniai funkcijų suaktyvėjimo periodai (tarp 10 – 12 ir tarp 16 – 18 val.). Sudarinėjant moksleivių dienos režimą sunkiausias darbas turėtų būti numatomas darbingiausiomis valandomis. Pradėjus mokytis darbingumas kyla ir geriausias būna viduriniajame mokykliniame amžiuje (V – IX klasėse). Po to darbingumas pradeda mažėti ir vyresnėse klasėse jis blogėja (tam įtakos turi ir kritiniai periodai – jie jau buvo darbe minėti anksčiau) (3).

Dėl netinkamo arba nuolat keičiamo ir nepastovaus dienos režimo mažėja vaiko darbingumas ir atsiranda nuovargis. „NUOVARGIS – tai laikinas jaudinimo ir slopinimo procesų santykio sutrikimas galvos smegenų žievėje.“ (3). Jo metu pablogėja informacijos pasisavinimas, įvairių veiksmų tikslumas ir greitis, sulėtėja atsakomosios reakcijos. Tad nuovargį galima būtų apibrėžti taip: „NUOVARGIS – tai tokia organizmo būsena, kuriai būdinga ne tik laikini galvos smegenų žievės veikos sutrikimai, bet ir viso organizmo funkcijų pakitimai.“ (3).

Nuovargio fiziologinė reikšmė yra dvejopa:

– apsaugine – apsigynimo reakcija nuo per didelio funkcinio išsekimo;

– atsistatymo procesų stimuliatorius, padidinantis organizmo funkcines galimybes (8).

Prieš nuovargį atsiranda pavargimo jausmas. Bet tada jokių objektyvių rodiklių nepastebima (ypač jei darbas yra lydimas teigiamų emocijų). Po varginančios veiklos vaikus turi lydėti poilsis, o organizmas privalo grįžti į įprastinę būseną. Dėl per didelio krūvio atsiranda pervargimas. Tada gali sutrikti miegas, netenkama apetito, skauda galvą, atsiranda abejingumas, silpnėja atmintis, dėmesys. Tai mažina ir darbingumą, ir pažangumą, sumažėja
atsparumas ligoms, moksleiviai gali susirgti neuroze. Stebėjimai rodo, kad pervargimas ir neuroziniai sutrikimai dažniau būna berniukams negu mergaitėms. Todėl atsižvelgiant į visus veiksnius būtina visą moksleivio režimą organizuoti taip, kad pervargimo nebūtų (10).

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertai teigia, kad norint apsaugoti vaikus nuo nuovargio ir psichiniu sutrikimų galima dviem budais:

1) formuojant teisingus mokymuisi reikalingus įpročius ir įgūdžius (remiantis dienos režimu);

2) kuriant stabilią, teigiamą atmosferą, šalinti visus traumuojančius veiksnius (6).

Kaip jau ir buvo minėta, būtina apgalvoti vaiko dienos režimą, visus bendravimo niuansus subtiliai aptarti šeimoje ir su pedagogais, taip pat nuolatos bendrauti su pačiu mokiniu.

Moksleivių darbo dienos režimas

Moksleivio darbo dieną sudaro pamokos, fakultatyviniai užsiėmimai, įvairus popamokinis ir užmokyklinis darbas, kuris taip pat padidina darbo krūvį. Bet tuo moksleivio darbo diena nesibaigia, ji tęsiasi namuose (pamokų ruošimas, įvairių mokyklos užduočių bei įsipareigojimų vykdymas). Visų šių darbo formų reglamentavimas taip pat turėtų būti pagrįstas moksleivio amžiaus ypatybėmis, higieniniais reikalavimais. Kartais moksleivio darbo dienos trukmė yra labai ilga ir kartais viršija net ir suaugusio žmogaus darbo dienos trukmę.

Dėl bioritminių svyravimų žmogaus organizme vyksta labai daug įvairių pakitimų paros metu (temperatūros, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos, fizinio ir protinio darbingumo pakitimai). Nuo 2 iki 4 ir nuo 13 iki 14 valandos pablogėja darbingumas, atmintis, sugebėjimas sukaupti dėmesį, sulėtėja judesiai, silpnėja jų koordinacija, o 8 – 12 ir 16 – 18 valandomis darbingumas padidėja, smegenų ir raumenų veikla suaktyvėja. Bet moksleivių paros ritmams būdinga, kad dieną funkcijos anksčiau pasiekia maksimumą, o vakare jos greičiau nusilpsta. Kiekvieno mokinio darbingumo bioritmas yra individualus. Anot M. Antropovos ir E. Vainrub (1974) yra net devyni vaikų darbingumo tipai:

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

(6)

Lentelėje pavaizduoti moksleivių darbingumo tipai (ryte, vidurdienį ir vakare). Mokymui patys palankiausi tipai yra: 1; 5; 6; 7. Mokymuisi patenkinamas tipas yra 2, o nepastovaus darbingumo – 8 ir 9, o 3 ir 4 tipai mokymuisi yra nepalankūs (blogo protinio darbingumo tipai). Mokinių protinės ir fizinės veiklos paros ritmai ypatingai priklauso nuo jų darbo ir poilsio režimo (6).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1753 žodžiai iš 5674 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.