Monės bylų nomenklatūra ir bylų sudarymas
5 (100%) 1 vote

Monės bylų nomenklatūra ir bylų sudarymas

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

INSTITUCIJA, RENGIANTI RAŠTVEDYBĄ REGLAMENTUOJANČIUS DOKUMENTUS 4

BYLŲ NOMENKLATŪROS SAMPRATA, RŪŠYS 6

BYLŲ NOMENKLATŪROS RENGIMO TVARKA 7

BYLŲ NOMENKLATŪROS TURINYS 9

BYLOS SAMPRATA 11

BYLŲ ĮFORMINIMO PAGRINDINIAI PRINCIPAI 12

BYLŲ ĮFORMINIMO TAISYKLĖS 14

BYLŲ SAUGOJIMAS ĮMONĖJE. DOKUMENTŲ NAIKINIMO TVARKA 15

NUOLATINIO SAUGOJIMO DOKUMENTŲ PERDAVIMAS VALSTYBĖS ARCHYVAMS 16

IŠVADOS 17

NAUDOTA LITERATŪRA 18

ĮVADAS

Mano tikslas savarankiškai susipažinti su namų darbo tema “ Įmonės bylų nomenklatūra ir bylų sudarymas” .

Pakalbėsiu apie instituciją, kuri rengia raštvedybą reglamentuojančius dokumentus, apie bylų nomenklatūros ir bylos sampratą, kaip jos rengiamos. Papasakosiu bylų formavimo pagrindinius principus, bylų įforminimo taisykles, kurias būtina žinoti ir jų laikytis, norint bylas įformint taisyklingai ir tvarkingai. Taip pat dar vienas svarbus dalykas yra dokumentų ekspertizė, kuri parodo: dokumentą naikinti ar saugoti.

Pasistengsiu kuo plačiau apžvelgti šią temą ir tuo pačiu įsisavinti išstudijuotą medžiagą, o įgytas žinias pritaikyti praktiniame darbe.

INSTITUCIJA, RENGIANTI RAŠTVEDYBĄ REGLAMENTUOJANČIUS DOKUMENTUS

Įstaigų veikla, susijusi su valdymo veiklos dokumentavimu ir darbo su dokumentais organizavimu, vadinama raštvedyba.

1380-1794 metais dokumentai buvo sukaupti į valstybės archyvą, vadinamą Lietuvos Metrika. Metrikoje yra dokumentai, apimantys, 1380-1794 metus, t.y. iki Lenkijos-Lietuvos valstybės žlugimo. Buvo saugoma Trakuose, nuo XVI a. pradžios – Vilniuje, Varšuvoje, Peterburge. Vėliau pergabenta į Maskvą, kur ir dabar tebesaugomi 556 didžiuliai tomai.

Po 1940 metų okupacijos įsigaliojo dokumentų sistema, suformuota Tarybų Sąjungos 1936 metų Konstitucijos. Lietuvos valstybiniai dokumentai ne kuriami, o tiesiog verčiami iš rusų kalbos, dėl to juose vėl atsirado svetimybių ir vertalų.

Pagal susiformavusią TSRS tvarką Lietuvos Archyvų organai vadovavo raštvedybos darbui. Jie vertė iš rusų kalbos ir leido raštvedybos norminimo dokumentus. 1963 m. buvo tiksliai suformuluotas raštvedybos ir archyvų ryšys: archyvų fondai tiesiogiai ėmė priklausyti nuo įstaigų raštvedybos būklės. Archyvų įstaigoms suteikta teisė kontroliuoti įstaigų dokumentinę veiklą.

1969 metais Archyvų valdyba išleido pirmąją bendrą žinybų, įstaigų, organizacijų ir įmonių raštvedybos instrukciją. Dokumentai pradėti unifikuoti visos Lietuvos mastu. 1974 m. suformuluoti pagrindiniai vieningosios valstybinės raštvedybos sistemos teiginiai. Nustatytos vienodos dokumentų sudarymo, įforminimo ir kitų raštvedybos procesų taisyklės. Sudarytos prielaidos standartizuoti valdymo dokumentus.

1989 m. išleisti Vyriausiosios archyvų valdybos nurodymai dėl valstybinės kalbos vartojimo raštvedyboje. Juose pabrėžiama, kad organizaciniai tvarkomieji dokumentai rengiami ir leidžiami lietuvių kalba, nurodoma įstaigoms pasigaminti naujus tinkamus blankus ir juose įforminti dokumentus. Realų pagrindą šioms normoms įgyvendinti sudarė 1990-03-11 Nepriklausomybės atkūrimo aktas, nes Lietuva tapo nepriklausoma valstybe.

1990 m. Vyriausioji archyvų valdyba ( vėliau – Generalinė archyvų direkcija) išleido pavyzdinę raštvedybos instrukciją ( Lietuvos respublikos ministerijų, departamentų, organizacijų ir įstaigų pavyzdinė raštvedybos instrukcija. – V., 1990). Peržiūrėtas ir su tarptautiniais standartais suderintas lietuviškosios raštvedybos standartas, pradėjęs galioti nuo 1993 metų pradžios (LST 6.1-92. Raštvedyba. Organizacinių tvarkomųjų dokumentų įforminimo reikalavimai. Formuliarų pavyzdžiai. – V., 1993). 1994 m. Lietuvos archyvų generalinė direkcija išleido raštvedybos taisykles, kurios nustatė bendruosius reikalavimus, kaip įforminti ir tvarkyti organizacinius tvarkomuosius dokumentus Lietuvos įstaigose.

1995 m. gruodžio 5 d. išleistas Lietuvos archyvų įstatymas reglamentuojantis archyvų fondo sudėtį, organizavimą, saugojimą, naudojimą valstybės ir visuomenės poreikiams tenkinti bei piliečių teisėms įgyvendinti.

BYLŲ NOMENKLATŪROS SAMPRATA, RŪŠYS

Bylų nomenklatūra – tai susistemintas įstaigoje formuojamų bylų antraščių sąrašas su nurodytais saugojimo terminais, sudarytas pagal tam tikrą formą ir nustatyta tvarka suderintas bei patvirtintas.

Bylų nomenklatūra užtikrina jų formavimo tvarką bei apskaitą raštvedyboje, nustato įvykdytų dokumentų skirstymo į bylas tvarką, sisteminimą, indeksavimą bei saugojimo laiką ( laikino saugojimo bylos saugojamos iki 10 metų, ilgo saugojimo – iki 100 metų, ar visą laiką – nuolat). Bylų nomenklatūra padeda tinkamai paskirstyti dokumentus į bylas, palengvina jų paiešką, laiduoja vienodų bylų formavimo tvarką ir jų apskaitą.

Yra trys bylų nomenklatūrų grupės: tipinės, pavyzdinės ir individualios. Tipines bei pavyzdines sudaro aukštesniosios įstaigos joms pavaldžių įstaigų grupėms su vienodomis funkcijomis. Tokios nomenklatūros gali būti parengtos vidurinėms mokykloms, savivaldybėms kaip metodinės priemonės. Tipinė bylų nomenklatūra yra daugiau normatyvinis dokumentas ir turi daugiau privalomąją galią
institucijoms, kurioms parengtas, o pavyzdinė nomenklatūra yra daugiau rekomendacinis dokumentas. Tačiau ir viena, ir kita nurodo atitinkamų institucijų galimų bei joms reikalingų bylų skaičių ir yra gera priemonė kiekvienai įstaigai sudarant savo individualią bylų nomenklatūrą. Pastarąją kiekvienais raštvedybiniais metais ( raštvedybiniai metai daugumoje įstaigų sutampa su kalendoriniais, o mokymo įstaigose – su mokslo metais) turi sudaryti kiekviena institucija, nesvarbu, yra ar nėra šių institucijų pavyzdinė ar tipinė bylų nomenklatūra.

Individuali bylų nomenklatūra sudaroma prieš raštvedybinius metus – iki gruodžio 1 d. ( ar rugpjūčio pradžioje).

BYLŲ NOMENKLATŪROS RENGIMO TVARKA

Bylų nomenklatūra rengiama vadovaujantis įstaigos nuostatais, raštvedybos taisyklių reikalavimais Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos archyvų departamento 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 38 ( Žin., 1997, Nr. 78-2006; 1998, Nr. 25-665), specialiųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėmis, pavyzdinėmis bylų nomenklatūromis, kitais teisės aktais.

Įstaigos struktūriniai padaliniai parengia savo bylų nomenklatūras, įstaigos raštinė pagal jas rengia suvestinę bylų nomenklatūrą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 850 žodžiai iš 2803 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.