Monių rūšys ir finansinės ataskaitos
5 (100%) 1 vote

Monių rūšys ir finansinės ataskaitos

ĮVADAS

Visame pasaulyje smulkusis verslas įgyja vis didesnę reikšmę. Mažųjų įmonių gausa – tai sėkmingai besiplėtojančios ekonomikos požymis. Verslininkai iš pradžių kuria nedideles įmones, kuriose veiksmingiausiai naudoja turimą nedidelį kapitalą Didelė įmonių įvairovė reikalauja kiek galima tiksliau apibrėžti tiriamąjį objektą. Kiekviena nuosavybės forma, kaip ir kiekvienas įmonės tipas, turi savo privalumų ir trūkumų. Finansinės ataskaitos atspindi labai įvairius objektus. Tai sąlygoja ir jų pačių nevienodumą, nes reikia derinti skirtingus reikalavimus. Viena, reikalaujama tiksliai atspindėti kiekvieno objekto būklę ir jo specifinius bruožus tam tikru laiko momentu. Antra vertus, informacija apie įmones turi būti pateikta vienoda tvarka, kad jos vartotojai galėtų palyginti investavimo į įvairius objektus privalumus ir trūkumus. Būtent finansinės ataskaitos rodo ūkinio darinio finansines sąlygas, jo išteklius ir piniginių lėšų naudojimą. Tokia informacija padeda priimti reikiamus finansinius sprendimus.

Darbo tikslas – aptarti įmonių rūšis,jų veiklą ir finansines ataskaitas.

Darbo uždaviniai :

1) panagrinėti verslo organizavimo formas bei jų privalumus ir trūkumus;

2) aptarti finansinių ataskaitų sudėtines dalis;

3) aptarti finansinių ataskaitų sudarymo pagrindus.

Darbo objektas – įmonės ir jų finansinės ataskaitos.

1. ĮMONĖS, JŲ RŪŠYS IR BENDRIEJI JŲ KLAUSIMAI

Įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra komercine – ūkine veikla. Įmonę sudaro medžiaginių, daiktinių, finansinių ir nematerialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Taip įmonę apibrėžia Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu, įmonės sąvoka neapima pelno nesiekiančių organizacijų. Valstybės požiūriu yra svarbus veiklos pobūdis. Nuo veiklos pobūdžio priklauso mokesčių ar muitų dydis, leidimas užsiimti ta ar kita veikla.

Įmonė turi teisę užsiimti bet kokia komercine – ūkine veikla, jei Lietuvos Respublikos įstatymai to nedraudžia. Kai kuriai veiklai reikalingos licenzijos. Pavyzdžiui, eksploatuoti gamtinius išteklius, gaminti alų ir nespiritinį vyną, steigti mokymo įstaigas.

Įmonės privaloma tvarka veda apskaitą, turi teisę neviešinti savo komercinės veiklos dokumentų. Įmonę gali steigti vienas arba keli steigėjai. Įmonės steigimo dokumentai yra įstatai, leidimas (licenzija), kvalifikacijos atestatas, žemės sklypo suteikimo aktas ar kiti įstatymais numatyti dokumentai.

Svarbi įmonės charakteristika yra jos teisinė padėtis, arba kitaip sakant, juridinis statusas. Žinant įmonės teisinį statusą, galima numanyti, kas turi teisę priimti galutinį sprendimą derybose ir pasirašyti įmonės steigimo bei kitas sutartis, kas ir kokiu laipsniu atsako už sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir kas atlygins nuostolius ištikus nesėkmei. Be to, nuo įmonės teisinio statuso dažniausiai priklauso įmonės apmokestinimas, pelno ir nuostolių paskirstymas, įmonės likvidavimo tvarka bankroto atveju ir t.t.

Teisėje įmonės savininkas ar valdytojas (įmonininkas) įvardijamas kaip fizinis arba juridinis asmuo.

Fizinis asmuo yra teisės sąvoka, apibrėžianti žmogaus galimybes turėti turtą, užsiiminėti ūkine, komercine veikla, kurti įmones, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą bei kitokias turtines ir neturtines teises.

Fizinių asmenų statusą turi individualios (personalinės), ūkinės bendrijos (tikrosios ir komanditinės pasitikėjimo)).

Teisinės galimų įmonių rūšys Lietuvoje išvardintos Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 6 straipsnyje. Priėmus Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymą, sąrašą papildė kooperacinė įmonė.

1.1.Individualioji įmonė

Individualioji (personalinė) įmonė (IĮ) nuosavybės teisė priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims (pvz.: šeimos nariams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Paprastai privačių firmų apskaitos knygos yra nepasiekiamos asmenims, tiesiogiai nesusijusiems su firmos veikla. Todėl ne visada įmanoma gauti objektyvią ir tikslią informaciją apie jų veiklą ir finansinę padėtį. Jas kurti pigu ir lengva, todėl jos ir labiausiai paplitę. Tai smulkaus verslo įmonės. IĮ savininkas yra kartu ir vadovas. Įmonė neturi juridinių asmens teisių. Jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Įmonininkas už įmonės prievoles atsako visu savo turtu. Lietuvoje IĮ teisinio reguliavimo klausimams atskiro įstatymo nėra. Įmonės steigimui ir veiklai numatyti minimalūs teisiniai reikalavimai. Tai matyti iš dokumentų kiekio, kurį reikia pateikti registruojant įmonę. IĮ pajamos apmokestinamos pagal individualią pajamų deklaraciją. Apmokestinant, įmonininko alga nėra išskiriama. Apmokestinamoji suma apskaičiuojama kaip įplaukų ir dokumentuotų išlaidų skirtumas. Iš apmokestinamosios sumos atimamos išlaidos, kurias nurodo įstatymas ar savivaldybių sprendimai (labdara, rėmimai).

Individualių įmonių trūkumai:

1. individualios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu turtu. Kai kuriose valstybėse turtinė atsakomybė apima ne tik savininko, bet ir jo šeimos narių asmeninį
turtą;

2. pagal daugelio šalių įstatymus firmos pavadinimu turi būti įvardytas firmos savininkas;

3. kapitalo ribotumas. Pinigų, kuriais savininkas gali naudotis, yra tik tiek, kiek savininkas turi sukaupęs ar gali pasiskolinti;

4. savininkui mirus nelieka verslo;

5. profesionalios vadybos stoka;

6. įmonė vieniša aplinkoje;

7. ribotas įmonės dydis.

Individualių įmonių privalumai:

1. tai labiausiai paplitusi įmonių forma Vakarų valstybėse, kadangi tokios įmonės lengvai steigiamos ir likviduojamos;

2. jų veiklos nevaržo griežta teisinio reguliavimo sistema;

3. tokioms įmonėms sukurti paprastai nereikia didelių kapitalinių įdiegimų;

4. visas veiklos teikiamas pelnas atitenka savininkui;

5. įmonės savininkas yra pats sau šeimininkas, gali laisvai daryti kokius tik nori pakeitimus;

6. nėra apkrauti jokiais specialiais mokesčiais, kokiais apkraunamos bendrovės;

7. įmonininkas turi visas konstitucines piliečio teises, privilegijas ir pareigas.

1.2. Ūkinė bendrija

Pagrindiniai ūkinės bendrijos bruožai:

1. steigimo paprastumas. Bendrija (Vakarų šalyse) gali būti įsteigta be jokių juridinių formalumų. Dviem dalyviams susitarus įsteigti ūkinę bendriją, pastaroji pradeda veiklą; Jas gali steigti keli veiksnūs asmenys (juridiniai ir fiziniai). Tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Šios įmonės neturi juridinio asmens teisių. Bendrijų narių skaičius yra ribojamas: ne mažiau 2 ir ne daugiau kaip 20. Nariais gali būti valdžios ir valdymo organai, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės.

2. galimybė kiekvienam bendrijos nariui jas atstovauti (komanditinėse bendrijose – tikrajam nariui). Kiekvienas bendrijos narys gali lygiomis teisėmis atstovauti bendrijai, pasirašant bet kokias sutartis ar susitarimus. Bendrijai didelės problemos iškyla, kai vienas iš narių nori išstoti iš bendrijos. Išstojimas iš bendrijos galimas tik iš anksto susitarus, ir bendrijos visiems nariams sutikus. Jei norintis išstoti tokio sutikimo negauna, ginčas perduodamas teismui. Tokia tvarka taikoma todėl, kad nario išstojimas gali būti nuostolingas. Jei narys išstoja iš bendrijos, ji teisiškai nustoja egzistavusi ir ją būtina perregistruoti. Išstojęs narys atsako už pasižadėjimus, kuriuos bendrijai davė, jam esant jos nariu. Bendrijos nariai įnašus gali įmokėti pinigais, bei materialinėmis ir intelektualinėmis vertybėmis. Įstatymas draudžia vertybinių popierių įnašus, bei turto, kurio naudojimo teisė yra ribota. Nepiniginiai įnašai yra vertinami visų narių susitarimu.

3. bendras narių disponavimas bendrijos nuosavybe ir pelnu. Pavyzdžiui, jei vienas iš bendrijos narių perduoda bendrijai namą, tai šis vienodai priklauso visiems bendrijos nariams (komanditinėse bendrijose – tikriesiems nariams). TŪB narys, neturėdamas kitų bendrijos narių sutikimo, negali steigti individualios įmonės ir vykdyti veiklą, kuri konkuruoja su bendrijos veikla. Naujo nario įstojimo tvarka panaši: įstojama tik visiems nariams sutikus ir perregistravus įmonę. Naujam nariui būtina žinoti, kad jis su kitais atsako už visas bendrijos skolas, ne tik nuo įstojimo dienos. Bendrijos balanse nurodomas tiktai nario įnašas, o ne turtas. Pagal įnašo dydį skirstomas pelnas. Lėšos sudaryti rezervui išskaičiuojamos iš pelno. Gali būti ir kitoks pelno paskirstymo būdas, jei tai numatyta sutartyje. Bendrija savarankiškai nustato veiklos apskaitos tvarką. Jos veiklą gali kontroliuoti finansų, teismo ir tardymo įstaigos. Tačiau kontrolė negali trukdyti bendrijos veiklai. Atsiradus trukdymui, bendrija gali reikalauti atlyginti nuostolius.

Keli ūkinių bendrijų pranašumai prieš kitas įmonių organizavimo formas:

1. galimybė sujungti atskirų bendrijos narių kapitalus;

2. galimybė bendradarbiauti įvairių sričių ir skirtingo profesinio pasirengimo specialistams;

3. apmokestinimo pranašumai. Bendrijos pajamos yra prilyginamos jos narių pajamoms ir apmokestinamos kaip fizinių asmenų pajamos;

4. kaip ir personalines įmones, ūkines bendrijas palyginti nesudėtinga organizuoti, joms nereikia mokėti specialių mokesčių.

Bendrijų trūkumai yra šie:

1. ribotas veiklos laikas. Pasitraukus vienam bendrijos nariui iš jos veiklos, bendrija nutraukia savo egzistavimą ir įvykdžius jos nariams projektą, kurio vykdymui bendrija buvo įkurta. Veiklai pratęsti kiekvienu minėtu atveju turi būti kuriama nauja bendrija. (Lietuvos bendrijų įstatyme yra kiek kitokia tvarka, leidžianti minėtais atvejais tęsti bendrijos veiklą);

2. neribota turtinė atsakomybė. Kiekvienas bendrijos narys atsako už jos įsipareigojimus visu turtu;

3. nedideli veiklos mastai ir nedidelis kapitalas nulemia santykinai mažesnį bendrijos veiklos efektyvumą ir galimybes smarkiai didinti kapitalą;

4. bendrijos nariai gali nesutarti dėl firmos valdymo, o tai gresia jos egzistavimui.

Tikroji ūkinė bendrija (TŪB) yra visiškos (neribotos) turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi, sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai su bendru firmos vardu. TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas narys. Fiziniai asmenys patys dalyvauja firmos reikaluose ir atsako ne tik įdėtu kapitalu, bet ir visu savo turtu. Ūkinė bendrija
visišku jos narių tarpusavio pasitikėjimu. Visi tikrosios ūkinės bendrijos nariai turi teisę atstovauti savo bendrijai sudarant sandėrius (jei įstatuose numatyta kitaip). Tikroji ūkinė bendrija neprivalo skelbti savo ūkinės ir finansinės veiklos rezulattų. Tais atvejais, kai bendrija negali įvykdyti savo įsipareigojimų, bendrijos nariai materialiai atsako pagal tarpusavio susitarimą, o jeigu kuris nors iš bendrijos narių negali išsimokėti, jos nuostolius atlygina visi kiti bendrijos nariai.

Ši forma patogi tada, kai bendrijos narių skaičius nesikeičia. Tačiau jei bent vienas narys išstoja ar reikia priimti naują narį, sutartį reikia įforminti iš naujo pas notarą, ir vėl reikės mokėti registravimo mokesčius.

Komanditinę (pasitikėjimo) ūkinę bendriją (KŪB) sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. KŪB pavadinime turi būti įvardintas bent vienas tikrasis narys. Bendrijoje turi būti ir bent vienas komanditorius. KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių – neatskirtas. Tokios firmos vardu sandėrius gali sudarinėti tik jos tikrieji nariai. Taigi komanditorius iš esmės jau yra akcininkas, o bendrija – pereinamoji forma į akcinę bendrovę. Bendrijos neturi teisės išleisti vertybinių popierių, tai jas skiria nuo akcinių bendrovių. Bendrija likviduojama tik visiems tikriesiems nariams nutarus, pasibaigus sutarties laikui ir kai bendrija negali sėkmingai veikti ir apmokėti skolų. Tikrasis bendrijos narys pašalinamas tik tuo atveju, jei nesilaiko sutarties sąlygų, o komanditorius gali būti pašalinamas reikalaujant jo kreditoriams. Jiems išstojus iš bendrijos, jie neatleidžiami nuo atsakomybės už bendrijos prievoles, kurias jie turėjo iki išeinant iš bendrijos. Bendrija lieka veikti tol, kol joje lieka nors vienas tikrasis narys ir nors vienas komanditorius. Tikrojo nario mirtis panaikina jo dalyvavimą bendrijoje. Įpėdiniams pereina tik turtas. Komanditoriaus mirtis neturi įtakos bendrijos narių skaičiui. Tikrieji KŪB nariai negali sudarinėti sutarčių su savo bendrija, komanditoriai gali. Tačiau bendrijai bankrutavus, komanditoriui sumokamas ieškinys, tik sumokėjus kitiems kreditoriams. Komanditoriai ūkinės bendrijos veikloje nedalyvauja, bet gali būti samdomi kaip bendrijos darbuotojai, įgaliotiniai. Jie gali turėti atskirą verslą, tikrinti protesto ir prekybos knygas, bet neturi informacijos teisės, nes ja pasinaudodami gali verstis konkuruojančia veikla.

Juridinis asmuo yra fiktyvus (fizine prasme) asmuo, kuriam suteiktos realaus asmens teisės ir įgaliojimai teisiniams veiksmams atlikti; veikia neribotą laiką, nesvarbu, kiek laiko gyvuoja jam atstovaujantys realūs fiziniai asmenys; jo valia nepriklauso nuo atskirų jį sudarančių fizinių ar juridinių asmenų valios ir gali su ja nesutapti; jo turtas atskirtas nuo jį sudarančių realių (fizinių) asmenų turto, pats atsako už savo prievoles ir įsipareigojimus ir visada tik savo turtu; kaip ir realus (fizinis) asmuo, turi teisę sudaryti sandorius savo vardu; kaip ir realus (fizinis) asmuo, gali būti ieškovas ir atsakovas tesime savo vardu.

Juridinio asmens statusą turi akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės (kai kurios jų gali būti specialiosios paskirties bendrovėmis); kooperacinės bendrovės; valstybės (savivaldybės) įmonės; investicinės akcinės bendrovės; žemės ūkio bendrovės.

1.3. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

Akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises, kurių įstatinis (nuosavas) kapitalas yra padalytas į dalis – akcijas. Fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję bendrovės akcijų, tampa jos akcininkais. Bendrovės akcininkas yra jos kolektyviniai savininkai. Akcininkas neatsako savo turtu už bendrovės prievoles prieš kreditorius. Šių įmonių steigimą, veiklą bei likvidumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, priimtas 1994 m. liepos mėn. ir vėlesni jo pakeitimai.

Akcininkais gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir valstybė, kuriai atstovauja atitinkamas valstybės organas. Steigiant AB ir vykdant akcijų apyvartą galima apgaulė. Šią pavojaus galimybę mažina įstatymo apibrėžtas steigimo, reorganizavimo, valdymo ir kontrolės mechanizmas. Akcines bendroves prižiūri valstybiniai organai ir valstybė.

Bendrovių steigėjais gali būti vienas ar keli Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Jie sudaro bendrovės steigimo sutartį. Steigimo sutartis ar aktas suteikia teisę atidaryti kaupimo sąskaitą LR įregistruotame banke. Steigėjai parengia bendrovės įstatus. Platinti akcijas galima tik įregistravus įstatus LR rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtinus akcijų emisiją Vertybinių Popierių komisijoje. Bendrovės pelnas paskirstomas tik sumokėjus mokesčius į biudžetą. Bendrovės pelnas turi būti paskirstomas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį balansą. Už akcijas, metų pabaigoje mokami dividendai, jų dydis priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų, gauto pelno. Dividendas – tai pelno dalis, kuri proporcinga turimų akcininko akcijų nominalioms vertėms. Nominali akcijos vertė būna pažymėta akcijoje ir išreikšta
tam tikra pinigų suma. Akcijos kaina priklauso nuo akcijų kurso rinkoje. Akcijos nominali vertė turi būti 100 litų arba kitoks dydis, dalus iš 100 litų. Akcijos skirstomos į klases pagal jų savininkų teises. Akcijos gali būti šių rūšių:

* vardinės ir pareikštinės;

* paprastos arba privilegijuotos.

Bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 100 000 Lt. Jos akcijos gali būti platinamos viešai, perkamos ir parduodamos biržoje ir gali turėti ribotą cirkuliacijos sferą.

Skiriamos atviros (viešos) ir uždarosios akcinės bendrovės. Paprastai atviros akcinės bendrovės akcininkų skaičius neribojamas (minimalus akcinės bendrovės steigėjų skaičius yra 5 asmenys – akcininkai). Atvirosios akcinės bendrovės akcijos platinamos viešai, parduodamos biržoje. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius ribojamas (minimalus steigėjų skaičius yra 2 asmenys – akcininkai), taip pat ribojamas viešas jos akcijų platinimas bei jų pardavimas biržoje. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi būti akcininkas. Pavyzdžiui, uždaros akcinės bendrovės steigėjai gali pasiūlyti įsigyti bendrovės akcijų savo pažįstamiems, draugams ir t.t. neskelbdami apie akcijų pardavimą per masinės informacijos priemones. Atvira bendrovė, išleisdama akcijas į rinką, turi didesnes galimybes (esant lygioms kitoms sąlygoms), negu uždara bendrovė, panaudoti išorinius finansinius šaltinius, kadangi apie jos akcijas per masinės informacijos priemones gali sužinoti kur kas daugiau žmonių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2512 žodžiai iš 8256 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.