Monių steigimo organizavimas
5 (100%) 1 vote

Monių steigimo organizavimas

Įvadas

Verslo įmonės (firmos) gali būti kuriamos siekiant įvairių tikslų. Dažniausia įmonės kūrimo priežastis – pelno siekimas, siekiant užsitikrinti gyvenimo šaltinį.

Kiekviena įsikūrusi įmonė (firma) turi būti teisiškai įregistruota, laikantis „Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo“, kuriame pateikti pagrindiniai įmonės registravimo reikalavimai.

Šiame darbe apžvelgėme individualių, uždarųjų akcinių bendrovių ir žemės ūkio bendrovių steigimą ir šiam procesui vykdyti reikalingus dokumentus, be kurių būtų neįmanomas įmonių egzistavimas.

Taigi svarbiausias mūsų tikslas supažindinti su įmonės steigimo procesu ir registravimui reikalingais dokumentais bei atkreipiant dėmesį į tai, kokie keliami reikalavimai, norint taisyklingai sutvarkyti steigimo dokumentus.

1. Įmonių steigimo organizavimas

Mažųjų ir vidutinių įmonių steigimo tvarką ir veiklą reglamentuoja LR Įmonių įstatymas bei konkrečių įmonių rūšių įstatymai, įmonių rejestro įstatymas, įmonės veiklos sutartis, įstatai, bendrosios jungtinės veiklos sutartis ir kiti normatyviniai dokumentai.

Įmonės registracija. Individualiųjų (personalinių), tikrųjų ūkinių bendrijų, komanditinių ūkinių bendrijų ir uždarųjų akcinių bendrovių registracijai reikalingų dokumentų sąrašas pateiktas 1 lentelėje.

Įmonės registracijos dokumentai pateikiami savivaldybei, o ši įtraukia į rejestrą.

Registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams, pažymą turi patvirtinti savininkas. Jei patalpos priklauso pačiam įmonės steigėjui, pateikiamas dokumentas, patvirtinantis teisę į šias patalpas.

1 lentelė

Įmonės registracijos dokumentai

Dokumentai Individuali (personalinė) įmonė Tikroji ūkinė bendrija Komandinė ūkinė bendrija Uždaroji akcinė bendrovė

Duomenys apie įmonę (pavadinimas, adresas, veiklos pobūdis, numatomas ūkinės veiklos laikotarpis) + + + +

Pareiškimas registruoti įmonę + + + +

Pažyma apie įmonės registravimo žyminio mokesčio sumokėjimą + + + +

Pažyma apie patalpų suteikimą ūkinei veiklai + + + +

Leidimas (licenzija) užsiimti tam tikra veikla + + + +

Ekonominis pasas – leidimas užsiimti norima veikla + + + +

Leidimas plėtoti veiklą laisvojoje ekonominėje zonoje, jeigu įmonė yra toje zonoje + + + +

Įmonės vardo registravimo pažyma + + + +

Asmens dokumentas + +

Steigėjų susirinkimo protokolas + +

Bendrijos jungtinės veiklos sutartis + +

Steigimo sutartis +

Bendrovės įstatai +

Įmonių įstatyme yra numatytos licencijuojamos veiklos rūšys. Leidimus jomis užsiimti išduoda ministerijos, kuruojančios atitinkamas veiklos sritis. Patentų išdavimo tvarka ir mokesčio dydžiai nurodyti Vyriausybės nutarime (Nr. 1398, 1995 10 30).

Uždarosios akcinės bendrovės sutartį pasirašo steigėjai arba jų įgalioti asmenys. Tai teisinis dokumentas, kuriame nurodoma:

• bendrovės pavadinimas,

• adresas,

• ūkinė veikla,

• įstatinis kapitalas ir jo sudėtis,

• akcijų skaičius,

• pelno paskirstymo taisyklės,

• likvidavimas ir kt.

Gavus registracijos pažymėjimą, daromas antspaudas, jį suderinus Vyriausiajame policijos komisariate.

Įmonės vardo registravimas. Įmonės steigėjai, prieš pateikdami registravimo dokumentus savivaldybei, privalo įregistruoti įmonės pavadinimą Valstybiniame patentų biure. Individualiosios įmonės savininkai patys sprendžia, ar reikia registruoti įmonės vardą, jeigu pavadinime nėra simbolinio vardo.

Įmonės steigėjo pareiškime nurodoma:

• steigėjo vardas ir pavardė,

• įmonės pavadinimas,

• adresas,

• įmonės tipas ir veiklos pobūdis

Firmų vardas turi atitikti patvirtintą Vyriausybės nutarimą (1991 10 31, Nr.449) apie vardų suteikimą. Įregistravus firmos vardą, pareiškėjui išduodamas vardo registravimo liudijimas. Už vardo registravimą imamas valstybinis rinkliavos mokestis. Jo dydis priklauso nuo infliacijos lygio ir jį nustato Valstybinis patentų biuras.

Įmonės registravimas savivaldybėje. Šiuos klausimus reguliuoja įmonių rejestro įstatymas. Jį tvarko Statistikos departamentas, ūkio ministerija, Lietuvos bankas ir vietos savivaldybės.

Ūkio ministerija registruoja tik iš valstybės lėšų steigiamas įmones, užsienio kapitalo įmones, draudimo veiklą vykdančias įmones, prekybos ir kt.

Lietuvos bankas – komercinius bankus ir jų padalinius, kredito įstaigas.

Vietų savivaldybių vykdomosios institucijos – visas kitas įmones.

Įmonės registravimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Įmonės registracijos tvarka mokesčių inspekcijoje patvirtinta finansų ministro įsakymu (Nr. 63, 1996 07 01). Tai susiję su mokesčių mokėjimu. Prievolė mokėti mokestį atsiranda tada, kai įmonė teisiškai įregistruota ir pradeda savo veiklą. Registraciją atlieka vietos mokesčių inspekcija per 5 dienas nuo mokesčių prievolės atsiradimo. Įmonė laikoma įregistruota mokesčių mokėtojų registre, kai suteikiama identifikavimo numeris.

Įmonės registravimas Valstybinio socialinio draudimo skyriuje. Įmones reikia užregistruoti socialinio draudimo teritoriniame skyriuje per dešimt dienų nuo jų steigimo dienos, užpildant registravimo kortelę, pateikiant registravimo pažymėjimo nuorašą,
patvirtintą notaro.

Sąskaitos banke atidarymas. Atsiskaitomąsias sąskaitas turi atidaryti subjektai, turintys juridinio asmens teises. Bankui pateikiami šie dokumentai:

• prašymas,

• įmonės registravimo pažymėjimo nuorašas,

• parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelės,

• socialinio draudimo, registravusio įmonę, pažyma.

Jeigu einamąsias sąskaitas nori atidaryti subjektas, neturintis juridinių asmenų teisių, pateikiami šie dokumentai:

• personalinės (individualiosios) įmonės – visi anksčiau minėti dokumentai (išskyrus įstatus),

• tikrosios ūkinės bendrijos – taip pat tie patys dokumentai (išskyrus įstatus, jungtinės veiklos sutartis).

Visos įmonės gali turėti tik vieną atsiskaitomąją sąskaitą viename iš Lietuvos Respublikos bankų.

Pirmojo parašo teisę turi įmonės vadovas (pavaduotojas) arba jo įgalioti asmenys. Antrojo parašo teisė suteikiam vyriausiajam buhalteriui arba kitam vadovo įgaliotam asmeniui. Parašų, antspaudo pavyzdžio kortelė turi būti notaro (vadovo) patvirtinta, o norint pakeisti įrašytą asmenį – pateikti bankui naują kortelę.

Įmonės likvidavimas. Lietuvos Respublikos įmonių bankrotų įstatymai bei kiti teisiniai normatyviniai aktai reguliuoja akcinių bendrovių bei kito tipo įmonių likvidavimo ar bankroto tvarką.

Įmonės likvidavimo pagrindas gali būti: įmonės savininko sprendimas nutraukti įmonės veiklą, teismo sprendimu pripažinus įmonę neišgalinčią atsiskaityti pagal savo prievoles, ir valstybės organų priimtas sprendimas atšaukti įmonės registravimą už teisės pažeidimus, nustatytus LR įstatymu.

Bendrovių likvidavimo pagrindas gali būti pasibaigęs įstatuose nurodytas bendrovės veiklos terminas; teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę; teismo sprendimas likviduoti bendrovę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus.

Priėmus sprendimą nutraukti įmonės ar bendrovės veiklą, skiriamas likvidatorius (administratorius), arba tai įpareigoja padaryti įmonės steigėja. Nuo to momento įmonė ar bendrovė įgyja likviduojamos įmonės statusą, padaromi atitinkami įrašai registravimo rejestre, paskelbiama spaudoje. Apie bendrovės likvidavimą viešai skelbiama tris kartus ne mažesniais kaip 2 mėnesių tarpais arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui pranešama raštu.

Tik praėjus 3 mėnesiams nuo tos dienos, kai trečią kartą buvo viešai paskelbta apie bendrovės likvidavimą, bendrovės turtas gali būti dalijamas akcininkams. Jeigu kyla ginčų dėl bendrovės skolų mokėjimo, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams, kol teismas išspręs šį ginčą ir bus atsiskaityta su kreditoriais.

Įmonių bankroto įstatymas nusako įmonės bankroto procedūrą. Įmonės bankroto procedūra – tai įmonės administratoriaus paskyrimas, taikos sutarties tarp kreditorių ir skolininko sudarymas, įmonės reorganizavimas ar sanavimas, siekiant išvengti bankroto, taip pat bankrutavusių įmonių likvidavimas. Įmonės bankroto bylą iškelia teismas pagal kreditorių pareiškimus apie įmonių nemokumą, dėl pernelyg didelių įsiskolinimų; netinkamo disponavimo savo turtu. Galimi atvejai, kada bankroto procedūros sprendžiamos neteismine tvarka, kada tokį sprendimą priima kreditorių susirinkimas, susitaręs su skolininku, jeigu šiam sprendimui vienbalsiai pritaria visi kreditoriai.

2. Individualiosios įmonės steigimo organizavimas

Pačios populiariausios įmonių rūšys Lietuvoje šiuo metu yra individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. Individualiųjų įmonių steigimas yra nesudėtingas, nebrangus, neilgai užtrunka.

Individualiosios įmonės gali užsiimti įvairia įstatymu neuždrausta Lietuvoje veikla. Tai nesudėtinga ir nebrangi verslo organizavimo forma. Individualiosios įmonės steigimo trukmė bei išlaidos priklauso nuo to, kokia veikla įmonė nori užsiimti. Individualiosios įmonės steigimo schema pavaizduota 1 paveiksle. Kadangi įmonių rūšių yra labai daug, neįmanoma sudaryti įmonės steigimo algoritmo, tinkamo visais atvejais. Toliau bus smulkiau nagrinėjamas kiekvienas iš anksčiau minėtų etapų (pagal 1 paveiksle nurodytą tvarką), atkreipiant dėmesį į tai, kokiais atvejais tai taikoma arba ne bet kokie keliami reikalavimai, norint taisyklingai sutvarkyti steigimo dokumentus.

Įmonės vardo registravimas Valstybiniame patentų biure. Jei įmonė ruošiasi užsiimti veikla, kuriai reikia licencijos, tai būtų pirmasis žingsnis steigiant įmonę. Jei įmonės numatoma veikla nelicencijuojama, vardą galima užregistruoti ir vėliau – įmonę užregistravus Įmonių rejestre.

Įmonės vardas parenkamas remiantis Firmų vardų nuostatais. Juose numatoma: firmos vardas; be žodžių, nusakančių įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšį, čia privalo būti bent vienas tikrinis skiriamosios reikšmės žodis (vietovardis, asmenvardis, simbolinis vardas) arba bendrinis skiriamosios reikšmės žodis.

Neregistruojami vardai, sutampantys su jau įregistruotais vardais arba į juos panašūs, kito asmens pavarde be jo sutikimo, taip pat vardai, prieštaraujantys dorovės normoms, visuomenės interesams bei humaniškumui; nusakantys prekių ar paslaugų kokybę, savybes, kiekį, kainą, jų gamybos būdą ir laiką; galintys klaidinti
visuomenę dėl firmos – vardo savininkės – buveinės (adreso), veiklos pobūdžio, tapatumo (arba panašumo) su užsienio firmų vardais, prekių ir paslaugų ženklais, paplitusiais rinkoje ir žinomais Lietuvos visuomenei. Žodis „Lietuva“ firmos varde gali būti vartojamas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimu.

Firmos vardas registruojamas Valstybiniame patentų biure pagal numatomos steigimo įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo paraišką arba pagal registro tvarkytojo parnešimus. Jei įmonė jau įregistruota neatitinkančiu reikalavimų vardu ir jis nepakeičiamas per 15 dienų, gavus Patentų biuro pranešimą, įmonės registravimas panaikinamas, o registravimo mokestis negrąžinamas. Paraišką firmos vardui registruoti sudaro:

• prašymas įregistruoti firmos vardą;

• mokesčių kvitai;

• kiti dokumentai.

Taip Ne

L.Prekyba J. Gamyba K. Paslaugos, verslai

1 pav. Individualiosios įmonės steigimo organizavimas

Paraišką pareiškėjo vardu gali pateikti ir jo atstovas. Prašymas turi būti spausdintas, užpildytas lietuvių kalba, pateiktas 2 egzemplioriais. Prašymų skaičius neribojamas. Prašyme nurodomi tokie duomenys:

• steigėjas (fizinio asmens vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas);

• firmos vardas ir jo aprašymas (nurodomas visas firmos vardas, taip pat prasminis simbolinio vardo paaiškinimas, jei toks yra);

• firmos adresas (visas);

• įmonės tipas (nurodomas firmos statusas);

• veiklos pobūdis (nurodomi kodai ir jų paaiškinimas pagal įmonių registravimo tvarkytojų vartojamą veiklos rūšių klasifikatorių);

• steigėjo atstovas (jei toks yra) (nurodoma vardas, pavardė, adresas, telefonas); prašyme pasirašo steigėjas arba steigėjo atstovas, nurodant pasirašiusio asmens vardą ir pavardę;

• adresas susirašinėjimui;

• priedai (nurodomi pridedami dokumentai; dokumentas, kad sumokėtas mokestis už paraiškos padavimą, firmos vardo registravimą, paskelbimą ir liudijimo išdavimą pagal paraiškos padavimo dieną galiojančius tarifus; įmonės registravimo pažymėjimo kopija, Lietuvos Respublikos leidimas naudoti žodį „Lietuva“ ir kita).

Trūkstant duomenų, paraiškų priėmimo skyrius siunčia pareiškėjui pranešimą, nurodydamas atmetimo motyvus. Nepriimta paraiška grąžinama kartu . Ji prilygsta nepanaudotai. Jei paraiška atitinka nustatytus reikalavimus, Valstybinio patentų biuro Paraiškų priėmimo skyrius paraišką priima ir išduoda paraiškos priėmimo pažymėjimą. Valstybinis patentų biuras turi per 15 dienų įregistruoti gautą paraišką, atlikti ekspertizę ir nustatyti, ar firmos vardas atitinka vardų nuostatų reikalavimus.

Jei firmos vardas neatitinka nuostatų reikalavimų, Valstybinis patentų biuras priima sprendimą jo neregistruoti ir per 3 dienas apie tai išsiunčia pranešimą pareiškėjui arba įmonę, įstaigą ar organizaciją įregistravusiam valdymo organui, argumentuodamas atsisakymą įregistruoti firmos vardą. Registro tvarkytojas, gavęs pranešimą, jog įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas (firmos vardas) neregistruojamas, turi nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų terminą firmos vardui pakeisti. Jei per nustatytą terminą firmos vardas nepakeičiamas, registro tvarkytojas panaikina įmonės, įstaigos ar organizacijos įregistravimą ir per 3 dienas išsiunčia pranešimą pareiškėjui. Šiuo atveju registravimo mokestis negrąžinamas.

Jei firmos vardas atitinka nuostatus, Valstybinis patentų biuras priima sprendimą jį registruoti ir apie tai paštu praneša pareiškėjui. Pranešimas išsiunčiamas per 3 dienas po sprendimo priėmimo.

Valstybinis patentų biuras vardą įrašo Lietuvos Respublikos firmų vardų registre. Įrašomi tokie duomenys:

• firmos vardas;

• jo registravimo numeris ir data;

• paraiškos numeris;

• įmonės, įstaigos ar organizacijos buveinė (adresas), veiklos pobūdis.

Iki bus įregistruota įmonė, įstaiga ar organizacija, bet ne ilgiau kaip 1 metus, Lietuvos Respublikos firmų vardų registre įrašytam firmos vardui suteikiama laikina apsauga.

• Valstybinis patentų biuras per 15-20 dienų išduoda firmos vardo registravimo liudijimą.

Licencijos gavimas. 1996 m. sausio 23 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė „Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymą“, kuriuo reglamentuojamas licencijų išdavimas. Jame numatomos 48 veiklos rūšys, kurioms reikia licencijos. Be Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) draudžiama:

• atlikti žemės gelmių (geologinius) tyrimus;

• naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;

• taisyti sportinius ir medžioklinius graižtvinius ir lygiavamzdžius šautuvus, pneumatinius šautuvus, pistoletus (revolverius), kovinius ginklus bei pistoletus (revolverius) savigynai, arbaletus;

• užsiimti farmacine veikla;

• auginti ir realizuoti kultūras, kuriose yra narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų;

• gaminti alkoholio produktus;

• užsiimti asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos prižiūra, teikti tradicinės medicinos, liaudies medicinos ir ne medicinos sveikatos atgavimo paslaugas;

• užsiimti veterinarine
praktika;

• užsiimti teisininko praktika, jei ko kita nenumato įstatymai;

• steigti mokymo įstaigas, įmones ir įstaigas, užsiimančias sveikatinimo veikla;

• atlikti geodezinius topografinius darbus, užsiimti topografinių, teminių planų, žemėlapių, taip pat ir kartografinių schemų leidyba bei spausdinimu;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2165 žodžiai iš 7200 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.