Monopolijos kainodara1
5 (100%) 1 vote

Monopolijos kainodara1

Turinys

Monopolijos kainodara

Įvadas……………………………………………………………………………………………………..3

Monopolija………………………………………………………………………………………………4

Grynoji monopolija. Įėjimo į šaka kliūtis…………………………………………………….4

Monopolisto pajamos………………………………………………………………………………..5

Bendrosios pajamos monopolinėje rinkoje…………………………………………………..7

Ribinės pajamos monopolinėje rinkoje………………………………………………………..7

Monopolijos kaina…………………………………………………………………………………….8

Monopolinė pusiausvyra……………………………………………………………………………9

Monopolinės kainodaros bruožai………………………………………………………………..9

Monopolinė rinka……………………………………………………………………………………..9

Monopolinės rinkos struktūros bruožai……………………………………………………….10

Monopolinės konkurencijos rinka……………………………………………………………….10

Monopolinės konkurencijos rinkos bruožai………………………………………………….10

Privilegijos, leidimai…………………………………………………………………………………11

Monopolijos pelno maksimizavimas…………………………………………………………..12

Technologinis efektyvumas……………………………………………………………………….12

Kainų diskriminacija…………………………………………………………………………………13

Antimonopoliniai įstatymai……………………………………………………………………….14

Išvados……………………………………………………………………………………………………15

Literatūra………………………………………………………………………………………………..16

Įvadas

Monopolijos teorija, kaip ir tobulos konkurencijos modelis, neatspindi visos realios tikrovės, bet gali būti naudojama ekonominiams reiškiniams aiškinti. Tobula, teoriškai aiškinama monopolija yra priešingas tobulai konkurencijai ekonominio pasaulio ašigalis.

Buityje ir publicistikoje paprastai piešiamas velniškas monopolisto ir angeliškas konkurento paveikslai. Tačiau nė vienas iš jų realiai nėra altruistai. Abu siekia maksimizuoti gaunamą iš ūkinės veiklos pelną.

Pagrindinis monopolizuotos rinkos bruožas yra vienos įmonės viešpatavimas joje.

Tobulos konkurencijos rinkoje yra daug įmonių ir nė viena iš jų negali pakeisti rinkos kainos, bet gali parduoti visas savo prekes.

Šiame referate aš papasakosiu apie monopoliją bei konkurenciją. Apžvelgsim monopolinės konkurencijos rinkos bruožus, monopolinės kainodaros bruožus bei susipažinsime su antimonopoliniais įstatymais.MONOPOLIJA

Jeigu monopolija nustatys aukštą kainą, ji galės parduoti tik nedidelį produkcijos kiekį. Paklausa, kurią sąlygoja vartotojo elgsena, nulems monopolininko pasirenkamą kainą ir produkcijos kiekį. Monopolijai būdinga pasiūlos koncentracija vienose rankose.

GRYNOJI MONOPOLIJA. ĮĖJIMO Į ŠAKĄ KLIŪTYS

Absoliučioji arba grynoji monopolija (pure monopoly) – tai toks rinkos sandaros tipas kai yra vienintelis prekių, neturinčių artimų pakaitų, pardavėjas. Realiame gyvenime yra labai mažai (jeigu iš viso yra) produktų, kurie neturi pakaitų. Mažuose miesteliuose gali būti vienas dantų gydytojas, vienas knygynas ir pan.

Monopolijos valdžia (monopoly power) yra tuomet, kai firma gali keisti savo produkcijos kainą, keisdama gaminamą kiekį, kurį numato parduoti.

Monopolijos valdžios laipsnis priklauso nuo gaminamos produkcijos pakaitų ir jos dalies rinkoje. Monopolijos valdžios sąlyga yra ta, kad firmos produkcijos paklausos kreivė turi būti ne horizontali, kaip tobulojoje konkurencijoje, o pasvirusi, ir tuomet firma turi galimybę didinti ar mažinti kainą, keisdama gaminamos produkcijos kiekį, kurį siūlo rinkai. Rinkos struktūra paprastai nusako pirkėjų ir pardavėjų skaičių, jų dalį bendrame perkamo ar parduodamo produkto kiekyje, produkto standartizacijos laipsnį, taip pat įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos sudėtingumą.

Įėjimo į monopolinę šaką kliūtys (barriers to entry) – tai tam tikri trukdymai, kurie mažina konkurenciją ir neleidžia kitoms firmoms įeiti į šaką.

Išskiriamos keturios pagrindinės įėjimo į monopolinę rinką ir išsilaikymo joje kliūtys.

1. Išskirtinės teisės, gaunamos iš vyriausybės. Vyriausybė, suteikdama firmoms vienintelio pardavėjo statusą, suformuoja kiūtį kitoms firmoms.Pavyzdžiui, išduodami leidimai (licenzijos) kabelinei televizijai, tranzitiniam krovinių gabenimui pervežimams, ryšių paslaugoms ir pan. Monopolija gauna subsidijas iš vyriausybės ir vienintelė teikia laidojimo paslaugas.

Daugeliu atvejų vyriausybė pati atstovauja monopolijoms (ypač pašto srityje). Daugelis valstybių pačios turi alkoholinių gėrimų pardavimo ar valstybinių loterijų
organizavimo monopolį.

2. Patentai ir autorinės teisės. Patentai ir autorinės teisės garantuoja naujų produktų kūrėjams ar literatūros ir meno kūrinių autoriams išskirtines teises. Patentai gali būti išduodami ir gamybos technologijoms. Patentai garantuoja išradėjui monopolinę padėtį patento veikimo metu ir tik ribotą laikotarpį. Kai baigiasi patento veikimo laikas, įėjimo į šaką kliūtis dingsta. Kada kokia nors firma neteisėtai įsibrauna į rinką, pažeisdamas kitos firmos patentą, jos veiklą gali sustabdyti teismas.

3. Svarbiausių žaliavų šaltinių nuosavybė. Monopolija gali išlaikyti, jeigu ji turi ir valdo visas žaliavas, reikalingas to produkto gamybai. Firmos, kurios turi technologinių paslapčių, taip pat yra monopolininkės, jeigu kitos firmos negali pagaminti tokio pat produkto.

4. Didelės monopolinės gamybos maži kaštai. Monopolija, norėdama apsaugoti savo rinką, gali nustatyti santykiškai mažas kainas, kurios bus „nepasiekiamos“ kitoms firmoms.

MONOPOLISTO PAJAMOS

Ryšys tarp pajamų ir gamybos apimties monopolinėje rinkoje yra kitoks negu tobulos konkurencijos rinkoje.

Monopolinėje rinkoje viešpatauja viena įmonė, ir jos paklausos kreivė sutampa su rinkos paklausos kreive. Todėl ji yra krintanti žemyn, didėjant pardavimo apimčiai.

Bendrosios pajamos. Kai paklausos kreivė krintanti, bendrosios pajamos gali didėti arba mažėti, didėjant gamybos apimčiai. Tai priklauso nuo to, kokiu mastu kainos kritimas didina paklausą.

1.1 grafike pavaizduotame pavyzdyje, kainai mažėjant nuo P1 iki P2, bendrosios pajamos, pavaizduotos atitinkamais stačiakampiais P1 , E1 ,Q1,0 ir P2 , E2 ,Q2,0, padidėja dėl gamybos apimties padidėjimo nuo Q1 iki Q2.

Tačiau, sumažėjus kainai nuo P3 iki P4, gamybos apimties didėjimas neužtikrina pajamų augimo. Atvirkščiai, jos sumažėja, kaip akivaizdžiai matoma grafike, nuo P3 E3 Q3 0 iki P4 E4 Q4 0.

Bendrųjų pajamų kreivę monopolinėje rinkoje galima nubrėžti remiantis paklausos elastingumo teorija.

Kaip matome grafike, jei paklausos elastingumas didesnis už vienetą, bendrosios įmonės pajamos auga ir jų kreivė kyla. Kai paklausos elastingumas lygus 1, bendrosios pajamos yra pastovios ir kreivė pasiekia maksimumą, o kai paklausos elastingumas mažesnis už vienetą, bendrosios pajamos ima mažėti, kreivė krinta žemyn.

Ribinės pajamos. Bendrųjų pajamų kitimo monopolinėje rinkoje priklausomybę nuo paklausos elastingumo rodo ir ribinės pajamos. Kadangi, esant krintančiai paklausos kreivei, įmonė gali parduoti papildomą prekės vienetą tik sumažindama kainą, ribinės pajamos nuolat mažėja, didinant pardavimo apimtį.

Iš 1.2 grafike pavaizduoto ryšio tarp TR, MR ir paklausos elastingumo galima daryti išvadą, jog monopolinėje rinkoje pelną maksimizuojanti įmonė, stengdamasi, kad mažėtų bendrosios pajamos, nedidins gamybos apimties, esant neigiamoms ribinėms pajamoms, o tai kartu reiškia, kad ji, siekdama didinti pardavimo apimtį, mažins prekės kainą tik tol, kol paklausa bus elastinga.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 964 žodžiai iš 2910 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.