TURINYS
ĮŽANGA…………………………………………………………….
………………………………………………………………1
1. Monopsoninė
rinka…………………………………………………………
…………………………………………2
1. Monopsoninės rinkos
apibūdinimas………………………………………………..
…………………….2
2. Monopsonijos kaina, vidutinės ir ribinės išlaidos. Monopsonijos
pusiausvyra…………….2
3. Monopsonijos galia ir jos
šaltiniai…………………………………………………..
……………………..4
4. Monopsonijos
pasekmės……………………………………………………
………………………………….4
2.
Oligopolija…………………………………………………….
………………………………………………………….5
1. Oligopolinės rinkos
apibūdinimas………………………………………………..
………………………..5
2. Oligopolinių kainų nustatymas. Oligopolijos veiklos analizės
modeliai……………………..6
1. Stabilios kainos
modelis……………………………………………….
…………………………….7
2. Kartelio
modelis……………………………………………….
……………………………………….9
3. Kainų lyderio
modelis……………………………………………….
……………………………..10
4. Kainos nustatymas, remiantis vidutiniais kaštais (kaštai
plius)………………………12
3. OLIGOPOLINĖS IR MONOPSONINĖS RINKŲ
PAVYZDŽIAI…………………………………..
3.1…………………..
3.2……………………………………………..
IŠVADOS……………………………………………………………
…………………………………………………………….13
LITERATŪRA…………………………………………………………
………………………………………………………..14
ĮVADAS
Realiame pasaulyje kainų ir gamybos apimčių nusistatymo
procesai priklauso nuo rinkos struktūros. Kurią nors rinką sudaro visų
konkretaus produkto realių ir potencialių pirkėjų bei pardavėjų ryšių
visuma. Rinkos struktūra reiškia konkurencinę aplinką, kurioje veikia
produkto pirkėjai ir pardavėjai. Skirtingi rinkos struktūros arba
organizacijos tipai apibrėžiami ir skiriami vienas nuo kito pagal tai, koks
yra jų produkcijos pirkėjų ir pardavėjų skaičius, kokio tipo produktai
perkami ir parduodami, pagal gamybos veiksnių mobilumo laipsinį, pagal
informaciją, kurią ūkio dalyviai turi apie kainas ir kaštus, paklausos ir
pasiūlos sąlygas.
Šiame darbe aptarsime oligopolinę bei monopsoninę rinkas, jų
pagrindinius veiklos bruožus ir išskirtinumus rinkų struktūroje.
1. MONOPSONINĖ RINKA
1.1. Monopsoninės rinkos apibūdinimasMonopsonija – tai tokia rinkos būklė, kai yra tik vienas pirkėjas
arba jų grupė, priimanti bendrus sprendimus. Monopsonija yra priešybė
monopolijai, kuriai esant yra vienas pardavėjas ir daug pirkėjų.
Monopsonija, būdama vieninteliu gamybos veiksniu arba prekių ir paslaugų
pirkėju, įgyja rinkos galią ir dėl to kainos nusistovi kitaip nei tobulos
konkurencijos rinkoje ar monopolijoje.
Pavyzdžiui, automobilius ar kompiuterius gaminančios firmos,
pirkdamos kai kurias komplektines detales (padangas, radiatorius,
integracines schemas ir t.t.), turi monopsonijos galią.(5).1.2. Monopsonijos kaina, vidutinės ir ribinės išlaidos.
Monopsonijos pusiausvyra.Pirmiausia apžvelkime tokios rinkos, kurioje yra daug pirkėjų,
pusiausvyrą (žr.1 grafiką). Kai kaina yra P0, tai konkuruojantis pirkėjas
pirks Q0 prekių kiekį, nes E0 taške ribinės išlaidos lygios ribinei
naudai. E taškas yra konkuruojančio pirkėjo pusiausvyros taškas.
[pic]
1grafikas. Konkuruojančio pirkėjo pusiausvyra.
Kai yra daug tarpusavyje konkuruojančių pirkėjų, rinkos pusiausvyra
nusistovi E taške, kuriame ribinės išlaidos lygios ribinei naudai (ribinei
vertei). Kai ME = MU, pirkėjai pirks Q prekių arba paslaugų kiekį, esant Po
kainai.(5)
Tarkime, kad yra tik vienas prekių arba paslaugų pirkėjas –
monopsonija. Pardavėjai didėjantį prekių kiekį parduoda didėjančia kaina.
Tai rodo aukštyn kylanti pasiūlos kreivė. Dėl to monopsonininko ribinės
išlaidos yra didesnės už kainą, t.y. ME > P. Tą rodo 1 lentelė, kurioje TE,
AE ir ME yra atitinkamai bendrosios, vidurinės ir ribinės išlaidos.(6)
|Q |P |TE=QxP |AE = TE |ME = ∆TE |
| | | |Q |∆Q |
|0
|10 |- |- |- |
|1 |11 |11 |11 |11 |
|2 |12 |24 |12 |13 |
|3 |13 |39 |13 |15 |
|4 |14 |56 |14 |17 |
|5 |15 |75 |15 |19 |
|6 |16 |96 |16 |21 |
1. lentelė. Monopsonijos kaina, vidutinės ir ribinės išlaidos.
Iš šio pavyzdžio matyti, kad monopsonininko ribinės išlaidos didėja
dvigubai greičiau, nei vidutinės išlaidos ir kaina. Todėl ribinių išlaidų
kreivė yra į kairę nuo vidutinių išlaidų kreivės, kuri kartu yra pasiūlos
kreivė.(6)
Monopsonija, pirkdama prekes, vadovausis ta pačia taisykle, kaip ir
konkuruojantys pirkėjai, t. y. pirks tiek prekių, kad ribinės išlaidos būtų
lygios ribinei naudai. Tačiau rinkos pasiūlos kreivė yra vidutinių išlaidų
kreivė, t.y. S = AE. Ji rodo, kiek reikia mokėti už kiekvieną prekės
vienetą, didėjant perkamų prekių kiekiui. AE kreivė irgi kyla į dešinę, bet
ji yra žemiau ribinių išlaidų kreivės (žr. 2 grafiką).
[pic]
2. grafikas. Monopsonijos pusiausvyra.Monopsonininkas perkamų prekių kiekį ir kainą randa pagal M tašką,
kuriame ME = MU. Perkamas prekių kiekis yra Qm ir kaina Pm = AE.
Monopsonininkas perkamų prekių kiek5 ir kainą randa pagal M tašką, kuriame
ME = MU. Perkamas prekių kiekis yra Qm ir kaina Pm = AE.
Vadinasi, monopsonininko kaina Pm yra mažesnė už paskutinio perkamo prekių
vieneto ribinę, naudą, kurią rodo M taškas.(5)
Monopsonijos pusiausvyros taisyklė yra ME = MD. Todėl monopsonija
perkamų prekių kiekį ir kainą randa pagal M tašką. Pirkdama Qm prekių
kiekį, monopsonija moka Pm kainą už prekės vienetą, kuri lygi AE, bet
mažesnė už paskutinio perkamo vieneto ribinę naudą, kurią rodo M taškas. Iš
to matyti, kad monopsonija gauna didesnį naudos perteklių ir turi
monopsoninę galią.(5)
.
1.3. Monopsoninė galia ir jos šaltiniaiMonopsonijos galia išplaukia iš to, kad jos ribinė nauda yra didesnė
už kainą Pm, t. y. MU > P m. Todėl monopsonijos galia MP matuojama taip:MP= MU – Pm
MUkur MU – monopsonijos perkamo paskutinio prekės vieneto ribinė
nauda.
Pm – monopsonijos kaina.Monopsoninės galios šaltiniai gali būti labai įvairūs:
1. Firmos ypatingo aktyvumo rezultatas. Jeigu firma perka
išteklius, kurių neperka kitos firmos, tai šio gamybos veiksnio rinkoje
ilgainiui ji tampa monopsonininke.
2. Jeigu firma ar jos filialas įsikuria regione, kur nėra tam
tikros rinkos, ši firma taip pat tampa monopsonija.
3. Susitarimai tarp firmų, kurių rezultatas – karteliai. Jie apriboja
veiksnio vartojimą ir sudaro galimybes pirkti tą patį gamybos veiksnį už
kainą, kuri yra žemesnė už konkurencinę.
4. Jeigu firmos perka didelius gamybos veiksnių kiekius, jos įgauna
pranašumą prieš kitus pirkėjus ir tampa monopsonininkėmis.(5)
1.4. Monopsonijos pasekmės
Iš 3 grafiko matyti monopsonijos pasekmės, kurias lemia monopsonijos
galia. Jos yra tokios:
Pirma, monopsonija perka mažiau produkcijos. Dėl to mažiau
parduodama, mažiau gaminama, todėl mažėja gamintojų pajamos ir užimtumas.
Antra, kadangi monopsonija perka prekes mažesnėmis kainomis nei
konkuruojantys pirkėjai, tai dėl to gamintojų (pardavėjų) naudos perteklius
sumažėja PmPcAB ir ABC plotu.
Trečia, monopsonijos naudos pertekliu, palyginti su konkuruojančiais
pirkėjais, padidėja PmPc,AB plotu, bet sumažėja AMC plotu.
Ketvirta, iš viso prarandamas naudos perteklius, lygus BMC plotui.
Tai monopsoninės galios nuostoliai.
[pic]
3. grafikas. Monopsonijos pasekmės.
Monopsonija perka mažesnį prekių kiekį (Qm) ir mažesnėmis kainomis
(Pm), lyginant su konkuruojančiais pirkėjais, kurie pirktų Qc kiekį Pc
kaina. Dėl to pardavėjo nauda sumažėja PmPcABC plotu ir ABC plotu. Pirkėjo
nauda padidėja PmPcAB plotu ir sumažėja ABC plotu. Be to, susidaro naudos
nuostoliai, kurie lygūs AMC ir ABC plotui.(5)
2. OLIGOPOLIJA
2.1. Oligopolinės rinkos apibūdinimasGOPOLIJA
Oligopolija (ligopoly) – rinka, kurioje visi produktai yra
identiški arba artimi pakaitai, produkciją tiekia nedaugelis firmų, tačiau
bent kelios jų palyginti didelės.
Kiekvienos iš tokių firmų kainų ir gamybos apimties kitimas veikia
kitų , firmų kainas ir gamybos apimtį. Šioje rinkoje prekės gali būti
identiškos arba skirtis reklama, įpakavimu, techninėmis charakteristikomis.
Skiriamoji oligopolijos savybė yra ta, kad kelios, paprastai gerai žinomos,
firmos tiekia didžiausią produkcijos kiekį.
Viena iš priežasčių, sąlygojančių kelių didelių firmų dominavimą
šakoje, kaštai. Kai kuriose veiklos srityse reiškiasi gamybos masto
ekonomija, t.y.
didėjant gamybos apimčiai, mažėja vidutiniai kaštai. Tačiau
kaštų mažėjimas turi ribą. Kai jie nustoja mažėti, firmos nebeturi daugiau
paskatų didėti ir tapti opolijomis. Taigi atsiranda natūrali oligopolija.
Natūrali oligopolija (natural oligopoly) atsiranda tuomet, kai
individualiųjų firmų vidutiniai kaštai sumažėja tiek, jog kelios tokios
firmos gali pagaminti visą parduodamos produkcijos kiekį mažiausiais
vidutiniais kaštais.(1)
Kaštai nėra vienintelė priežastis, sąlygojanti oligopolijos
atsiradimą. Kita priežastis, skatinanti firmas didinti gamybos apimtį, yra
siekimas įgyti didesnę rinkos galią. Firmos didėja arba pajungdamas savo
konkurentus, arba pašalindamos juos iš šakos. Tai padidina firmų galią
nustatant rinkos kainą. Todėl natūralioji oligopolija, norėdama išstumti iš
rinkos savo konkurentus ir įgyti didesnę galimybę pakelti prekių kainas,
stengsis didinti gamybos apimtį, nors ir negalėdama sumažinti kaštų.
Galiojantys antimonopoliniai įstatymai ir produktų diferenciacija neleidžia
didelėms firmoms išstumti iš rinkos savo konkurentų. Oligopolijos sąlygomis
firmų konkurencija įgauna tiesioginę ir aktyvią formą. Dažniausiai
konkuruojama atnaujinant produktus, gerinant jų kokybę, reklamą.(3)
Firmos negalės išlikti rinkoje, jei pardavinės iš esmės vienodus
produktus daug aukštesnėmis kainomis negu konkurentai. Todėl oligopolinė
firma susilaikys nuo kainų didinimo virš esamo lygio, nes nustatydama
aukštesnę kainą nei konkurentai patirs nuostolių. Jei siekdama padidinti
pardavimo apimtį oligopolinė firma sumažina kainą, jos pavyzdžiu gali
pasekti ir kiti konkurentai.
Tokiu atveju kainos sumažėja, bet nė vienai iš firmų nepavyksta padidinti
pardavimų apimties. Firmos patiria nuostolių ir ima didinti kainas. Tai
sulaiko firmas oligopolinėje rinkoje nuo konkurencijos keičiant kainas.(1)
Kad oligopolinės firmos pelnas nedingtų, rinka turi būti apsaugota
nuo naujų firmų įėjimo. Tuo tikslu naudojamos įėjimo kliūtys, kurios būna
tokių rūšių: