Monopsonija ir oligopolija
5 (100%) 1 vote

Monopsonija ir oligopolija

TURINYS

ĮŽANGA…………………………………………………………….

………………………………………………………………1

1. Monopsoninė

rinka…………………………………………………………

…………………………………………2

1. Monopsoninės rinkos

apibūdinimas………………………………………………..

…………………….2

2. Monopsonijos kaina, vidutinės ir ribinės išlaidos. Monopsonijos

pusiausvyra…………….2

3. Monopsonijos galia ir jos

šaltiniai…………………………………………………..

……………………..4

4. Monopsonijos

pasekmės……………………………………………………

………………………………….4

2.

Oligopolija…………………………………………………….

………………………………………………………….5

1. Oligopolinės rinkos

apibūdinimas………………………………………………..

………………………..5

2. Oligopolinių kainų nustatymas. Oligopolijos veiklos analizės

modeliai……………………..6

1. Stabilios kainos

modelis……………………………………………….

…………………………….7

2. Kartelio

modelis……………………………………………….

……………………………………….9

3. Kainų lyderio

modelis……………………………………………….

……………………………..10

4. Kainos nustatymas, remiantis vidutiniais kaštais (kaštai

plius)………………………12

3. OLIGOPOLINĖS IR MONOPSONINĖS RINKŲ

PAVYZDŽIAI…………………………………..

3.1…………………..

3.2……………………………………………..

IŠVADOS……………………………………………………………

…………………………………………………………….13

LITERATŪRA…………………………………………………………

………………………………………………………..14

ĮVADAS

Realiame pasaulyje kainų ir gamybos apimčių nusistatymo

procesai priklauso nuo rinkos struktūros. Kurią nors rinką sudaro visų

konkretaus produkto realių ir potencialių pirkėjų bei pardavėjų ryšių

visuma. Rinkos struktūra reiškia konkurencinę aplinką, kurioje veikia

produkto pirkėjai ir pardavėjai. Skirtingi rinkos struktūros arba

organizacijos tipai apibrėžiami ir skiriami vienas nuo kito pagal tai, koks

yra jų produkcijos pirkėjų ir pardavėjų skaičius, kokio tipo produktai

perkami ir parduodami, pagal gamybos veiksnių mobilumo laipsinį, pagal

informaciją, kurią ūkio dalyviai turi apie kainas ir kaštus, paklausos ir

pasiūlos sąlygas.

Šiame darbe aptarsime oligopolinę bei monopsoninę rinkas, jų

pagrindinius veiklos bruožus ir išskirtinumus rinkų struktūroje.

1. MONOPSONINĖ RINKA

1.1. Monopsoninės rinkos apibūdinimasMonopsonija – tai tokia rinkos būklė, kai yra tik vienas pirkėjas

arba jų grupė, priimanti bendrus sprendimus. Monopsonija yra priešybė

monopolijai, kuriai esant yra vienas pardavėjas ir daug pirkėjų.

Monopsonija, būdama vieninteliu gamybos veiksniu arba prekių ir paslaugų

pirkėju, įgyja rinkos galią ir dėl to kainos nusistovi kitaip nei tobulos

konkurencijos rinkoje ar monopolijoje.

Pavyzdžiui, automobilius ar kompiuterius gaminančios firmos,

pirkdamos kai kurias komplektines detales (padangas, radiatorius,

integracines schemas ir t.t.), turi monopsonijos galią.(5).1.2. Monopsonijos kaina, vidutinės ir ribinės išlaidos.

Monopsonijos pusiausvyra.Pirmiausia apžvelkime tokios rinkos, kurioje yra daug pirkėjų,

pusiausvyrą (žr.1 grafiką). Kai kaina yra P0, tai konkuruojantis pirkėjas

pirks Q0 prekių kiekį, nes E0 taške ribinės išlaidos lygios ribinei

naudai. E taškas yra konkuruojančio pirkėjo pusiausvyros taškas.

[pic]

1grafikas. Konkuruojančio pirkėjo pusiausvyra.

Kai yra daug tarpusavyje konkuruojančių pirkėjų, rinkos pusiausvyra

nusistovi E taške, kuriame ribinės išlaidos lygios ribinei naudai (ribinei

vertei). Kai ME = MU, pirkėjai pirks Q prekių arba paslaugų kiekį, esant Po

kainai.(5)

Tarkime, kad yra tik vienas prekių arba paslaugų pirkėjas –

monopsonija. Pardavėjai didėjantį prekių kiekį parduoda didėjančia kaina.

Tai rodo aukštyn kylanti pasiūlos kreivė. Dėl to monopsonininko ribinės

išlaidos yra didesnės už kainą, t.y. ME > P. Tą rodo 1 lentelė, kurioje TE,

AE ir ME yra atitinkamai bendrosios, vidurinės ir ribinės išlaidos.(6)

|Q |P |TE=QxP |AE = TE |ME = ∆TE |

| | | |Q |∆Q |

|0
|10 |- |- |- |

|1 |11 |11 |11 |11 |

|2 |12 |24 |12 |13 |

|3 |13 |39 |13 |15 |

|4 |14 |56 |14 |17 |

|5 |15 |75 |15 |19 |

|6 |16 |96 |16 |21 |

1. lentelė. Monopsonijos kaina, vidutinės ir ribinės išlaidos.

Iš šio pavyzdžio matyti, kad monopsonininko ribinės išlaidos didėja

dvigubai greičiau, nei vidutinės išlaidos ir kaina. Todėl ribinių išlaidų

kreivė yra į kairę nuo vidutinių išlaidų kreivės, kuri kartu yra pasiūlos

kreivė.(6)

Monopsonija, pirkdama prekes, vadovausis ta pačia taisykle, kaip ir

konkuruojantys pirkėjai, t. y. pirks tiek prekių, kad ribinės išlaidos būtų

lygios ribinei naudai. Tačiau rinkos pasiūlos kreivė yra vidutinių išlaidų

kreivė, t.y. S = AE. Ji rodo, kiek reikia mokėti už kiekvieną prekės

vienetą, didėjant perkamų prekių kiekiui. AE kreivė irgi kyla į dešinę, bet

ji yra žemiau ribinių išlaidų kreivės (žr. 2 grafiką).

[pic]

2. grafikas. Monopsonijos pusiausvyra.Monopsonininkas perkamų prekių kiekį ir kainą randa pagal M tašką,

kuriame ME = MU. Perkamas prekių kiekis yra Qm ir kaina Pm = AE.

Monopsonininkas perkamų prekių kiek5 ir kainą randa pagal M tašką, kuriame

ME = MU. Perkamas prekių kiekis yra Qm ir kaina Pm = AE.

Vadinasi, monopsonininko kaina Pm yra mažesnė už paskutinio perkamo prekių

vieneto ribinę, naudą, kurią rodo M taškas.(5)

Monopsonijos pusiausvyros taisyklė yra ME = MD. Todėl monopsonija

perkamų prekių kiekį ir kainą randa pagal M tašką. Pirkdama Qm prekių

kiekį, monopsonija moka Pm kainą už prekės vienetą, kuri lygi AE, bet

mažesnė už paskutinio perkamo vieneto ribinę naudą, kurią rodo M taškas. Iš

to matyti, kad monopsonija gauna didesnį naudos perteklių ir turi

monopsoninę galią.(5)

.

1.3. Monopsoninė galia ir jos šaltiniaiMonopsonijos galia išplaukia iš to, kad jos ribinė nauda yra didesnė

už kainą Pm, t. y. MU > P m. Todėl monopsonijos galia MP matuojama taip:MP= MU – Pm

MUkur MU – monopsonijos perkamo paskutinio prekės vieneto ribinė

nauda.

Pm – monopsonijos kaina.Monopsoninės galios šaltiniai gali būti labai įvairūs:

1. Firmos ypatingo aktyvumo rezultatas. Jeigu firma perka

išteklius, kurių neperka kitos firmos, tai šio gamybos veiksnio rinkoje

ilgainiui ji tampa monopsonininke.

2. Jeigu firma ar jos filialas įsikuria regione, kur nėra tam

tikros rinkos, ši firma taip pat tampa monopsonija.

3. Susitarimai tarp firmų, kurių rezultatas – karteliai. Jie apriboja

veiksnio vartojimą ir sudaro galimybes pirkti tą patį gamybos veiksnį už

kainą, kuri yra žemesnė už konkurencinę.

4. Jeigu firmos perka didelius gamybos veiksnių kiekius, jos įgauna

pranašumą prieš kitus pirkėjus ir tampa monopsonininkėmis.(5)

1.4. Monopsonijos pasekmės

Iš 3 grafiko matyti monopsonijos pasekmės, kurias lemia monopsonijos

galia. Jos yra tokios:

Pirma, monopsonija perka mažiau produkcijos. Dėl to mažiau

parduodama, mažiau gaminama, todėl mažėja gamintojų pajamos ir užimtumas.

Antra, kadangi monopsonija perka prekes mažesnėmis kainomis nei

konkuruojantys pirkėjai, tai dėl to gamintojų (pardavėjų) naudos perteklius

sumažėja PmPcAB ir ABC plotu.

Trečia, monopsonijos naudos pertekliu, palyginti su konkuruojančiais

pirkėjais, padidėja PmPc,AB plotu, bet sumažėja AMC plotu.

Ketvirta, iš viso prarandamas naudos perteklius, lygus BMC plotui.

Tai monopsoninės galios nuostoliai.

[pic]

3. grafikas. Monopsonijos pasekmės.

Monopsonija perka mažesnį prekių kiekį (Qm) ir mažesnėmis kainomis

(Pm), lyginant su konkuruojančiais pirkėjais, kurie pirktų Qc kiekį Pc

kaina. Dėl to pardavėjo nauda sumažėja PmPcABC plotu ir ABC plotu. Pirkėjo

nauda padidėja PmPcAB plotu ir sumažėja ABC plotu. Be to, susidaro naudos

nuostoliai, kurie lygūs AMC ir ABC plotui.(5)

2. OLIGOPOLIJA

2.1. Oligopolinės rinkos apibūdinimasGOPOLIJA

Oligopolija (ligopoly) – rinka, kurioje visi produktai yra

identiški arba artimi pakaitai, produkciją tiekia nedaugelis firmų, tačiau

bent kelios jų palyginti didelės.

Kiekvienos iš tokių firmų kainų ir gamybos apimties kitimas veikia

kitų , firmų kainas ir gamybos apimtį. Šioje rinkoje prekės gali būti

identiškos arba skirtis reklama, įpakavimu, techninėmis charakteristikomis.

Skiriamoji oligopolijos savybė yra ta, kad kelios, paprastai gerai žinomos,

firmos tiekia didžiausią produkcijos kiekį.

Viena iš priežasčių, sąlygojančių kelių didelių firmų dominavimą

šakoje, kaštai. Kai kuriose veiklos srityse reiškiasi gamybos masto

ekonomija, t.y.
didėjant gamybos apimčiai, mažėja vidutiniai kaštai. Tačiau

kaštų mažėjimas turi ribą. Kai jie nustoja mažėti, firmos nebeturi daugiau

paskatų didėti ir tapti opolijomis. Taigi atsiranda natūrali oligopolija.

Natūrali oligopolija (natural oligopoly) atsiranda tuomet, kai

individualiųjų firmų vidutiniai kaštai sumažėja tiek, jog kelios tokios

firmos gali pagaminti visą parduodamos produkcijos kiekį mažiausiais

vidutiniais kaštais.(1)

Kaštai nėra vienintelė priežastis, sąlygojanti oligopolijos

atsiradimą. Kita priežastis, skatinanti firmas didinti gamybos apimtį, yra

siekimas įgyti didesnę rinkos galią. Firmos didėja arba pajungdamas savo

konkurentus, arba pašalindamos juos iš šakos. Tai padidina firmų galią

nustatant rinkos kainą. Todėl natūralioji oligopolija, norėdama išstumti iš

rinkos savo konkurentus ir įgyti didesnę galimybę pakelti prekių kainas,

stengsis didinti gamybos apimtį, nors ir negalėdama sumažinti kaštų.

Galiojantys antimonopoliniai įstatymai ir produktų diferenciacija neleidžia

didelėms firmoms išstumti iš rinkos savo konkurentų. Oligopolijos sąlygomis

firmų konkurencija įgauna tiesioginę ir aktyvią formą. Dažniausiai

konkuruojama atnaujinant produktus, gerinant jų kokybę, reklamą.(3)

Firmos negalės išlikti rinkoje, jei pardavinės iš esmės vienodus

produktus daug aukštesnėmis kainomis negu konkurentai. Todėl oligopolinė

firma susilaikys nuo kainų didinimo virš esamo lygio, nes nustatydama

aukštesnę kainą nei konkurentai patirs nuostolių. Jei siekdama padidinti

pardavimo apimtį oligopolinė firma sumažina kainą, jos pavyzdžiu gali

pasekti ir kiti konkurentai.

Tokiu atveju kainos sumažėja, bet nė vienai iš firmų nepavyksta padidinti

pardavimų apimties. Firmos patiria nuostolių ir ima didinti kainas. Tai

sulaiko firmas oligopolinėje rinkoje nuo konkurencijos keičiant kainas.(1)

Kad oligopolinės firmos pelnas nedingtų, rinka turi būti apsaugota

nuo naujų firmų įėjimo. Tuo tikslu naudojamos įėjimo kliūtys, kurios būna

tokių rūšių:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1440 žodžiai iš 4791 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.