Moters ivaizdis reklamoje
5 (100%) 1 vote

Moters ivaizdis reklamoje



__________________________________________________________________bakalauro darbas

(bakalauranto (-ės) vardas, pavardė)

tema____________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

parengtas gynimui.

______________ _______________

(data) (vadovo parašas)

Darbas įregistruotas _______________________________________________________ katedroje

______________ ________________

(data) (raštvedės parašas)

Bakalauro darbą ginti leidžiu:

______________ _________________

(data) (kat.vedėjo parašas)

Bakalauro darbo recenzentu skiriu:

______________ __________________

(data) (dekano parašas)

Bakalauro darbą recenzavimui gavau:

_____________ ___________________

(data) (recenzento parašas)

Ambraževičiūtė, Rasa. Moters įvaizdis reklamoje: informologijos studijų programos bakalauro darbas / moksl. vad. asist. L. Nevinskaitė; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Komunikacijos ir informacijos teorijos katedra. – Vilnius, 2000. – 49 lap. – Santr. angl.

Reklama, įvaizdis, stereotipas, feminizmas, moters įvaizdis, žiniasklaida, jos vartotojų auditorija, televizija, moteriški žurnalai, turinio analizė.

Darbe nagrinėjama moters įvaizdžiai šiuolaikinėje reklamoje, remiantis bendrąja literatūra apie reklamą, komunikacijos ir sociologijos teorijomis, bei feminizmo teorijos teiginiais. Moters įvaizdis traktuojamas atsižvelgiant į reklamos sudėtines dalis, jos funkcijas, auditorijos segmentavimo ypatumus, moters statusą visuomenėje, jos stereotipinį apibūdinimą. Plačiai nagrinėjami įvairūs moters įvaizdžiai moteriškų žurnalų ir televizijos reklamose.

Praktinėje dalyje pateikiamas moters įvaizdžio lietuviškuose moteriškuose žurnaluose tyrimas, atliktas turinio analizės būdu. Pavaizduotas moters įvaizdžio pasirodymo reklamose dažnumas ir jo kaita. Darbo pabaigoje yra priedai, kuriuose pristatomi šiame darbe įvardinti moters įvaizdžio portretai iš turinio analizėje nagrinėtų žurnalų.

TURINYS

ĮVADAS 4

1. REKLAMOS SĄVOKA, FUNKCIJOS, TIKSLAI, ĮTAKA VISUOMENEI 6

1.1 Reklamos sistema, funkcijos, bruožai, tikslai 6

1.2. Neverbalinė reklama 7

1.3. Psichografija reklamoje 8

1.4. Reklamos auditorija 10

1.4.1. Moterų auditorija 12

1.5. Reklamos įtaka visuomenei 13

2. MOTERS ĮVAIZDŽIAI REKLAMOJE IR JŲ KAITA 15

2.1. Įvaizdžio sąvoka. Santykis su stereotipu. 15

2.2. Moters įvaizdžiai televizijos ir moteriškų žurnalų reklamose 20

2.2.1. Moters įvaizdžiai televizijos reklamose 20

2.2.2. Moters įvaizdžiai moteriškų žurnalų reklamose. 21

2.3. Moters įvaizdžio kaita visuomenėje ir ją įtakojančios priežastys 23

2.4. Moters įvaizdžiai reklamoje 25

2.4.1. Seksualusis moters įvaizdis 25

2.4.2. Moters namų šeimininkės ir moters motinos įvaizdis reklamoje 27

2.4.3. Neutralus moters įvaizdis 28

2.4.4. Moters sportininkės įvaizdis 28

2.4.5. Moters verslininkės 29

2.4.6. Poros (vyro ir moters) įvaizdis 29

3. ŽURNALŲ “COSMOPOLITAN”, “MOTERIS” IR “PANELĖ” REKLAMŲ TURINIO ANALIZĖ 31

3.1. Turinio analizės tiriančios moters įvaizdžius reklamose rezultatai 33

3.1.1. Žurnalo “Moteris” turinio analizės rezultatai 34

3.1.2. Žurnalo “Cosmopolitan” turinio analizės rezultatai 39

3.1.3. Žurnalo “Panelė” turinio analizės rezultatai 41

3.2. Lyginamoji žurnalų “Cosmopolitan”, “Moteris”, “Panelė” turinio analizė 44

IŠVADOS 47

LITERATŪROS SĄRAŠAS 48

ĮVADAS

Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje žodis “įvaizdis” būtų sukėlęs tik abstrakčias teorines diskusijas apie “formą be turinio” – apie tai, kaip ir kodėl kažkam atrodo. Šiandien daug organizacijų perprato produkto įvaizdžio kūrimo pradžiamokslį, o kai kurios jau drąsiai pasitelkia savo produkcijos ar paslaugų įvaizdžio jėgą kaip “pagrindinį kozirį” konkurenciniame kare. Joms pavyko išsiskirti iš daugybės panašių konkurentų, pasiekti, kad apie firmą žinotų kuo daugiau žmonių, ir įgyti tam tikrą reputaciją visuomenės akyse. Šių firmų vadovai žino, kad dažnai žmonės reaguoja į įvaizdį, bet nebūtinai į tikrovę. Todėl didelė dalis reklamų remiasi įvaizdžiu.

Šiandieną moters įvaizdis reklamoje sudaro apie 50 % visų reklamų esančių moteriškuose žurnaluose. Todėl aktualu išsiaiškinti, koks moters įvaizdis vyrauja šiuolaikinėse reklamose. Atsižvelgiant į tai buvo pasirinkta ši tema.

Pagrindinis darbo tikslas – atskleisti moters įvaizdį ir jo kaitą reklamoje.

Šio darbo pagrindiniai uždaviniai:

• Apibūdinti reklamos ypatybes ir reklamos daromą įtaką visuomenei.

• Apibrėžti įvaizdžio sąvoką.

• Atskleisti egzistuojančius moters įvaizdžius televizijos ir moteriškų žurnalų reklamose.

• Parodyti moters įvaizdžio kaitą visuomenėje, išsiaiškinti tos kaitos priežastis.

• Apibrėžti moters įvaizdžio reklamoje tipus (pagrindiniai moters įvaizdžiai moteriškų žurnalų reklamose),

• Ištirti moters įvaizdžius lietuviškų moteriškų žurnalų “Cosmopolitan”, “Moteris”, “Panelė” reklamose.

Darbas
atliktas:

• Analizuojant ir sisteminant teorinę medžiagą.

• Naudojant turinio analizės metodą.

Darbe buvo remtasi feministinės, komunikacijos, reklamos teorijos ir sociologijos mokslų literatūriniais veikalais. Moters įvaizdžių reklamoje tyrimui naudojau moteriškus žurnalus.

Šio darbo struktūra:

Pirmoje dalyje – “Reklamos sąvoka, funkcijos, tikslai, įtaka visuomenei”, atskleidžiamos pagrindinės reklamos savybės. Joje susipažindinama su reklama: jos sąvoka, funkcijomis, bruožais, tikslais. Nustatyta, kokioms žmonių grupėms yra skirta reklama ir kuo jos ypatingos. Atskleidžiama auditorijos esmė. Pateikiami neverbalinės reklamos ypatumai bei apibūdinama psichografijos įtaką reklamai ir joje egzistuojantiems įvaizdžiams. Nagrinėjamas reklamos poveikis visuomenei.

Antroje dalyje – “Moters įvaizdžiai reklamoje ir jų kaita”, apibrėžiama įvaizdžio samprata, bendrai supažindinama, kaip jis formuojamas. Taip pat pavaizduotas įvaizdžio ir stereotipo santykis. Apžvelgti vyraujantys moters ir vyro stereotipai visuomenėje. Ši dalis išsiskiria feministinių idėjų pateikimu. Atskleidžiamas moters įvaizdis ne tik visuomenėje, bet ir moteriškų žurnalų ir televizijos reklamose. Parodoma moters įvaizdžio kaita pasaulyje ir Lietuvoje per pastaruosius metus. Nustatyti pagrindiniai moters įvaizdžiai moteriškų žurnalų reklamose.

Trečioje dalyje – “Žurnalų “Moteris”, “Cosmopolitan”, “Panelė” turinio analizė” pateikiama moters įvaizdžių reklamose turinio analizė, statistiniai duomenys apie tai, kokie moters įvaizdžiai vyrauja šiuose žurnaluose. Yra ir grafinis lentelėse gautų rezultatų pavaizdavimas. Prie praktinės dalies yra pridėti priedai, kuriuose yra paveikslėliai su dominuojančiais moters įvaizdžiais šiuolaikinėje reklamoje. Atlikta, šiuolaikinio moters įvaizdžio esančio skirtingo profilio lietuviškuose moteriškuose žurnaluose, lyginamoji analizė. Tyrimui atlikti buvo remtasi lietuviškais žurnalais: “Panelė”, “Moteris”, “Cosmopolitan”.

1. REKLAMOS SĄVOKA, FUNKCIJOS, TIKSLAI, ĮTAKA VISUOMENEI

Pagal P.O.Keirstead: reklama – verslas, kuris parduoda įvaizdį, koncepciją ar produktą sukurtą taip, kad žmonės nori jo [20].

Kuriant reklamą ar ją analizuojant būtina žinoti reklamos komponentus, tikslus, funkcijas ir pagrindinius jos bruožus.

1.1 Reklamos sistema, funkcijos, bruožai, tikslai

Reklama, kaip ir kiekviena sistema yra sudaryta iš tam tikrų dalių. Jas būtina apžvelgti, nes jos kuria reklamą, įtakoja jos kokybę ir tampa reklamos realizavimo šaltiniu. Reklamos sistemą sudaro:

• Reklamuotojai:

1. Nacionaliniai reklamuotojai. Parduoda savo prekes ar paslaugas visoje šalyje.

2. Vietiniai reklamuotojai. Tai tokios kompanijos kaip: vietiniai restoranai, automobilių parduotuvės, televizijos taisymo dirbtuvės ir kt. Smulkaus verslo centrai, kurių paslaugų ar prekių vartotojai yra eiliniai piliečiai.

• Reklamos agentūros. Yra trys pagrindiniai reklamos agentūrų tipai [7]:

1. Pagrindinė agentūra. Tai agentūra, kuri užsiima įvairių reklamos tipų kūrimu.

2. Agentūros išsiperkančios vietą masinės komunikacijos priemonėse. Tą laiką jos parduoda reklamai.

3. Kūrybinės dirbtuvės. Tai agentūra, kuri užsiima tik tam tikro profilio reklamos kūrimu (pvz. fotografijos).

• Žiniasklaida.

Reklama turi būti [30]:

• Specifiška ir paprasta.

• Įtikinama ir trumpa.

• Žmonės mėgsta siurprizus, reklama turi būti netikėta vartotojui.

• Labai svarbi reklamos detalė – suderinamumas. T. y. reklamos subjektas turi būti priderintas prie reklamos turinio

• Plaukianti ir neverstų mąstyti, turėtų atspindėti grožį. Kad žmogus žiūrėdamas į ją galėtų atsipalaiduoti

• Joje turi būti pateikta priežastis – kuri parodytų, kodėl pirkėjas turi pirkti būtent reklamuojamą produktą.

Pagrindinės reklamos funkcijos [12]:

1. Marketingo. Padeda kompanijoms parduoti prekes.

2. Mokomoji. Žmonės išmoksta apie naujus produktus ir paslaugas, kaip jais naudotis, jie gilinasi į jau reklamuojamų produktų ar paslaugų esmę.

3. Ekonominė. Galimybė naujiems verslininkams įžengti į biznio areną. Konkurencija – tobulina produktų gamybą ir įtakoja kainų politiką.

4. Socialinė. Reklama skatina gamybą ir kelia žmonių pragyvenimo lygį.

5. Informacinė. Ji užtikrina informacijos apie prekes gamintojus, prekių vartojimo galimybes perdavimą vartotojams.

6. Komunikacinė.

7. Kontrolės ir koregavimo. Šios funkcijos pasireiškia – reklamos veiklos tyrimo procese, tam naudojamos anketos, apklausos, tiriamos įvairios vartotojų nuomonės.

8. Paklausos valdymo. Reklamos dėka padaromas poveikis tam tikrai vartotojų kategorijai.

Pagrindiniai reklamos tikslai [12]:

1. Informuoti:

Ši fazė atsiranda kartu su nauju produktu.

2. Įtikinti:

Ji atsiranda konkurencinėje kovoje.

3. Priminti:

Ši fazė traktuojama, kaip produkto subrendimo.

4. Pasiūlyti dideles prekių/paslaugų pasirinkimo galimybes.

Įvaizdžius pristato neverbalinė reklama.

1.2. Neverbalinė reklama

Neverbalinė reklama egzistuoja paveikslėlių pagrindu, ji kuriama atitinkamų įvaizdžių pagalba. Todėl šiame skyrelyje bus nagrinėjami pagrindiniai neverbalinės reklamos ypatumas.

Pagrindiniai jos elementai: spalva, garso efektai, muzika ir nuotraukos
esmė yra ta, kad ji gali būti (neverčiama) suprasta visose pasaulio šalyse.

Reklamoje turi būti perteikta idėja apie pačią prekę ir paslaugą, kuri yra instinktyviai suprantama vartotojų. T. y., kad vartotojas neturi gilintis į jos prasmę. Prekė turi būti pristatoma vaizdais.

Neverbalinėje reklamoje [16] labai didelį vaidmenį atlieka gestų kalba ir vaizdai. Pavyzdžiui, sukryžiuotos rankos reiškia protestą. Labai svarbi kūno kalba, mimika, pozos, rankų išsidėstymas, kojų laikysena, įvairūs kūnu skleidžiami signalai, aplinka, kurioje reklamuojamas produktas bei modelio ir prekės išvaizda.

Tyrinėtojai Shanteau ir Ptacek teigia, kad prekės išvaizda yra svarbi tik, kai kuriais atvejais, bet toli gražu ne visais. Žiūrint reklaminį klipą, pirmas įspūdis susidaro pagal tai, kaip atrodo vaizdas reklamoje, o po to atkreipiamas dėmesys į toje reklamoje reklamuojamą prekę. Todėl yra svarbiau parinkti tinkamą modelį ir aplinką savo produktui reklamuoti [30].

Neverbalinė reklama pristato įvaizdžius, todėl svarbu suteikti tinkamą įvaizdį modeliui. Nuo to priklauso produkto įsitvirtinimas vartotojo atmintyje.

Neverbalinės reklamos svarba pasireiškia formuojant vartotojo nuomonę apie tam tikrą produktą. Kokią nuomonę apie prekę susidaro vartotojas jau tiria psichografija.

1.3. Psichografija reklamoje

Psichografija – tai tyrimas, kurio tikslas – ištirti kaip veikia vartotojų grupės: ką jie galvoja, ką jie jaučia, kuo jie tiki, kokį gyvenimo būdą propaguoja ir kokius produktus/paslaugas jie naudoja [2,141]

Atsižvelgiant į tai reklamos gamintojai kuria atinkamus įvaizdžius reklamoje. Todėl prieš aptariant moters įvaizdžius reklamoje, vertėtų panagrinėti psichografinius reklamos ypatumus [2,142].

Reklamos gamintojai mano, kad gerai išmanyti psichografiją yra tas pats kas patekti į žmogaus (vartotojo) vidų. Šis terminas pirmą kartą buvo paminėtas 1960 metų pabaigoje. Tuo metu buvo norima suklasifikuoti vartotojų norus, požiūrius ir nuomones apie tam tikras prekes/paslaugas. Šiandieną daugelis reklamos agentūrų šį psichografinį tyrimą naudoja, kaip pagrindinį tiriant vartotojų poreikius.

Žymiausias psichografijos tyrinėtojas A.Mitchell parašė daug veikalų šia tema. Juose išanalizavo pagrindinius žmonių poreikius ir vertybes, kurios įtakoja jų požiūrį, elgesį iš vartotojiškos pusės. Jis apklausė apie 2000 žmonių. Naudodamas gautus rezultatus, Mitchell padalijo vartotojus į tam tikras kategorijas, kurių pagrindas buvo teorijos iš A.Maslow tyrimų ir jo hierarchijos “poreikių augimas”.

A.Maslow teigė, kad individų elgesys yra nulemtas tam tikrų poreikių. Kol tam tikra poreikių pakopa nepraeita, individas negali pereiti į kitą [2,142].

1 pav. Maslow poreikių hierarchija

Saviraiškos poreikiai.

Pripažinimo poreikiai.

Socialiniai poreikiai.

Saugumo poreikiai.

Fiziologiniai, materialiniai poreikiai.

Žemiausiame lygyje yra pagrindiniai žmogaus poreikiai tokie kaip: alkis ir miegas, gera sveikata, tam tikrų daiktų rinkimas ir kaupimas. Po to seka saugumas, kuris apima tokius poreikius: būti nepažeistam ir apsiginti nuo skriaudų, būti linksmam, turėti, kas rūpintųsi, gyventi laimingoje šeimoje. Kitas lygis sudarytas iš socialinių poreikių: būti mylimam žmonių, draugauti su gražia mergina (vaikinu), būti kartu su geru draugu. Prie pat viršaus yra pripažinimo poreikiai: būti gerbiamam aplinkinių, nustebinti žmones, patikti merginoms (vaikinams), valdyti žmones, juos apdovanoti ar bausti. Žmonės pasiekę šį etapą yra kūrybingesni, sėkmingesni ir darantys įtaką tiems žmonėms, kurie dar nepriėję šio lygio. Aukščiausioje lentelės nišoje yra saviraiškos poreikiai: daug žinoti, mokėti, ką nors pasiekti, padaryti, sukurti, visuomet daryti tai, ką nori, visuomet veikti, ką nors daryti. Maslow teigė, kad dvasiniai ir jausmingumo poreikiai yra aukščiausioje pakopoje šioje hierarchijoje, kurie lentelėje nepaminėti [36,15].

Kaip matome iš pateiktos piramidės, žmogus tik gimęs pradeda tenkinti savo poreikius. Pirmieji kūdikio poreikiai – valgymas ir miegas, vaiko – poreikis žaislams ir saldumynams, atsiranda ir saugumo poreikis, paauglys reikalauja patogumų, studentas – kitų žmonių pagarbos ir pasitikėjimo savimi, vidutinio amžiaus žmogus nori realizuoti savo tikslus, senyvo amžiaus žmonės vertina dvasinius dalykus. Tai lygiai, kuriuos pereina ne visi žmonės, kai kurie lieka ties kažkuriuo tai lygiu visą gyvenimą, nes jei negali susidoroti su vienu lygiu, negali patekti į kitą.

Šie lygiai turi įtakos formuojant atitinkamas žinaisklaidos auditorijas, nes tam tikrame lygyje atsiranda poreikis tam tikrai žiniasklaidos rūšiai, ar tam tikrai informacijai. Atsižvelgiant į tai sudaromas reklamos turinys, kuris yra skirtas patenkinti įvairių lygių vartotojų pageidavimus. Jis turi būti universalus, kad atitiktų iš karto dviejų ar trijų skirtingų auditorijų norus [2].

Tenkindami vartotojų norus reklamuotojai pirmiausiai turi juos atpažinti, o po to juos tinkamai įgyvendinti. Pavyzdžiui, kosmetikos reklama, kuri skirta vartotojui norinčiam gerai atrodyti turės tai daryti dviem skirtingom kryptimis. Šios kryptys priklausys nuo auditorijos amžiaus: kosmetika jaunoms merginoms turi dvelkti erotika, vyresnio amžiaus moterims – jaunyste, gyvybiškumu [3].

Taip pat
kaip ir akcentavau anksčiau ir dabar paminėsiu, kad reklama visada yra skirta tam tikrai pirkėjų grupei ir jos tikslas – paveikti kuo daugiau naujų potencialų pirkėjų. Profesionaliai sukurta reklama yra per daug brangi, kad ją skirtume nežymiems adresatams. Kad pasiektų kuo daugiau žmonių, reklamos kompanija turi patalpinti savo produktą gerai žinomoje vietoje ir turėti išraiškingą savo reklamos pristatomąjį turinį, kuris neturi būti per daug specifiškas. Daugeliu atveju šis turinys yra labai paveiktas tam tikro moters stereotipo ir tai garantuoja didesnę reklamos pripažinimo galimybę [3].

Reklamos agentūros taip pat suinteresuotos pasiekti savo adresatus per labai trumpą laiką. Ištirta, kad populiaraus žurnalo skaitytojai žiūri į reklamą tik dvi sekundes, tik apie 5% reklamuojamos informacijos yra pastebima vartotojų. Reklama turi paveikti vartotoją netgi, jei ji yra pastebima trumpam ir paviršutiniškai [2].

Į kokias vartotojų grupes gali orientuotis reklama ir kaip reklamuotojams pasiekti atitinkamus adresatus, nagrinėjama kitame skyriuje.

1.4. Reklamos auditorija

Supažindinę su pagrindinėmis reklamos ypatybėmis, šioje dalyje išsamiai apžvelgta labai didelę įtaka reklamos įvaizdžiui, pačiai reklamai darančia auditorija. Auditorija – žmonių grupė turinti vienodus interesus.

Žmonės reklamuotojams – pardavimo taškai, kuriuos jie nori paveikti. Reklamos gamintojai nemato individų asmenybės bruožų, jie jį įsivaizduoja kaip potencialų pirkėją. Nes reklama yra efektyvi tik tada, kai ji orientuota į tinkamai ištyrinėtą klientą.

D. McQual išskiria keturis pagrindinius auditorijų tipus[26,210]:

1. Socialinė grupė. Ši auditorija susiformuoja politiniu, etniniu, vietinės bendruomenės pagrindu. Jos narius sieja keletas bendrų pomėgių ( pvz. krepšinis), tikslų, bendra patirtis. Ši auditorija yra pastoviausia ir greitai reaguoja į reklaminę žinutę.

2. Asmeninių poreikių patenkinimą propaguojanti auditorija. Ji egzistuoja nepriklausomai nuo žiniasklaidos. Šios auditorijos nariai atkreipia dėmesį į žiniasklaidos skleidžiamą informacijos turinį tik tada, kai nori patenkinti savo konkrečius norus, emocines reikmes.

3. Gerbėjai. Šio tipo auditorijos nariai domisi vienu kokiu nors jiems susižavėjimą keliančiu objektu. Tai gali būti rašytojas, aktorius, televizijos laida ar serialas, režisierius ir t.t.. Jų skonis keičiasi bėgant laikui, bet kartais gali išlikti pastovus keletą metų. Šios auditorijos nariai labai lengvai persiorientuoja nuo vieno susižavėjimo objekto prie kito. Žmonių grupė priklausanti šiam auditorijos tipui dažniausiai yra paaugliai ar senyvo amžiaus žmonės, kurie turi daugiau laisvo laiko. Reklamos organizatoriai efektyviai ir kūrybingai panaudoję savo reklamines galimybes gali greitai užvaldyti šios auditorijos narius.

4. Tam tikrą televizijos kanalą žiūrinti, atitinkamo žanro laikraštį skaitanti, konkrečios radijo stoties klausanti auditorija. Ji nuolat keičiasi. Šio tipo auditorija yra pasyviausia ir greičiausiai pasiduodanti reklamos įtakai.

Kaip atpažinti auditoriją? Pagrindiniai faktoriai, kuriais remiasi reklamuotojai yra: auditorijos narių gyvenimo būdas, skonis ar psichologiniai veiksniai, pajamos, išsilavinimo lygis, amžius ir lytis. Tai yra auditorijos segmentai, pagal kuriuos yra skirstomi auditorijų tipai. Labiausiai paplitę segmentai – amžius ir socialinė klasė. Būtent jie parodo, kiek laisvo laiko ir pinigų turi žmogus. Amžius suteikia pasirinkimo galimybę. Turintys vaikų daugiau ar mažiau pasirenka šeimos televizijos programas. Jei žmogus vertina laisvę, išeidamas pasivaikščioti jis renkasi radiją ar eina į kino teatrą. Labai užsiėmę žmonės laisvalaikiu skaito laikraščius. Senyvo amžiaus žmonės renkasi rimtesnio turinio televizijos laidas, žiūri daugiau televizijos serialų [29].

Reklamos pramonėje išskiriamos socialinės klasės, kurios padeda nustatyti vartotojų grupes pagal atitinkamus kriterijus. Šiuo atveju, socialinė klasės apibrėžiamos pagal tai, kiek žmogus turi pinigų. Nes atsižvelgiant į tai jis renkasi atitinkamas televizijos, radijo programas, skaito atitinkamus laikraščius ir žurnalus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2638 žodžiai iš 8742 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.