Muzikinio ugdymo metodai ir mokymas
5 (100%) 1 vote

Muzikinio ugdymo metodai ir mokymas



turinys

Įvadas

1. Mokymo metodo samprata. Metodai kaip mokymo organizavimo būdas

2. Mokymo metodų grupės

2.1. informaciniai praktiniai metodai

2.2. kūrybiniai metodai

2.3. emocinio imitavimo metodas

3. Metodų pasirinkimo kriterijai

4. Muzikinio ugdymo formos

4.1. dainavimas

4.2. muzikavimas

4.3. muzikos klausimas

Išvados

Literatūros sąrašas

ĮVADAS

Menas atspindi sielą. Jis – ne tik paprastas jausminis santykis su tikrove. Jis, akumuliavęs jausminį, iracionalų “žinojimą” yra kartu ir dvasinė patirtis, kuria remiantis pasireiškia vertinimai, sprendimai, prognozės. Tikrasis menas, vertybiškai orientuodamas žmogų, jį brandina, turtina, daro išmintingesniu, žmogiškesniu. Kas yra muzikos mokymas? Tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas, reikalaujantis dvasinių, fizinių, intelektinių, valios pastangų.

Pirmoje savo darbo dalyje supažindinu kas tai yra metodas, metodo samprata. Antroje dalyje aprašomos pagrindinės muzikos mokymo metodų grupės: informaciniai, praktiniai, kūrybiniai, emocinio imitavimo metodai. Trečia dalis –kaip pasirinkti tinkamą mokymo metodą. Ir paskutiniojioje dalyje nagrinėjamos muzikinio ugdymo formos: dainavimas, muzikavimas, muzikos klausymas.

1. MOKYMO METODO SAMPRATA. METODAS – KAIP MOKYMO

ORGANIZAVIMO BŪDAS

Mokymo metodo terminą daugelis vartoja kalbėdami apie tam tikrą mokymoprogramą. N.L.Gage ir D.C.Berliner apibūdina mokymo metodą kaip pasikartojančių mokymo veiksmų modulį, kuris gali būti taikomas dėstant įvairius dalykus, būdingą daugiau negu vienam mokytojui ir svarbų išmokimui.

“Mokymo metodas – tai racionalus mokymo būdas, nukreiptas į mokymo tikslą ir suderintas su mokinio prigimtimi, ir su mokomojo dalyko ypatybėmis”, -rašė S.Šalkauskis. Mokymo metodai yra bendriausi veiksminiai mokytojo nusistatymai, vykdomosios priemonės, turinčios organiško sąryšio ne su psichologiniu mokymo vyksmu, bet tik su mokymo technika. Graikiškos kilmės žodis “metodas” (metos + hodos = methodas reiškia tyrimo kelias, būdas) lotyniškai buvo verčiamas posakiu “via et ratio”. Šiaip tarsi buvo norėta pabrėžti, kad metodas yra prisilaikymas racionalaus kelio. Iš esmės metodas yra principinis nusistatymas veikti tam tikru būdu, geriausiai tinkančiu tikslui pasiekti. Kitaip tariant, tai yra vedamoji kokio nors veiksmo linija.

Kiekvienas tikras metodas yra racionalus, t.y. pagrįstas protingais sumetimais, nuoseklus, t.y. laisvas nuo prieštaringumo ir netikėtų šuolių, pagaliau visuotinai reikšmingas, t.y. atremtas į paties dalyko prigimtį, todėl visur galiojąs.

Pritaikant nustatytas bendrąsias metodo žymes mokymo sričiai, galima pasakyti, kad mokymo metodas yra racionalus, nuoseklus ir visuotinai reikšmingas mokomojo veikimo būdas, nukreiptas į mokymo tikslą ir suderintas tiek su mokinio prigimtimi, tiek su mokomojo dalyko ypatybėmis. S.Šalkauskis rašė, kad metodas nėra kažkas, kas primetama veikiančiam asmeniui su kažkokiu geležiniu būtinumu.

Iš tikrųjų jis yra pasirenkamas dėl objektyviai pagrįstų motyvų ir tikslingai individualizuojamas pagal konkrečias veikimo aplinkybes. Gerai suprastas metodas sykiu yra ir visuotinai reikšmingas, ir individualus. Jis visuotinai reikšmingas, nes galioja visur, kur susidaro visos reikiamos sąlygos, ir yra individualus, nes yra taikomas prie konkrečių aplinkybių.

Pedagogai L.Jovaiša ir J.Vaškevičius apibūdina metodą kaip planingą tiesos radimo kelią, grindžiamą empyriniu tyrinėjimu bei loginiu protavimu. Juo siekiama tam tikro tikslo, sprendžiant pažintinius ir praktinius uždavinius.

Mokymo metodai yra specifiniai: juos parenka ir taiko mokytojas, atsižvelgdamas ne tik į mokslo dalyką, bet ir į mokymo subjektą – mokinį. Mokytojas yra tarpininkas tarp žmonijos patirties (visuomenės sąmonės) ir mokinio patirties (individualios sąmonės). Jo uždavinys – taikyti tokius metodus, kurie padėtų įgyti visuomeninę patirtį. Mokymo metodu vadinama mokytojo ir vadovaujamų mokinių veiklos būdų sistema, kuri padeda mokiniams įgyti žinių, mokėjimų bei įgūdžių, lavinti sugebėjimus, formuoti pasaulėžiūerą. Bendrosiose programose taip pat rašoma, kad metodas – tai būdas, kuriuo mokytojas siekia komunikacijos – esminės pedagoginio akto sąlygos.

Muzikinio ugdymo metodu vadintina mokytojo ir mokinių veiklos būdų sistema padedanti mokiniams ugdytis muzikinę kultūrą. Tai – metodo, kaip muzikinio ugdymo sistemos, platus supratimas. Čia metodo sąvoka kalba apie tam tikrą muzikinio ugdymo kelią, grindžiamą veiklos grandžių visuma.

2. MOKYMO METODŲ GRUPĖS

Didaktikoje (pagal L.Jovaišą ir J.Vaitkevičių) greta kitų išskiriamos trys metodų grupės:

2.1. a) informaciniai (aiškinamieji – iliustraciniai – atgaminamieji);

b) praktiniai – operaciniai;

c) kūrybiniai.

Šios metodų grupės aprėpia įvairias muzikos ugdymo formas

Metodai įvairiai taikomi atsižvelgiant į mokinių amžių ir muzikinės veiklos pobūdį. Antai, mokant dainuoti, solfedžiuoti, muzikuoti dažniausiai naudojami demonstravimo, pratybų, iliustravimo, teikiamojo ir euristinio pokalbio, palyginimo metodai. Čia netinka pastabos, lektūros, atpasakojimo metodai. Epizodiškai naudojami pasakojimo, kartojamojo bei probleminio pokalbio ir
siauriau tikrinamojo pokalbio metodai.

2.2. Kūrybiniai metodai. Ugdant mokinių muzikinį mokymą plačiai taikytini kūrybiniai metodai, probleminis pokalbis, uždavinių sprendimo metodas (aiškinantis muzikos sukeltų emocinių būsenų, dialektinę kaitą, dramaturgijos, loginės formos, kūrinio prasmės, idėjos klausimus; mokant muzikos rašto – nustatant garsų trukmių, aukštumo ir kitus santykius), muzikos kūrinių formos modeliavimas (schemų, supaprastintų partiturų sudarymas), kūrinių meninio turinio analizė (kūrybiniai rašiniai – anotacijos, disputai ir kt.). Plačiai naudotis kūrybiniais metodais nėra paprasta; tai sugeba tik tie mokytojai, kurie patys pasižymi meniniu ir padagoginiu kūrybingumu.

Kūrybinių metodų grupėje išskirtinas meninio konteksto sukūrimo metodas. Jo paskirtis “išvesti” ugdytinius už muzikos ribų, t.y.”įtikinti” juos muzikos sąryšiu su kitomis meno rūšymis: gamta, istorija, literatūra, daile ir kt. Šis metodas rodo mokinio platų meninį mąstymą. Toks mąstymas padeda giliau pažinti pačią muziką, gyvenimą.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 906 žodžiai iš 2844 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.