Nacionalinė kultūra ir integracija į europos sąjungą
5 (100%) 1 vote

Nacionalinė kultūra ir integracija į europos sąjungą

Nacionalinė kultūra ir integracija į Europos Sąjungą

Planas:

1. Europos Sąjungos pozicija nacionalinės kultūros atžvilgiu.

2. Europos Sąjungos pilietybė.

3. Lietuvių charakteris – ko iš tikrųjų bijome?

1. ES pozicija nacionalinės kultūros atžvilgiu.

Europos Sąjunga po kol kas labai aktyviai vykdo tą politinę, ekonominę administracinę savo politiką – kalba apie galimybes ir pan. Bet kaip yra su kultūra? (Kultūra čia – plačiąją prasme, ne tik menas, bet ir kultūrinis, tautinis identitetas.) „ Kai tik prabylama apie bendresnę ES kultūros politiką, tuoj sukyla ES valstybių narių ambicijos traktuoti kultūrą kaip neliečiamiausią suvereniteto dalį. Valstybės narės ir visus ES sprendimus lemiantys veikėjai yra nutarę, kad nėra ir negali būti jokios antinacionalinės Europos kultūros politikos. Čia vartojama SUBSIDIARUMO sąvoka – tai vienas iš pamatinių Europos Bendrijos principų, teigiantis, kad ES lygiu gali būti sprendžiami tik tie klausimai, kurių išspręsti valstybės narės pavieniui nepajėgia. Subsidiarumo principas, kurio nepajudinamumas kultūros srityje traktuojamas kaip tolerancijos nacionalinėms kultūroms įrankis. ES teiginys tuo kausimu yra toks: suteikti vienodai erdvės visoms ES tautoms ir jų žmonėms, kurie turėtų gerbti savo pačių skirtingas kultūras ir istorijas. Tautos turėtų dalintis savo vertybėmis, ir principais, tradicijomis taip kuriant Europos Identitetą. Būti Europiečiu reiškia būti tolerantišku vienas kito kultūroms. Tokios nuostatos pavyzdžiai galėtų būti tokie: pvz., nacionalinė kalba – vienas iš svarbiausių nacionalinės kultūros elementų. ES neprimeta jokios bendros kalbos visoms tautoms. Nėra fiktyvios bendros ES kalbos. Oficialiomis bus paskelbtos visos dabartinių ES valstybių narių kalbos ir be jokių abejonių bus paskelbtos dar dešimties valstybių kalbos. Visi Europos Sąjungos priimti dokumentai yra verčiami į visas oficialias kalbas. Kiekvienas europietis turi teisę kreiptis į Europos institucijas viena iš ES oficialių kalbų ir ta pačia kalba gauti atsakymą. Kitas pavyzdys galėtų būti ES vykdomos kultūrinės programos. Pvz., programa „Kultūra2000“, kurios pagrindiniai tikslai yra skatinti kultūrinį dialogą tarp įvairių Europos šalių ir jų kultūros bei istorijos pažinimą, skatinti kūrybiškumą ir tarptautinę kultūros sklaidą, taip pat menininkų (ir jų darbų) bei kitų kultūros veikėjų mobilumą, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui ir labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms; pripažinti bendro kultūrinio Europos paveldo reikšmę, skleisti naujas paveldo saugojimo ir išlaikymo technologijas, dalintis profesine patirtimi; užtikrinti, kad kultūra taptų socialinio bei ekonominio vystymosi dalimi. Arba programa “Jaunimas” – jaunimo neformalaus ugdymo programa daug dėmesio skirianti tarpkultūriniam mokymuisi (tolerancijos, antirasizmo ir pan.) bei pilietinių įgūdžių lavinimui.

Taigi, berods, ES savo nuostatomis bei vykdoma veikla nė kiek nesikėsina į jokią antinacionalinę politiką. ES puoselėja tautiškumą ir niekas neprivers mūsų pamiršti lietuvių kalbos ir savo kultūros, todėl tautiškumo praradimo klausimų tikrai neturėtų iškilti.

2. ES pilietybė

Be savo šalies pilietybės, Europos Sąjungos valstybių piliečiai turi ir bendrą ES pilietybę. Taip siekiama stiprinti ES piliečių bendrumo dvasią ir suteikti jiems tam tikrų praktinių teisių ir laisvių. Pilietybės idėja pradėta įgyvendinti nuo 1984 m., kai Fontenblo susirinkusi Europos viršūnių taryba pavedė specialiam komitetui parengti išsamų pranešimą. De facto Europos Bendrijų valstybių piliečiai buvo Europos piliečiai jau devintojo dešimtmečio viduryje, ypač kai 1985 m. visose EB šalyse buvo imta diegti Europos pasą. 1993 m. įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai ES valstybių piliečiai įgijo ES pilietybę ir de jure.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 601 žodžiai iš 1184 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.