Namų ūkio pajamų ir išlaidų analizė
5 (100%) 2 votes

Namų ūkio pajamų ir išlaidų analizė

LITERATŪROS APŽVALGA

NAMŲ ŪKIO PAJAMOS IR JŲ PASKIRSTYMAS

Namų ūkio pajamų samprata ir šaltiniai

Ekonomikos moksle, ūkinių subjektų praktinės veiklos apskaitoje bei kasdieninėje kalboje vartojami labai įvairūs pajamas apibūdinantys terminai, pavyzdžiui: bendrosios pajamos, grynosios pajamos, darbo pajamos, disponuojamosios pajamos, piniginės pajamos, realiosios pajamos ir t.t. Šį pajamas apibūdinančių sąvokų sąrašą galima būtų tęsti.Kodėl vartojama tiek daug terminų?

Studijuojantiems ekonomiką ir besimokantiems namų ūkio ekonomikos dažnai kyla klausimas, kokius terminus kada ir kur reikia vartoti.

Pajamų dydis gali būti įvairiai vertinamas. Pajamos namų ūkio ekonomiką labiausiai domina kaip gerovės išraiška. Pavyzdžiui, kiek ir kokių daiktų bei paslaugų, reikalingų poreikiams tenkinti, gali nusipirkti šeima už gautus pinigus.

Be to, pajamos namų ūkyje gali būti vertinamos kaip atlygis už produkcijos gamybą bei paslaugas. Kad namų ūkiuose gali būti gaminama prekinė produkcija ir teikiamos paslaugos, jau sužinojome. Pajamos bus vertinamos kaip namų ūkių ekonominės gerovės sąlyga, t.y. kaip pragyvenimo šaltinis.

Namų ūkio pajamų esmė

Pajamomis paprastai laikoma per tam tikrą laiką uždirbtų (arba gautų) pinigų suma. Pavyzdžiui, per mėnesį uždirbtas darbo užmokestis, gauta pensija, stipendija ir pan. Piniginės pajamos sudaro didžiausią daugelio (bet ne visų) namų ūkių pajamų dalį. Šeimos ar asmens piniginės pajamos yra vienas iš svarbiausių gyvenimo lygį lemiančių veiksnių, nes materialinių gėrybių pasiskirstymas tarp gyventojų ar jų grupių iš esmės priklauso nuo to, kokia pinigų suma šeima ar asmuo disponuoja.

Kalbant apie asmeninį vartojimą, t.y. asmeninių poreikių tenkinimą, pajamų sąvoka namų ūkio ekonomikoje vartojama išplėstine reikšme. Be uždirbtų (gautų) piniginių pajamų, šeimos ar asmenys naudojasi nepiniginėmis pajamomis, pavyzdžiui: namų ūkyje pagaminta produkcija, nemokamu narių darbu, nemokamomis ar pigesnėmis socialinėmis paslaugomis ir t.t. Šios pajamos skirstomos į dvi grupes: natūrines (arba produkcijos) ir „pasleptąsias“ (arba numanomąsias, priskirtines) pajamas.

Natūrinėmis (produkcijos) pajamomis yra laikoma pagaminta produkcija ar paslaugos, kurios skirtos ne rinkai, o namų ūkio vidaus reikmėms. Pavyzdžiui, namų ūkyje išauginta ir vartoti skirta įvairi žemės ūkio produkcija, namuose šeimos nariams pasiūti arba numegzti drabužiai, įvairūs rankdarbiai, iš surinktų miško gėrybių paruoštos maisto atsargos, šeimos nariams dovanoti daiktai ir t.t. Skaičiuojant namų ūkio biudžeto balansą šios materialinės gėrybės ar paslaugos vertinamos rinkos kainomis.

„Paslėptosios“ (arba priskirtinės, numanomosios) pajamos gali būti kelių rūšių:

• pajamos, atsirandančios dėl vartotojų (kaip rinkos dalyvių) ekonomijos. Vartotojas sutaupo, kai rinkoje susitaria su pardavėju dėl galimos palankiausios kainos priklausomai nuo prekių ar paslaugų kokybės ir kiekio. Pavyzdžiui, perkant prekes urmu galima susitarti dėl kainos nuolaidos;

• pajamos, kurios atsiranda naudojantis nemokamomis socialinėmis paslaugomis-nemokamomis medicinos paslaugomis, nemokamu vaikų mokslu, kai kuriomis gyventojų grupėms taikomomis įvairių paslaugų lengvatomis ir t.t.

Numanomosiomis arba „paslėptosiomis“ pajamas vadiname dėl to, kad šeima ar asmuo jų neuždirba (negauna), jas tik numano. Pavyzdžiui, nemokamas vaiko mokslas sutaupo šeimai pinigus, kuriuos reikėtų mokėti, jeigu mokslas būtų mokamas. Dėl tokio savo būvio „paslėptosios“ pajamos neatsispindi namų ūkio biudžete. Nepaisant to, akivaizdu, jog šeimos gyvenimo lygį veikia tiek galimybė naudotis nemokamomis socialinėmis paslaugomis ir įvairiomis lengvatomis, tiek galimybė pirkti prekes ir mokėti už paslaugas palankiausiomis kainomis.

Išplėstinė pajamų samprata turi didelę praktinę reikšmę namų ūkio veikloje. Galimybė trejopai įvertinti namų ūkio pajamas suteikia alternatyvų sprendžiant šeimos ar asmenų gyvenimo sąlygų gerinimo klausimus.

Kai produkcijos ir „paslėptosios“ pajamos yra didelės, namų ūkio gyvenimo lygis gali būti pakankamai aukštas esant ir labai mažoms piniginėms pajamoms. Tačiau didesnės piniginės pajamos suteikia žmonėms, be abejo, daugiau galimybių rinktis ir veikti namų ūkio sistemos viduje ir išorėje.

Namų ūkio pajamų sudėtis (išplėstinė samprata)

1.

Namų ūkio pajamos:

1. Piniginės:

a) darbo;

b) nuosavybės;

c) žemės ūkio produktų pardavimo;

d) transferinės išmokos;

e) kitos.

2. Natūrinės:

a) neprekinė namų ūkio produkcija;

b) natūrinis darbo užmokestis;

c) nemokamo namų darbo.

3. Priskirtinės:

a) vartotojų ekonomijos;

b) nemokamų socialinių paslaugų;

c) lengvatų.

Piniginių namų ūkio pajamų šaltiniai

Namų ūkių piniginių pajamų šaltiniai gali būti labai įvairūs. Juos galima suskirstyti į penkias grupes.

1. Darbo pajamos-tai atlgis už samdomąjį ir nesamdomąjį darbą:

• darbo užmokestis, premijos, priemokos, įvairios kompensacijos, kurias moka darbovietė,

• verslo, amatų, laisvosios profesinės veiklos, žemės ūkio gamybos, kitokios gamybos ir veiklos pajamos.

2. Nuosavybės pajamos-tai už išnuomotą turtą gaunamos namų ūkių pajamos:

• renta,
gaunama už išnuomotą nekilnojamąjį turtą (namą, butą, garažą, žemę ir kita),

• palūkanos, gaunamos už pinigų laikymą bankuose ir skolinimą privatiems asmenims, už įsigytus vertybinius popierius (obligacijas, akcijas),

• nekilnojamojo turto pardavimo pajamos.

3. Transferinės išmokos-tai įvairios socialinės pašalpos:

• senatvės ir invalidumo pensijos,

• įvairios socialinės pašalpos šeimoms ar vienišiems asmenims (socialinės šalpos, ligos, vaikų gydymo ir auginimo, našlaičių, socialinės kompensacijos ir kitos),

• stipendijos,

• bedarbio ir kitos pašalpos.

4. Ne verslo pajamos-tai pajamos, gaunamos už parduotas uogas, grybus, antrines žaliavas ir kitos.

5. Kitos pajamos-tai alimentai, dovanoti pinigai, laimėjimai, draudimo išmokos ir kitos.

Namų ūkio pajamų veiksniai

Namų ūkio pajamų (piniginių, natūrinių ir numanomųjų) dydis ar šaltiniai priklauso nuo įvairių veiksnių. Vienus iš jų galima vadinti vidiniais veiksniais, kitus-išoriniais.

Vidiniai veiksniai vienaip ar kitaip yra susiję su namų ūkiu ar jo nariais. Tai vidinės namų ūkio aplinkos elementai procesai bei jų charakteristikos:

1. Fizinės ir protinės žmonių galimybės. Vienodų žmonių pasaulyje nėra. Vieni yra stipresni fiziškai, kiti-intelektualesni, treti apdovanoti įvairiais gabumais. Dėl to žmonių veikla ir jos rezultatai labai skiriasi.

2. Išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija. Aukštojo išsilavinimo ir aukštos kvalifikacijos reikalaujantis darbas yra daugiau apmikamas už nekvalifikuotą darbą.

3. Darbo intensyvumas. Beveik visuomet yra galimybė dirbti lėčiau ir ilgiau arba intensyviau ir trumpiau. Nevienodo intensyvumo darbo rezultatai skiraisi.

4. Darbo kensksmingumas ir pavojungumas. Dėl technologijos specifikos kai kurie darbai yra pavojingi arba nepatruklūs. Už tokius darbus mokamas didesnis užmokestis.

5. Investavimo rizika. Investuodami pinigus į vertybinius popierius, gamybą, bankus žmonės įgyja galimybę ateityje padidinti savo pajamas. Būsimų pajamų didėjimo tempą lemia rizikos laipsnis: kuo jis aukštesnis, tuo pajamos bus didesnės. Tačiau kartu nuo rizikos laipsnio priklauso ir investicinių lėšų praradimo tikinybė.

6. Sukauptas turtas. Namų ūkio pajamos gali būti gaunamos ne tik už darbą, bet ir už ankstesnes investicijas arba paveldėtą turtą.

7. Laimė ir atsitiktinumas. Padidinti namų ūkio pajamas kartais padeda ir sėkmė: laimėjimai įvairiose loterijose, konkursuose, žaidimuose, radiniai ir pan.

Išoriniai namų ūkio pajamų veiksniai-tai įvairūs išorinės aplinkos elementai ir procesai, kuriems namų ūkio nariai negali daryti įtakos:

1. Šalies ekonomikos išsivystymo lygis;

2. Nedarbas;

3. Individualaus verslo sukūrimo ir plėtojimosi sąlygos;

4. Lyčių, rasių bei kitokia diskriminacija darbo užmokesčio aspektu;

5. Infliacijos lygis;

6. Valstybinės socialinės programos ir kiti.

Namų ūkio pajamų paskirstymas

Kiekvienam šeima ar asmuo namų ūkio pajamas skirsto savo nuožiūra. Skirstant natūrines pajamas abejonių ar problemų dažniausiai nekyla. Mat konkretūs daiktai (ar paslaugos) turi konkrečią savo paskirtį. Pavyzdžiui, motinos pasiūtą suknelę dėvės ta dukra, kuriai tas drabužis ir buvo siūtas. Bet ne visada būna taip lengva. Kartais reikia įvertinti alternatyvas, namų ūkio reikmes ir tik tada apgalvotai nuspręsti. Pavyzdžiui, kaip paskirstyti nelauktai didelį bulvių derlių? Kiek bulvių parduoti, kiek jų skirti maistui, sėklai ir gyvuliams šerti? Kur ir kada-rudenį ar pavasarį-parduoti bulves, kas tuo pasirūpins?

Piniginių pajamų skirstymo procesas yra daug sudėtingesnis.

Pirmiausia kiekvienas turi žinoti, kad uždirbtos (gautos) bendrosios namų ūkio pajamos skirstomos į tris dalis. Dalis bendrųjų namų ūkio pajamų kaip privalomieji mokesčiai yra atskaitoma į valstybės biudžetą arba valstybinio socialinio draudimo fondą. Likusios, t.t. disponuojamosios namų ūkio pajamos skiriamos asmeniniams poreikiams tenkinti ir kaupti arba investuoti.

Vadinasi, bendrosios namų ūkio pajamos yra per tam tikrą laiką uždirbtos (gautos) pajamos, iš kurių neatskaityti privalomieji mokesčiai (pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos).

Disponuojamosios (arba grynosios) namų ūkio pajamos-tai uždirbtos (gautos) pajamos, iš kurių yra atskaityti privalomieji mokesčiai. Trumpai tariant, tai pajamos, likusios atskaičius mokesčius. Jos vadinamos asmeninėmis pajamomis.

Bendrųjų namų ūkio pajamų paskirstymas

Bendrosios namų ūkio pajamos:

1. Privalomieji mokesčiai:

a) pajamų mokestis;

b) socialinio draudimo įmokos.

2. Namų ūkio disponuojamos pajamos:

a) namų ūkio išlaidos;

b) asmeninės santaupos.

Individualiai ar bendromis pastangomis spręsdami, kaip paskirstyti disponuojamąsias pinigines pajamas, namų ūkio nariai susiduria su pinigų panaudojimo ribotumu: pinigus išleidus vienoms reikmėms nebegalima patenkinti kitų reikmių. Vadinasi, skirstant namų ūkio pajamas svarbu įvertinti įvairiai alternatyvas ir tinkamai pasirinkti:

• Ar visus gautus pinigus reikia išleisti prekėms ir paslaugoms pirkti?

• Ar būtina kaupti santaupas?

• Kiek pinigų reikės kasdieniniams poreikiams tenkinti?

• Kuriems iš antraeilių poreikių teikti prioritetą?

• Kuriuo ar kurių namų ūkio narių poreikiams teikti
pirmenybę?

• Ar kiekvienam šeimos nariui būtini kišenpinigiai?

• Kuriam asmeniui ir kiek pinigų skirti asmeninės reikmėms?

Keldami sau tokius ar panašius klausimus žmonės apmąsto įvairias pinigų paskirstymo alternatyvas ir jas palygina. Optimalūs sprendimai priimami tuomet, kai diskutuojama ir tariamasi su visais šeimos nariais. Tai subjektyvūs namų ūkio pajamų paskirstymo veiksniai.

Svarbiausi ekonominiai veiksniai, turintys įtakos skirstant disponuojamąsias namų ūkio pajamas yra trys:

• pajamų dydis;

• prekių ir paslaugų kainų lygis;

• namų ūkio biudžetinio apribojimo laipsnis.

Tiriant namų ūkio biudžetus nustatyta, kad didėjant namų ūkio pajamoms asmeniniam vartojimui skirta jų dalis mažėja. Ir atvirkščiai, kai namų ūkio pajamos mažėja, asmeniniam vartojimui skirta dalis didėja, o santaupoms skirta dalis mažėja.

Dėl vartojimo prekių ir paslaugų kainų kaitos kinta ir perkamoji namų ūkių galia (arba realiosios pajamos). Kainoms padidėjus už tokią pat pinigų sumą prekių galima nusipirkti mažiau nei iki to. Realiosios namū ūkio pajamos-tai perkamoji piniginių pajamų galia, išreikšta prekių ir paslaugų, kurias galima įsigyti už gautas pajamas, suma.

Griežtas biudžetinis apribojimas reiškia, jog pritrūkusi pinigų šeima neturės galimybės kaip nors papildyti natūrinių ar piniginių pajamų.

NAMŲ ŪKIO IŠLAIDOS

Namų ūkio vartojimo išlaidos (C. consumption)-vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms ir paslaugoms pirkti suma.

Namų ūkio vartojimo išlaidos yra:

a) trumpalaikio vartojimo prekės (maistas, drabužiai ir pan.);

b) ilgalaikio vartojimo reikmenys (šaldytuvai, automobiliai, baldai ir pan.);

c) paslaugos (juridinės konsultacijos, bankų, kirpyklų paslaugos ir pan.).

Namų ūkio išlaidų sudėtis

Išlaidų samprata

Išlaidų sąvoka pirmiausia reiškia pinigus, kurie išleidžiami kokiems nors tikslams. Išlaidos-tai pinigai, išleidžiami prekėms pirkti, už paslaugas bei mokesčiams mokėti ir panašiai. Išlaidų nederėtų tapatinti su natūrinėmis sąnaudomis-panaudotų daiktų, atliktų patarnavimų (darbų) kiekiu.

Piniginės namų ūkio išlaidos yra pinigai, išleisti namų ūkio reikmėms skirtoms prekėms ir paslaugoms pirkti, mokesčiams mokėti ir pan.

Natūrinės namų ūkio sąnaudos-tai ūkyje pagamintos produkcijos bei suteiktų paslaugų, taip pat namų ūkio reikmėms sunaudotų natūrinių pajamų kiekis arba vertė.

Vertinant vartojimo lygį namų ūkyje atsižvelgiama ne tik į tai, kiek pirktų prekių ir paslaugų suvartojama, bet ir į natūrines gėrybių sąnaudas. Dėl to namų ūkio išlaidas sudaro piniginės išlaidos ir natūrinių sąnaudų vertė per tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, išlaidas maistui per mėnesį sudarys piniginės išlaidos maisto produktams pirkti bei šeimos nariams maitintis ne namuose ir namuose pagamintų arba nemokamai gautų iš šalies maisto sąnaudų vertė.

Namų ūkio išlaidų sudėtis

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1981 žodžiai iš 6587 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.