Naujausių bylų prieš lietuvą pagal 8 ežtk straipsnį apžvalga
5 (100%) 1 vote

Naujausių bylų prieš lietuvą pagal 8 ežtk straipsnį apžvalga

1121

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Žmogaus teisių 8 konvencijos straipsni įgyvendinimas Lietuvoje 4

Išvados 8

Naudota literatūra 9

Įvadas

Gimdamas žmogus įgyja teisę į gyvenimą. Teisę kuri negali būti pažeista, prigimtinę teisę kuri visuotinai suvokiama ir už kurios pažeidimą taikomos pačios didžiausios sankcijos. Pirmasis paminėjęs prigimtinę žmogaus teisią į gyvybę buvo J. Locke‘as. J. Locke‘as traktavo 3 prigimtines teises: į gyvybę, į laisvę ir į turtą, tačiau jis buvo sudaręs išlygą vergams (tuo metu vergovė dar buvo neretas reiškinys).

Tarptautinėje teisėje žmogaus teisės pradėtos įteisinti keliais dokumentais. Būtent teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą:

„1948 m. gruodžio 10 dienos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnis, kuris pabrėžia:

Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą <…>

Jungtinių Tautų priimto 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnis pabrėžia:

<…> Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje asmens teisė į šeimos gyvenimo gerbimą formuluojama taip:

1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.

2. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“ Konvencija įpareigoja valstybes gerbti kiekvieno asmens teisę į šeimos gyvenimą ir uždraudžia bet kokius apribojimus asmens naudojimąsi šia teise.

Savo darbe norėčiau apžvelgti paskutines bylas žmogaus teisių teisme, kurios buvo pateiktos prieš Lietuvą. Visai nesenai nuskambėjusi L. prieš Lietuvą byla ypatingai sudomino kokios dar bylos prieš Lietuvą yra ir buvo pateiktos Žmogaus teisių teisme.

Žmogaus teisių 8 konvencijos straipsni įgyvendinimas Lietuvoje

Apžvelgiant paskutiniąsias bylas pateiktas prieš Lietuvą pastebėjau, kad pasirinkus bylas trys iš jų yra susijusios su susirašinėjimo slaptumu, viena garsiai šiomis dienomis nuskambėjusi lyties keitimo byla ir KGB kadrinių darbuotojų atleidimo bylos.

 Susirašinėjimo slaptumas. Byla Karalevičius prieš Lietuvą (užbaigta 2005,07,07). Bylos esmė: šioje byloje yra skundžiamasi, kad Lietuvos kalinimo institucijos cenzūravo V. Karalevičiaus susirašinėjimą su Konvencijos institucijomis. Vytautas Karalevičius pareiškimą padavė 1998 m. spalio 5d. (53254/99) Europos Žmogaus Teisių Komisija.. pareiškėjas teigia, kad laiškai kurie buvo perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai išsiųsti į Europos Žmogaus Teisių Teismą buvo cenzūruojami. Taip pat jis teigia jog Šiaulių izoliatoriaus administracija pareiškėjui nedalyvaujant buvo atplėšti jam adresuoti laiškai iš Europos Žmogaus Teisių Teismo kanceliarijos. Pareiškėjas teigė, kad jo laiškai kurie buvo skirti susirašinėti su Konvencijos institucijomis buvo atplėšiami jam nedalyvaujant ir tik vėliau su laiško turiniu jis buvo supažindinamas.

Lietuvos teisės aktuose yra įtvirtinta teisė į privataus ir šeimos gyvenimo bei korespondencijos neliečiamumą (22 Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis). Tačiau pagal 1996 m. kardomojo kalinimo įstatymo bei 1996 m. kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 72 punktą kaltinamųjų susirašinėjimas galėjo būti cenzūruojamas. Tačiau 75 punktas numato, kad Europos Žmogaus Teisių Teismui bei Komisijai adresuoti laiškai turi būti perduoti užklijuoti, ir vokus izoliatoriaus administracijai (kurie yra užklijuoti) atplėšti draudžiama. 83 punktas numato, tardymo izoliatoriaus administracija supažindina kaltinamuosius bei nuteistuosius su rašytiniais atsakymais, jiems pasirašant, kad ir yra supažindinti su atėjusia korespondencija ir jos turiniu (atsakymai į skundus, prašymus, pasiūlymus (pareiškimus)). Kaltinamieji ir nuteistieji su jų gautais laiškais yra supažindinami per 3 dienas, nuo laiškų gavimo dienos. Taip pat visi laiškai yra dedami į asmenines bylas, o ne atiduodami kaltinamiesiems jiems susipažinus su laiškų turiniu.

Vyriausybė atsakydama į Europos Žmogaus Teisių Komisijai užklausą akcentavo, kad pareiškėjas yra pats kaltas, nes pateikdavo Europos Žmogaus Teisių Komisijai adresuotus laiškus neužklijuotus. Tačiau Vyriausybė nenuginčijo to fakto, kad Šiaulių izoliatoriaus administracija atplėšdavo ir skaitydavo Teismo laiškus nedalyvaujant pareiškėjui.

Teismas nagrinėdamas šią bylą nustatė, kad pagal vidaus teisę laiškai galėjo būti cenzūruojami, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams. Tačiau kadangi susirašinėjimas su Konvencijoms institucijomis nekėlė grėsmės demokratiniai visuomenei, tad jų cenzūruoti ir atplėšti nebuvo galima. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas pats kaltas, jog pateikdavo
neužklijuotus vokus Teismui administracijai.

Teismas pripažino, kad buvo pažeistas 8 konvencijos straipsnis – susirašinėjimo slaptumas, tiksliau ta dalis kurioje yra perskaitomi ir atplėšiami gauti laiškai iš Europos Žmogaus Teisių Komisijai. Teismas nustatė, kad valstybė turi sumokėti 12000EUR neturtinei žalai padengti ir 1000EUR bylinėjimosi išlaidoms.

Byla Čiapas prieš Lietuvą (užbaigta 2007 02 16) Bylos esmė: Rolandas Čiapas 2000 metais bu suimtas už plėšimą ir šantažą. 2001 metais teismo vykdytojas prašo cenzūruoti suimtojo laiškus, norint išvengti spaudimo liudininkams, teismas prokuroro prašymą patvirtina. Pagal 15 sulaikymo straipsni yra akcentuoja, kad kalinio laiškai esant būtinybei gali būti cenzūruojami, o laiškai iš Žmogaus teisių Teismo turi būti įteikiami kaltinamajam kita dieną po gavimo. Pareiškėjas skundžiasi, kad buvo cenzūruojami jo laiškai su žmona, kitais privačiais asmenimis, nors nebuvo tam būtinybės, bei su Teisingumo institucijomis.

Vyriausybės akcentavo kad kriminalinių tyrimų procedūra gali būti apskųsta, tačiau kaltinamasis dėl procedūros vykdymo nepateikė jokių nusiskundimų. Taip pat akcentavo, kad laiškų cenzūravimas buvo apsaugos priemonės dalis, norint apsaugoti liudininkus ir kitus susijusius su byla asmenis nuo išorinio spaudimo priimti tinkama liudijimą ar sprendimą. Tačiau Vyriausybė negalėjo nuginčyti to fakto, kad laiškai su viešosiomis institucijomis irgi galėjo būti cenzūruojami.

Teismo sprendimas dėl 8 konvencijos straipsnio pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos teise Europos Žmogaus Teismas konstatuoja, kad susirašinėjimo cenzūra buvo pagrįstai naudojama apsaugoti aukoms ir liudininkams. Teismas konstatuoja, kad pati didžiausia dalis laiškų buvo gaunama iš žmonos. Laiškuose pagrindė buvo pasakojama apie kalėjimo gyvenimo kasdienybę. Kadangi susirašinėjant su žmona nebuvo bandoma paveikti kitu asmenų, teismas konstatuoja, kad nebuvo pagrindo cenzūruoti visus laiškus kurie buvo rašomi Čiapo privatiems asmenims. K. Čiapas žinojo, kad laiškai bus cenzūruojami, ir išaiškinus bylą bei nuteisus jį atlikti bausmę, nebebuvo būtinybės cenzūruoti susirašinėjimą su žmona.

Teismas priteisė 1000EUR kompensaciją, ir akcentavo kad buvo pažeistas 8 konvencijos straipsnio dalis „susirašinėjimo slaptumas“ kadangi nebuvo pagrindo visą laiką kol pareiškėjas atlikinėjo bausmę cenzūruoti jo laiškus.

Byla Puzimas prieš Lietuvą (užbaigta 2007,05,23) Bylos esmė: Alvydas Puzinas taip pat skundžiasi, kad jam kalint buvo pažeistas 8 Konvencijos straipsnis, kuris garantuoja korespondencijos slaptumą. Pažeidimas buvo nustatytas dėl to, kad kalėjimo administracija atplėšė jam siųstus laiškus, gautus iš žmogaus teisių komisaro, Baltijos jūros valstybių tarybos demokratinių institucijų, Europos žmogaus teisių komisijos sekretoriato, taip pat pareiškėjo žmonos siųstus laiškus. Pažymėtina tai, kad Seimo kontrolierius, tyręs pareiškėjo skundą, nustatė, kad laiškas, gautas iš Baltijos jūros valstybių tarybos buvo atplėštas, tačiau kontrolieriaus nuomone, vis dėlto, tam tikrais atvejais valstybė turi teisę cenzūruoti kalinių susirašinėjimą. Tačiau Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, kad įsikišimas į korespondencijos slaptumo principą gali būti pateisinamas tik Konvencijos 8 str. 2 dalyje nustatytais pagrindais, kai įsikišimas yra “numatytas įstatyme”, atitinka siekiamą teisėtą tikslą ir yra būtinas demokratinėje visuomenėje tokio tikslo pasiekimui. Teismo nuomone, kalinių korespondencijos cenzūravimas Lietuvoje turi teisinį pagrindą, t.y., tokią galimybę įtvirtino LR Pataisos darbų kodekso 41 str., aptariamas cenzūravimas galėjo būti aiškinamas kaip turintis ir teisėtą tikslą “užkirsti kelią nusikaltimams ir pažeidimams”, tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų Teismui, kad toks įsikišimas buvo “būtinas demokratinėje visuomenėje” Konvencijos 8 str. 2 d. prasme šiuo konkrečiu atveju. Todėl Europos žmogaus teisių teismo nuomone, Konvencijos 8 straipsnis dėl teisės į pagarbą korespondencijos slaptumui buvo pažeistas. Lietuva taip pat privalo sumokėto pareiškėjui 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1406 žodžiai iš 2730 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.