Neįsisamoninti psichiniai reiškiniai
5 (100%) 1 vote

Neįsisamoninti psichiniai reiškiniai

11

Turinys

Įvadas ………………………………………………………………………….. 3

Sapnai …………………………………………………………………………… 4

Hipnozė …………………………………………………………………………. 6

Išvados …………………………………………………………………………….9

Literatūra ……………………………………………………………………….. 10

Įvadas



Visi mes žinome, kad žmogus yra viena sudėtingiausių žemėje gyvenančių gyvybės formų. Žmogus sudeda iš dviejų pagrindinių dalių, tai kūnas ir psichika. Žmogaus psichiką nagrinėja ir tiria dar visiškai jaunas mokslas – psichologija. Žmogaus, arba Homo Sapiens, psichika susideda iš sąmonės ir pasąmonės. Sąmonę galima būtų apibūdinti kaip atrankinį dėmesį nuotoliniams suvokiniams, mintims ir jausmams . Mokantis sudėtingo elgesio , pavyzdžiui mokantis vairuoti automobilį, sąmonė sutelkia dėmesį į automobilio valdymą ir eismą. Visiškai kitaip yra su pasąmone , kuri iki šiol yra viena didžiausių paslapčių psichologams ir psichoanalitikams tokiems kaip S.Freud’as ,K.G.Jungas ar kitiems. Pasąmonė arba kitaip dar vadinami neįsisąmoninti psichiniai reiškiniai yra labiausiai neištirta psichikos sritis, nes niekas tiksliai negali nurodyti kas vyksta kai žmogų valdo ne sąmonė ,o pasąmonė.Pati pasąmonė susideda iš dviejų pagrindinių dalių tai sapnai ir hipnozė. Būtent apie sapnus ir hipnozę bus kalbama tolimesnėje darbo eigoje .

Sapnai

Viena iš neįsisąmonintų psichinių reiškinių dalių yra sapnai, apie kuriuos visi žinome tik, ne visiems rūpi ką gi iš tikro jie reiškia ir kas tai per anomalija, ir kam ji skirta. Sapną dauguma žmonių apibūdintų kaip spalvotą filmuką. Bet išties sapnas yra vienas sudėtingiausių smegenų darbo padarinių, kuris vyksta kai žmogus yra visiškos ramybės būsenoje, kai žmogaus kūnas yra atsipalaidavęs ir valdomas elementarių instinktų , o šis procesas dažniausiai pasireiškia kai žmogus yra apimtas miego fazės. Sapną dauguma žmonių painioja su svajone , bet sapnai kitaip nei svajonės yra daug gyvesni ir emocingesni. Būtent dėl to pasitaiko atvejų kai iš miego atsikėlęs žmogus nebesupranta ar tai buvo sapnas ar tikrovė , bet pakanka vieno stipresnio dirgiklio ir sapnas gali iškristi iš tikrovės konteksto.Kai kurie žmonės, sapnuodami “ryškius sapnus” sugeba atlikti savo sąmonės tikrinimą , o tai darydami jie atlieka žmogaus fiziologijai neįmanomus veiksmus kaip sklandymas , ar sugebėjimas krintant iš didžiulio aukščio prieš pat žemę sustoti ir t.t.

Mes dažnai sapnuojame kasdienius įvykius , kurie yra nemalonūs ir liaudiškai vadinami “košmarais” .Šie sapnai, anot D.G. Myers’o nuomone, trunka apie šešerius metus viso žmogaus gyvenimo.Šių sapnų metu žmogus pasijunta visiškas bejėgis , nes sapnuodamas jis visiškai nevaldo situacijos.Tai dažniausiai siejama su ateities prognoze ar praeityje įvykusia psichologine trauma, kokiu kitu stipriu sukrėtimu. Pasąmonė ir jos sapnai, kaip ir mūsų sąmoningos mintys, dažnai užimtos ateitimi ir jos galimybėmis. Ilgai vyravo įsitikinimas, kad ir pagrindinė sapnų funkcija – prognozuoti ateitį. Senovėje iki pat Viduramžių pabaigos sapnai atliko tam tikrą vaidmenį medicininėse prognozėse. Remdamasis šiuolaikiniu sapnu K. G. Jungas savo knygoje “Žvelgiant į Pasąmonę” rašo: “…aš galiu patvirtinti prognozės (arba išankstinio pažinimo) elementą, kurį galima rasti sename sapne” (2. http://perkunas,vtu.lt/Psichologija/Pasąmonė ).Tai labai vienpusiškas teiginys, nes jau S.Freudo knygoje “Sapnų aiškinimas” rašoma, kad dažniausiai sapnų siužetas apima praėjusios dienos išgyvenimus, atliktus tam tikrus veiksmus ar užsiėmimus(1. 223.) .

Sapnas žmogui leidžia išgyventi jausmus, kurie tikrame gyvenime būtų gana skausmingi ir nemalonūs arba anaiptol gali išreikšti slapčiausius sanuojančiojo troškimus. Tokie sapnai, anot S.Froido, leidžia žmogui išgyventi jausmus, kurių žmogus realiame gyvenime trokšta ir dėl tam tikrų priežasčių negali išgyventi.

Hipnozė

Dauguma žmonių naudoja sąvoka “hipnozė” net nesusimąstydami ką gi ji reiškia. Hipnozė – aiškiai padidėjęs įtaigumas , kai hipnotizuotojo įkalbinėjimai gali sukelti tam tikrus hipnotizuojamojo veiksmus, prisiminimus ar net suvokinius (1. 228.) . Dauguma mano, kad hipnozė artima narkozės būsenai ar sąmonės netekimui, nors iš tikrųjų net giliausiai pasinėrus į hipnozės būseną to nebūna. Sąmonė ir pasąmonė visada išlieka budrios, išskyrus nebent tuos atvejus, kai organizmui taip reikia miego, kad užhipnotizuotasis pasineria į miego būseną.

Hipnotizuotojas seanso metu užhipnotizuotajam gali įteigti kad jis yra ne žmogus ,o kokia nors
beždžionė ar net negyvas daiktas (pvz.spinta), niekas negali Jums hipnozės būsenoje efektyviai įteigti ar net priversti padaryti ką nors tokio, kas neatitinka Jūsų asmenybės struktūros. Dažnai manoma, jog hipnozės būsenoje gali būti išplepėti tokie dalykai, kurie jokiu būdu nėra skirti kitiems. Tačiau iš tikrųjų niekas ir niekada negali jūsų priversti tai padaryti, nes sąmonė vis dėlto visą laiką budi. T.Scherz’o teigimu užhipnotizuotasis po hipnozės viską prisimena. O tuo tarpu Davido G. Myers’o teigimu , gavęs nurodymą užhipnotizuotasis viską užmiršta ir jam prasideda vadinamoji pohipnozinė amnezija . Mano manymu abu psichologai yra teisūs ,nes viskas priklauso nuo užhipnotizuotojo psicho sensorinių sugebėjimų.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 850 žodžiai iš 1633 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.