Nuosavybės teisės įgijimas sudarant daikto dovanojimo sutartį
5 (100%) 1 vote

Nuosavybės teisės įgijimas sudarant daikto dovanojimo sutartį

11213141

I. Dovanojimo sutarties reglamentavimas

Dovanojimo sutartis

1.Pagal dovanojimo sutarti viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybes teise arba atleidžia

apdovanotaji nuo turtines pareigos dovanotojui ar treciajam asmeniui.

2.Pažadas padovanoti turtą ar turtineę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Tačiau asmuo, kuriam buvo pažadeta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę i nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių. 3. Dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teisę vienašaliu sprendimu atsiimti dovanotą turtą ar turtinę teisę, negalioja. Dovanojimo sutarties ypatumus, kai sutarties šalys yra sutuoktiniai, nustato 6.466 straipsnis.

Sandoriai, kurie nelaikomi dovanojimu

1. Sutartis, pagal kuria dovana pereina apdovanotajam nuosavybes teise po dovanotojo mirties, negalioja. Šiems santykiams taikomos paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojancios normos.

2. Besalyginis asmens atsisakymas palikimo ar dar neigyto nuosavybes teise turto, ar turtines teisės nelaikomas dovanojimu.

3. Jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikra turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Šiuo atveju

atsiranda apsimestiniu sandoriu teisinės pasekmes. Kai vienas asmuo perduoda turtą ar turtine teise kitam asmeniui už atlyginima, dovanojimo sutartis gali buti pripažinta sudaryta tik

del tos turto ar turtines teises dalies, kuri viršija atlyginimo vertę, jeigu prievolės esme neleidžia daryti kitokios išvados.

Dovanojimo su salyga sutartis

1. Asmuo, dovanodamas turta, gali nustatyti salyga, kad ðis turtas turi buti naudojamas tam tikram tikslui nepaþeidþiant kitu asmenu teisiu ir teisetu interesu. 2. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos salygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę

reikalauti, kad sąlyga butu įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.

Dovanojimo sutartis, numatanti apdovanotojo pareigą sumokėti skolas ar įvykdyti kitokias prievoles, kurios dar neegzistuoja sutarties sudarymo momentu, negalioja, išskyrus

atvejus, kai būsima skola ar prievolė sutartyje tiksliai apibrežta.

Apdovanotojo teisė atsisakyti priimti dovaną

1. Apdovanotasis turi teisę bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovana.

2. Jeigu dovanojimo sutartis buvo rašytine, tai dovanotojas turi teisę reikalauti iš apdovanotojo, nepagrįstai atsisakiusio priimti dovaną, atlyginti dėl atsisakymo atsiradusius nuostolius

Dovanojimo sutarties forma

1. Sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi buti rašytinės formos.

2. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tukstančių litų, turi būti notarinės formos.

3. Nekilnojamojo daikto ar daiktines teisės į jį dovanojimo sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis įregistruota viešame registre.

Galejimas dovanoti ir galejimas priimti dovanas

1. Dovanotojas negali būti neveiksnus asmuo. Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turta pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos.

2. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kuriu verte neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos.

3. Dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba nebuvo tinkamai įgaliotas sudaryti tokią sutartį.

4. Draudžiama priimti dovanas sveikatos priežiūros, gydymo ar globos (rūpybos) institucijų vadovams ir kitiems darbuotojams iš asmenų, kurie šiose institucijose gydosi ar išlaikomi, bei jų artimuju giminaičių, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos.

5. Draudžiama priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybiu pareigūnams ir kitokiems valstybes tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko,

pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis.

6. Turto, kurio nėra sutarties sudarymo metu ar kuris bus sukurtas tik ateityje, dovanojimo sutartis negalioja.

7. Dovanojimo sutartis gali buti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo iėedinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalejo pareikšti savo tikrosios valios.

Dovanojimo apribojimai

1. Turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, galima dovanoti tik visų bendraturčių rašytiniu sutikimu.

2. Patikejimo teise tvarkomą turtą galima dovanoti tik turto savininko rašytiniu sutikimu, jeigu istatymai ar sutartis nenustato ko kita.

3. Dovanojant reikalavimo teise privaloma laikytis š civilinio kodekso 6.101-6.104, 6.107 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

4. Kai dovanojimas pasireiškia ivykdant už apdovanotąjį šio prievole trečiajam asmeniui arba priimant apdovanotojo skola trečiajam asmeniui, tai turi buti laikomasi civilinio kodekso
6.50, 6. 115, 6.116, 6.118 ir 6.119 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

5. Igaliojimas dovanojimo sutarčiai sudaryti, kuriame nenurodytas sutarties dalykas ir apdovanotasis, negalioja.

Dovanojimo panaikinimas

1. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą del dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimuju giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmeninės savybės ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teise pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo ipėdiniai.

2. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi

taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

3. Kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo gražinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal šios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.

4 Šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradiąa.

5. Šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai dovana buvo buitinio pobudžio ir nedidelės vertės.

Dovanotojo pareigos

1. Dovanotojas pagal sutartį privalo perduoti dovanojamą turtą be sutartyje nenumatytų teisės į jį suvaržymų, kurie trukdytų apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti.

2. Dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi.

3. Dovanotojas neatsako už paslėptus dovanojamo turto trūkumus, jeigu apie juos jis nežinojo ar neturėjo žinoti.

4. Apdovanotasis gali iš dovanotojo reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu apdovanotasis turejo išlaidų, susijusių su teises į turtą suvaržymu panaikinimu ar jo trūkumų pašalinimu, o dovanotojas, žinodamas ar turėdamas žinoti apie tuos suvaržymus ar trūkumus, apie juos apdovanotojam nepranešė.

5. Dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir įvykdymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita

Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, apdovanotasis atsako tik už tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana.

žalos atlyginimas žalą, padarytą apdovanotojo gyvybei, sveikatai ar turtui del dovanoto turto trukumų, atlygina dovanotojas bendrais pagrindais, jeigu įrodoma, kad turto trūkumai atsirado iki turto perdavimo apdovanotajam ir nebuvo akivaizdūs, o dovanotojas,žinodamas apie

juos, apdovanotojo neįspėjo.

II. Lietuvos respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio

įstatymas

Šis įstatymas nustato paveldimo ar dovanojamo turto apmokestinimą. Turtas – tai nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma. Kilnojamuoju turtu šiame įstatyme taip

pat laikoma: akcijos, obligacijos, vekseliai, kiti vertybiniai popieriai, meno kūriniai, brangieji metalai, brangakmeniai, pinigai. Mokesčio objektas yra fizinių asmenų paveldimas ar pagal dovanojimo sutartį įgyjamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma. Apmokestinimo vienetas yra paveldimo ar dovanojamo turto apmokestinamoji vertė ar jos dalis, tenkanti jo gavėjui turto teisinės registracijos, paveldėjimo teisės dokumentų išdavimo ar dovanojimo sandorių sudarymo metu. Turto apmokestinamoji vertė apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paveldimo ar dovanojamo turto įvertinimas yra pagrindas apmokestinamajai vertei nustatyti. Turto, kuriam privaloma teisinė registracija, rūšį įvertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtos arba įgaliotos valstybės institucijos .

Pavyzdys:

Asmuo Lietuvos Respublikoje paveldėjo:automobilį ir 15 tūkst. litų piniginį indėlį banko įstaigoje.

Paveldėtasis automobilis priskirtinas prie teisiškai registruotino turto, kuris yra paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio objektas. Paveldėtas 15 tūkst. litų indėlis (pinigai) nepriskirtinas nei prie turto, kuriam nustatyta teisinė registracija, nei prie turto, kuriam numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma (nes indėlio suma nėra didesnė už 50 tūkst. litų), todėl šis indėlis nėra paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio objektas.

Tačiau paveldėto ar dovanojimo būdu įgyto turto apmokestinimą reglamentuoja ne tik Įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (Žin., 1990, Nr. 31-742; toliau – FAPMLĮ). Atvejai, kada paveldėtas ar dovanojamas turtas neapmokestinamas pajamų mokesčiu, numatyti FAPMLĮ 35 str. 2 punkte (2000 07 11 įstatymo Nr. VIII-1813 redakcija; Žin., 2000, Nr. 64-1911). Šiame punkte nustatyta, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, kurios yra paveldimo arba dovanojamo turto mokesčio bazė, taip pat sutuoktinių, vaikų (įvaikių),
(įtėvių), globėjų (globotinių), senolių, vaikaičių, brolių ir seserų paveldėtas turtas; iš fizinių asmenų dovanojimo būdu gautos pajamos (pinigais ar natūra), jeigu šių pajamų bendra suma (vertė) per kalendorinius metus neviršija 10 tūkst. litų, taip pat dovanojimo būdu gautos pajamos (pinigais ar natūra) iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių). Kitų asmenų paveldėtos ar dovanojimo būdu gautos pajamos, nesančios paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio bazė, yra apmokestinamos FAPMLĮ V dalyje nustatyta tvarka taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Todėl gyventojas, paveldėjęs kito asmens turtą, kuris nėra paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio bazė, privalės sumokėti pajamų mokestį.

III. Bylų nagrinėjimo pavyzdžiai

civ. Byla Nr. 3K-3-580/1999m.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Č. Jokūbausko, teisėjų A. Driuko, A. Spiečiaus,

viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Juozo Justino Ivaškevičiaus kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 9 d. sprendimo, Kauno apygardos teismo 1998 m. rugpjūčio 31 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Juozo Justino Ivaškevičiaus ieškinį atsakovams Jonui Juozui Lapačinskui, Juozui Lapačinskui, Vandai Debesaitienei, Marijai Berūkštienei dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiuTeisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

NUSTATĖ:

Ieškovas Juozas Justinas Ivaškevičius prašė pripažinti 1931 m. lapkričio 30 d. Žemės dovanojimo sutartį (rejestras Nr. 4815) negaliojančia ir nurodė, kad Malvina Kynaitė Ivaškevičienė Lapačinskienė dovanojo savo sūnui, gimusiam antroje santuokoje, Jonui Lapačinskui 3,65 hektaro žemės. Sutarties sąlygos numatė, kad sutartis įsigalios tik po dovanotojos mirties, o apdovanojamasis privalo išmokėti dalis aukso valiuta šiems asmenims: Marijonai Ivaškevičiūtei Jasinskienei, Viktorijai Ivaškevičiūtei Kaminskienei, Onai Ivaškevičiūtei Kijauskienei, Kazimierai Ivaškevičiūtei Sčiberskienei ir Juozui Ivaškevičiui. Ieškovas nurodė, kad apdovanotasis Jonas Lapačinskas sutartyje nurodytų dalių neišmokėjo, todėl sutartis teisinės galios neturi. Ieškovas taip pat teigė, kad M. Ivaškevičienė Lapačinskienė neturėjo teisės sudaryti minėtą sandorį, nes po jos vyro Justino Ivaškevičiaus, kuriam priklausė ši žemė, mirties ji turtą paveldėjo ne nuosavybės teise, bet tik teise juo naudotis iki gyvos galvos. Ši situacija sąlygota tuo, jog Justinas Ivaškevičius turėjo įstatyminius įpėdinius – vaikus.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 1998 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, nes ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, suteikiančių duomenų apie tai, kas po Justino Ivaškevičiaus mirties tapo ginčijamo žemės sklypo savininku. Atsižvelgdamas į tai, teismas manė, jog netikėti rejestre registruotu juridiniu faktu, nurodančiu, kad M. Ivaškevičienė Lapačinskienė užsenėjimo teisėmis buvo tapusi minėto žemės sklypo teisėta savininke, nebuvo pagrindo. Nors šalys aplinkybės dėl sutartyje nurodytų dalių išmokėjimo ir neįrodė raštiškais įrodymais, tačiau išmokėjimo faktą patvirtino liudytoja B. Puzinavičienė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 1998 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas papildomai nurodė, kad prie iš nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-23/98 medžiagos, o būtent iš 1926 m. birželio 12 d. žemės pardavimo akto, 1931 m. gruodžio 4 d. ir 1932 m. gegužės 13 d. rejestro įrašų matyti, jog Juozas Ivaškevičius, gyvendamas vienuose trobesiuose su M. Ivaškevičiene Lapačinskiene, o vėliau ir su Jonu Lapačinsku, buvo savarankiškai įgijęs 2 žemės sklypus, valdytus jo iki pat šių sklypų nacionalizavimo. Šią aplinkybę įrodo Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas Nr. 5-I.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. kovo 15 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 9 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. rugpjūčio 31 d. nutartį paliko galioti, o ieškovo kasacinį skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog sprendžiant klausimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, turėjo būti taikomi sutarties sudarymo metu toje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, kur sudaryta sutartis, galioję teisės aktai. Tuo metu Suvalkijoje teisinę galią turėjo norminiai aktai, išdėstyti Lenkų Karalijos 1825 m. Civiliniame kodekse, Civilinio kodekso (Napoleono kodekso) II ir III knygose bei Ipotekos įstatuose (1918 ir 1925 metų).

Teismas akcentavo, kad tiek atsižvelgiant į 1991 m. birželio 18 d. LR įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, tiek į 1997 m. liepos 1 d. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas svarbu nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininku nacionalizacijos ar kitokio nusavinimo
momentu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad toks ieškovo reikalavimas – nustatyti žemės nuosavybės teisės faktą, pareikštas nebuvo, todėl teismas šios aplinkybės ir nenustatinėjo.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2283 žodžiai iš 4502 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.