Observatorijos
5 (100%) 1 vote

Observatorijos

Įvadas

Įvairiose pasaulio šalyse (Airijoje,Anglijoje,Meksikoje ir kitur) rasta prieš tūkstančius metų statytų observatorijų specialiai įrengtų įstaigų dangaus kūnams stebėti, liekanų. Dažniausiai tai būdavo megalitai-dideli akmeniniai blokai Saulės, Mėnulio ir šviesiausių žvaigždžių tekėjimo bei leidimosi taškams žymėti.

15 amžiaus pradžioje uzbekų astronomas M. Ulukbekas įkūrė puikią tais laikais observatoriją Samarkande ir čia sudarė daugiau kaip tūkstančio žvaigždžių katalogą.

Nuo neatmenamų laikų pradėjusi žengti koja kojon su civilizacija,astronomija ir šiandien yra savotiškas kultūros rodiklis.Pasaulyje yra apie 300 observatorijų bei astronomijos institutų, iš jų 60 yra JAV, po to eina Prancūzija, Italija, Anglija, Lenkija, Šveicarija, Belgija, Čekoslovakija ir kt.valstybės.

Astronominės įstaigos dažniausiai būna įrengtos toli nuo miestų, judrių magistralių, kur nepasiekia naktinės miestų šviesos, gamyklų dūmai ir triukšmas. Neretai astronomai įsikuria kelių kilometrų aukštyje, kur mažiau drėgmės ir dulkių. Žiemą kelius į kalnus užverčia sniego lavinos, vienintelė susisiekimo ir ryšio priemone tampa malūnsparniai ir radijas, o atpildas astronomui – giedras ir juodas, tankiai žvaigždžių žiburėliais nusėtas dangus.

Ne vien teleskopo dydis, optikos bei registruojančios aparatūros kokybė nulemia astronomo darbo sėkmę.Labai nedaug mūsų planetoje vietų, kur astronomams netrukdytų nuolatiniai jų priešai – debesys ir rūkai bei atmosferos turbulencija.Sena astronomų svajonė – įkurti stebėjimo bazę Mėnulyje. Ten žymiai mažesnė sunkio jėga, vadinasi, įmanoma įrengti dar didesnius teleskopus. O svarbiausia – kiaurą parą puikiausia giedra – stebėk,kiek sveikatos turi…

Pirmosios kosminės observatorijos jau kuris laikas veikia. Tai specialūs dirbtiniai Žemės palydovai, kuriuose įrengti teleskopai dirba dieną ir naktį, nepaisydami jokių Žemės atmosferos užgaidų.

ASTRONOMIJA LIETUVOJE

Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos galėjo būti panaudojamos ir astronominiams stebėjimams

Vilniaus universiteto įsteigimas 1579 metais paskatino įvairių mokslo krypčių jų tarpe ir astronomijos vystymąsi. Seniausia žinoma astronominių paskaitų rankraštį yra paruošęs 1629 metais matematikos profesorius Andriejus Milevskis (1591-1656). Pirmoje XVII amžiaus pusėje išgarsėjo matematikas ir išradingas modernių prietaisų meistras Osvaldas Kriugeris (1598-1665). Savo paskaitose jis daug vietos skirdavo ir astronomijai. Manoma, kad jo pastangomis Vilnių pasiekė ir teleskopas Pažymėtina išimtinai tik astronomijos tematikai skirta Dyblinskio knyga Centuria Astronomica, (Astronomijos šimtinė) išleista 1639 m. Šioje knygoje, remiantis to laikmečio žymiausių astronomų darbais, buvo pateikta išsami ir populiari tų laikų astronomijos pasiekimų apžvalga. Tikriausiai, tai buvo viena iš geriausių to meto astronomijos knygų. Astronomijos observatorijos statyba prasidėjo 1753m. Ji buvo pastatyta ant trijų aukštų pagrindinio universiteto pastato. Observatorija sudarė Baltoji salė, užimanti ketvirtąjį aukštą, ir prietaisų paviljonas, užimantis penktąją aukštą, bei du trijų aukštų keturkampiai bokšteliai. Graži šių patalpų išorės ir vidaus puošyba astronomine tematika žavi mus ir šiais laikais. Pirmą teleskopą observatorijai padovanojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausias kariuomenės vadas Mykolas Radvila (1702-1762). Tai buvo 13,5cm reflektorius. Kita, 10cm reflektorių padovanojo Vilniaus vyskupas Juozapas Sapiega (1708-1754). Apie Žebrausko astronominius stebėjimus nedaug kas žinoma. Yra duomenų, kad jis stebėjo Mėnulį ir Jupiterio palydovus. Jis taip pat nustatė observatorijos geografinę platumą.

Astronomija mūsų šalyje atgijo tik po I Pasaulinio karo. Lenkų okupuotame Vilniuje vėl atidarius Vilniaus universitetą jame buvo įsteigta Astronomijos katedra. Senosios observatorijos patalpos netiko astronominiams stebėjimams. Todėl 1921m. buvo nuspręsta statyti naują observatoriją. Tam tikslui buvo išskirtas žemės sklypas miesto pakraštyje netoli Vingio parko, dabartinėje M.K.Čiurlionio gatvėje. Per 15 metų buvo pastatyti keli astronominiai bokšteliai teleskopams ir laboratorijų pastatas

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 670 žodžiai iš 1325 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.