Oficialūs priėmimai
5 (100%) 1 vote

Oficialūs priėmimai

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………..3

Oficialus priėmimas…………………………………………………………………………………………………………4

• Priėmimo rūšies pasirinkimas…………………………………………………………………………………4

• Priėmimo tipai………………………………………………………………………………………………………4

◊ Aperityvas…………………………………………………………………………………………………….5

◊ Vernisažas…………………………………………………………………………………………………….5

◊ „Taurė šampano“……………………………………………………………………………………………5

◊ Kokteilis……………………………………………………………………………………………………….6

◊ Furšetas………………………………………………………………………………………………………..6

◊ Bufetas…………………………………………………………………………………………………………8

◊ Kviestiniai pusryčiai………………………………………………………………………………………8

◊ Kvietiniai pietūs…………………………………………………………………………………………….9

◊ Kviestinė vakarienė……………………………………………………………………………………….10

◊ Žurfiksas………………………………………………………………………………………………………10

• Kviečiamų svečių sąrašo sudarymas………………………………………………………………………..11

• Kvietimų parengimas ir išsiuntimas…………………………………………………………………………11

• Sodinimas prie stalo………………………………………………………………………………………………13

• Meniu sudarymas………………………………………………………………………………………………….13

• Stalo serviravimas…………………………………………………………………………………………………15

• Tostai ir kalbos……………………………………………………………………………………………………..18

• Priėmimo scenarijus………………………………………………………………………………………………19

• Vizitinės kortelės…………………………………………………………………………………………………..19

• Pristatymas……………………………………………………………………………………………………………21

• Apranga………………………………………………………………………………………………………………..22

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………….25

Literatūra………………………………………………………………………………………………………………………….26

Įvadas

Referato tikslas – susipažinti su tarptautinio etiketo reikalavimais rengiant oficialius priėmimus.

Referato uždaviniai: sužinoti, kokie priėmimai yra oficialūs, kokiems dalykams reikia pasirengti, rengiant oficialius priėmimus, kokį tipą pasirinkti, kaip sudaryti svečių sąrašą ir parengti kvietimus bei juos išsiųsti, kaip susodinti svečius, sudaryti meniu bei paserviruoti stalą, kokius tostus ir kalbas ir kada galima sakyt ir kaip sudaryti priėmimo schenarijų bei, žinoma, tinkama tam apranga, prisistatymas bei jų akcentas – vizitinės kortelės.

Priėmimai rengiami, norint užmegzti ir plėtoti dalykinius ryšius, kurti gerą šalies, įmonės ar net asmens įvaizdį ir, be abejo, norint pavaišinti svečius bei suteikti jiems kuo didesnį malonumą. Priėmimų metu gaunama naudingos informacijos, neoficialioje aplinkoje pasikeičiama nuomonėmis bei aptariami įvairūs klausimais ir iškilusios problemos.

Oficialus priėmimas

Pagal tarptautinį protokolą įvairios vaišės, banketai ir pobūviai vadinami priėmimais. Oficialūs priėmimai rengiami kokio nors asmens garbei, sutarčių pasirašymo, vizitų, jubiliejų, kalendorinių ar nacionalinių švenčių bei kitomis progomis. Priklausomai nuo priėmimo iškilmingumo ir jame dalyvaujančių dalyvių skaičiaus oficialūs priėmimai rengiami ambasadose, merijose, viešbučiuose ir restoranuose. Priėmimo iškilmingumas turi atitikti progą: jei ji nedidelė, o priėmimas tiesiog pompastiškas, šeimininkas rizikuoja būti kitų įvertintas kaip išpuikėlis ar net pasipūtėlis, bet jei proga svarbi, o priėmimas per kuklus, jo rengėjas gali pasirodyti per šykštus.

Rengiant priėmimą būtina numatyti šiuos dalykus:

• Priėmimo tipą

• Svečių sąrašą

• Kvietimų parengimą ir išsiuntimą

• Svečių susodinimą

• Meniu sudarymą

• Stalo serviravimą
• Tostus ir kalbas

• Priėmimo scenarijaus sudarymą (vedimo tvarką)

Priėmimo rūšies pasirinkimas

Priėmimo rūšis prilauso nuo tikslo. Tuomet, kai į šalį atvyksta su oficialiu vizitu valstybinė, parlamentė ar kita delegacija, paprastai vadovo vardu rengiami pusryčiai, pietūs, kokteilio, furšeto, taurės šampano ar kitoks priėmimas svečio garbei. Bet visada reikia atsižvelgti į šalies protokolo tradicijas. Jos ir padės išsirinkti priėmimo rūšį. Nepatartina rengti priėmimus esant nacionaliniam gedului, kviečiant svečius musulmonus – Ramadano periode.

Priėmimų tipai

Priėmimai skirstomi į stovimus ir sėdimus, dieninius ir vakarinius.Oficialiems priėmimas galima būtų priskirti:

Dieniniai stovimi priėmimai: „Taurė šampano“.

Vakariniai stovimi priėmimai: kokteilis, furšetas, bufetas.

Dieniniai sėdimi priėmimai: kviestiniai pusryčiai, žurfiksas.

Vakariniai sėdimi priėmimai: kviestiniai pietūs, kviestinė vakarienė, žurfiksas.

Aperityvas

Taip vadinamas priėmimas prieš pobūvį. Jei vakaras vyks namuose, prieš sėdant už stalo, belaukiant, kol susirinks svečiai vaišinama lengva užkandėle – sūriu, riešutais, vaisiais, galima pasiūlyti sauso, pusiau sauso vyno. Tačiau reikėtų prisiminti, kad aperityvo metu patiekiamų vynų taurės prie pagrindinio stalo nenešamos. Jei vyno ar kito gėrimo nespėjome išgerti, reikėtų atsiklausti šeimininkės, ar nusinešdami taurę, nesugadinsime stalo serviruotės. Labai patogu aperityvui susirinkti namuose, kai pobūvis vyks restorane. Tokiu atveju svečiai patys įteikia gėles ir dovanas šeimininkams, susipažįsta. Aperityvas trunka apie 15-20 minučių.

Vernisažas

Organizuojamas parodos atidarymo metu ir trunka apie 1-1,5 val. Vaišinama vynu, šampanu, kuris siūlomas taurėse nuo padėklo arba padėtas ant specialiai tam skirto staliuko prie įėjimo. Ateiti galima kvietime nurodytu laiko tarpu.

„Taurė šampano“

Toks priėmimas rengiamas tam tikra proga, taip pat norint pagerbti asmenį ar atvykusią delegaciją, pavyzdžiui, įmonė gali pakviesti taurės šampano sutarties pasirašymo proga, atstovybės vadovas – pradėdamas eiti savo pareigas.

Svečiai yra vaišinami šampanu, baltuoju ir raudonuoju vynu, sumuštiniais, pyragaičiais, sūriu ir vaisiais. Valgius ir gėrimus nešioja padavėjai ar šeimininkų atstovai. Svečiai vaišinasi stovėdami.

Šampanas dažniausiai geriamas iškilmingomis progomis, todėl jei priėmimo metu yra vaišinama šampanu, jo negalima atsisakyti, nes tai gali būti suprasta kaip nepagarba asmeniui ar negerbiama proga, dėl kurios susirinko.

Apranga – darbinė, t.y. kasdienis kostiumas, suknelė, kostiumėlis ir t.t., kuo dėvima įprastai darbe. Nors toks priėmimas nėra labai iškilmingas, bet klubinis stilius čia netinka.

Priėmimo pradžia – apie 12 val., trukmė – 1val.

Toks priėmimas yra labai patogus, nes jam nereikia specialaus pasiruošimo ir vyksta trumpai.

Kokteilis

Tai pats praktiškiausias būdas priimti ir pavaišinti daug žmonių. Kokteilis rengiamas kam nors pagerbti arba draugų susiėjimui, dažnai prieš labdaringus spektaklius ir koncertus. Į neoficialų kokteilį galima pakviesti ir telefonu, o į oficialų dažniausiai yra siunčiamas kvietimas, kuriame galima nurodyti ir aprangos formą.

Priėmimo metu geriami įvairūs kokteiliai, vynas ar šampanas, kuriuos nešioja taurėse padavėjai.

Kai kurie kokteiliai yra paruošiami iš anksto, kiti yra daromi čia pat prie stalo, atėjus svečiams. Stipriųjų kokteilių negalima patiekti pietums vietoj vyno.

Kartais būna įrengiamas gėrimų baras, kuriame būna vyno ir stipriųjų gėrimų. Atkemšamas tik vienas tos rūšies gėrimo butelis, o kiti užkimšti yra išrikiuojami. Šalia statomos tiems gėrimams tinkamos taurės. Prie baro svečiai yra aptarnaujami padavėjo, o jeigu jo nėra, tai gėrimus vyriškos giminės svečiai gali įsipilti patys, moterims tai daryti nedera.

Ant stalo nededamos nei lėkštės, nei šakutės, nes užkandžiai ruošiami tokie, kuriems nereikia įrankių, nebent tik mažų šakučių ar smeigtukų mažiems sumuštiniams ar įdarytiems kiaušiniams paimti. Dar yra siūlomas išnešiojamas karštas užkandis.

Šio priėmimo metu šeimininkai sutinka ir išlydi savo svečius, todėl pradžioje ir likus apie 20 min. iki pabaigos jie stovi prie durų. Jei kartais šeimininkų prie durų nėra, tai svečiai atvykę pirmiausia turi susirasti juos pobūvio salėje ir pasisveikinti.

Pradžia – tarp 17 ir 18 val., trukmė – 2 val.

Furšetas

Tai patys populiariausi priėmimai daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Šis pavadinimas kilo iš prancūziško žodžio „la fourchette“, kuris reiškia šakutė, tad priėmimo metu valgoma tik šakutėmis. Šio priėmimo metu yra patiekiama ne mažiau gėrimų nei kokteikių vakarėlyje, o užkandžių – kur kas daugiau.

Furšeto metu serviruojamas vienas didelis stalas arba sustumiami keli. Jis ar jie yra uždengiami ilga, beveik grindis siekiačia (5-10 cm iki grindų), staltiese. Stalas yra statomas salės viduryje arba palei sieną, paliekant nedidelį tarpą aptarnaujančiam personalui. Beje, stalas turi būti truputį aukštesnis nei įprasta, kad priėjus būtų patogu paimti valgius. Lėkštės su šaltaisiais užkandžiais yra dedamos stalo viduryje, o pakraščiai neapkraunami jokiais indais ar valgiais,
pobūvio dalyviai turėtų kur pasidėti lėkštes. Lėkštės sudedamos krūvelėmis, šalia jų išdėliojamos šakutės. Taip pat galima padėti peilių, bet jais praktiškai niekas nesinaudoja.

Priėmimo pradžioje šeimininkai turėtų stovėti prie įėjimo į salę ir sutikti svečius. Jie iš karto turėtų pasiūlyti paimti taurę šampano, vyno ar aperityvo iš šalia stovinčio padavėjo su padėklu arba nuo netoli pastatyto staliuko. Su paskutiniu svečiu pobūvio šeimininkas visus pakviečia vaišintis. Vaišės gali būti pradedamos ir šeimininkui paskelbus pirmąjį tostą.

Taurės su baltuoju ir raudonuoju vynu ir sultimis statomos ant bendro stalo eilėmis, trikampiu, grupelėmis, „gyvatėle“, „eglute“. Jei ant stalo nebelieka pilnų vyno taurių, jų daugiau nebestatoma ir padavėjai iki pat priėmimo pabaigos nešioja vyno taures ant padėklų. Kitiems gėrimams įrengiami baras ar keli jų, kuriuose galima apsitarnauti patiems arba juose yra padavėjai.

Gėrimai, užkandžiai, indai, valgomieji įrankiai, servetėlės turėtų būti išdėstytos taip, kad svečiams nereikėtų grūstis prie stalo. Būtų patogu, jei užtektų vietos, ne tik įrankius ar indus, bet ir patiekalus išdėlioti simetriškai: vienodai iš kairės ir iš dešinės, skaičiuojant nuo stalo vidurio. Svečias, paėmęs iš krūvelės viršutinę lėkštę, o paskui – šakutę ir pasidėjęs ją į savo lėkštę (šakutė prilaikoma didžiuoju kairės rankos pirštu), pasitraukia į kairę arba į dešinę stalo pusę užleisdamas vietą prie indų kitam svečiui.

Prie furšeto stalo galima prieiti ir keletą kartų, todėl nebūtina prisikrauti pilnos lėkštės. Taip pat yra nepatartina prisidėti kelių skirtingų patiekalų, o pradėti patariama nuo žuvies ir daržovių, vėliau, pasiėmus švarią lėkštę ir šakutę, yra valgomi mėsos patiekalai.

Salės kampuose yra dažnai pastatomi maži staliukai, ant kurių svečiai gali sudėti tuščias taures bei panaudotus indus. Jei tokių staliukų nėra, indai paliekami ant bendro stalo.

Furšeto metu svečiai vaišinami 3-4 šaltaisiais žuvies ir 3-4 mėsos patiekalais, įvairiomis mišrainėmis, salotomis, daržovėmis, sumuštiniais, vaisiais ir pyragaičiais. Salotos būna krepšeliuose, indeliuose ar ant duonos.

Taip pat yra patiekiama ir karšta išnešiojama užkanda, pavyzdžiui, grybų, vištienos užkandėlę. Po to yra siūlomas desertas – ledai, vaisiai ir panašiai. Kartais būna padengtas ir atskiras saldumynų stalas. Jei tokio nėra, tai desertas patiekiamas ant bendro stalo. Vėliau siūloma kava, arbata ir nešiojamos taurės su konjaku.

Šio priėmimo metu svečiai apsitarnauja patys, o padavėjai tik pakeičia indus, papildo užkandžių lėkštes, įpila gėrimų, įdeda ledų.

Išeidamas svečias atsisveikina tik su šeimininkais, o šie būna 20 min. iki pabaigos arčiau durų.

Beje, išeiti galima ir neatsisveikinus, bet tada reikia palikti vizitinę kortelę, o ši dedama į specialiai tam pastatytą vazą ar ant padėklo.

Furšeto privalumas – laisvas bendravimas. Kai pasakomos kalbos ir paskelbiami tostai, renginio šeimininkai turėtų skirti šiek tiek dėmesio ir kiekvienam svečiui.

Apranga yra nurodoma kvietimuose.

Pradžia – tarp 17 ir 19 val., o trukmė – 2 val.

Bufetas

Žodis „bufetas“ atsirado XVIII šimtmetyje ir reiškia indaują arba nedidelį staliuką. Šiais laikais bufetu vadinamas pobūvis, kuomet maistas sudedamas ant stalo, o svečiai apsitarnauja patys. Tokiam svečių vaišinimui užtenka tik vienos pagalbininkės arba tik pačių šeimininkų. Šis vaišinimas tinka ir draugiškam vakarėliui ir vakarienei su frakais. Bufetas ypač populiarus Švedijoje, todėl jis dar vadinamas švedišku stalu.

Nuo furšeto bufetas skiriasi tik tuo, kad susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – susitikimas su garsiu žmogumi, koncertas ar filmo peržiūra, antroji – vaišės. Bufeto metu serviruojamas vienas bendras stalas, bet taip pat turi būti ir keli maži staliukai, kurie yra skirti pavalgyti ir pabendrauti.

Norint kad prie bendro stalo vienu metu galėtų prieiti daugiau svečių, jis yra statomas prie sienos arba patalpos viduryje. Stalas užtiesiamas staltiese, beveik siekiančia grindis. Jo viduryje yra statomos lėkštės su šaltaisiais užkandžiais, padažai, įvairios salotos, kurios savo spalvingumu pagyvina visą stalą, duona, sausainiai, pyragaičiai, supjaustyti tortai bei kiti konditerijos gaminiai. Taupant vietą ir taip papuošiant stalą, vaisiai yra sukraunami į aukštesnes, net kelių aukščių vazas. Stalo pakraščiuose eilėmis arba trikampiais sustatomos taurės ir krūvelėmis sudedamos lėkštutės, o šakutės ir peiliai sudedami į dekoratyvinį indą arba tiesiog išdėstomi ant stalo. Keliose vietose yra padedama servetėlių.

Vynas, kokteiliai, stiprieji gėrimai sustatomi prie barų. Jei nėra padavėjų, svečiai apsitarnauja patys. Gira, gaiva yra patiekiamos ąsočiuose, o mineralinis vanduo, gaivieji gėrimai – užkimštuose buteliuose. Atidarytuvai padedami prie kiekvienos butelių grupės ant mažų lėkštučių, kurios būna medinės arba pintos, ir į jas dedami kamščiai. Kava ir arbata supilamos į kavinukus ir arbatinukus, kurie pastatomi ant pagalbinio stalelio.

Pobūvio šeimininkė ir jos padėjėjai turi nuolat rūpintis, kad pagrindinis stalas per pobūvį būtų švarus, tvarkingas ir
todėl lėkštės yra visada papildomos, nuo stalo ir staliukų nurenkami tušti buteliai, panaudoti įrankiai ir indai.

Svečiai, priėję prie stalo, kaire ranka paima servetėlę, ant jos deda lėkštutę, prieš tai į ją įsidėję valgomuosius įrankius. Įsidėję maisto dešine ranka jie ima taurę su vynu, sultimis ar kitokiu gėrimu. Valgant yra prisėdama prie mažų staliukų, įsitaisoma ant sofų ir fotelių.

Pradžia – tarp 17 ir 19 val., trukmė – apie 2 val.

Kviestiniai pusryčiai

Kviestiniai pusryčiai rengiami nuo 12 iki 15 val. ir trunka 1,5 val. (1 val. skiriama “rimtam valgymui”, o pusvalandis – desertui). Tokių priėmimų progos yra glaudžiai susijusios su šalies tradicijomis. Jie gali būti organizuojami kitą dieną po kokios nors šventės arba svarbaus įvykio, pavyzdžiui, Velykų sekmadienį, antrą Kalėdų dieną, antrą Naujųjų metų dieną. Jie dažniausiai rengiami šeštadieniais arba sekmadieniais, paprastai kviečiama 10-50 svečių. Kviestiniams pusryčiams nereikia ilgai ruoštis, todėl svečiai yra kviečiami tik prieš kelias dienas, net ir skambinant telefonu. Pusryčių metu dažniausiai siūlomi vienas, du šalti užkandžiai, vienas karštas žuvies ar mėsos patiekalas ir desertas. Sriubos paprastai nesiūlomos. Prieš pusryčius svečiams pasiūlomas aperityvas, per pusryčius – prie patiekalų derantys gėrimai, mineralinis vanduo, kartais sultys. Po pusryčių patiekiama kava arba arbata. Prie žuvies siūlomas atšaldytas sausas baltasis vynas, prie mėsos – kambario temperatūros sausas raudonasis vynas, prie deserto – atšaldytas šampanas ar šampanizuotas vynas. Apranga – kostiumas, suknelė. Kaip rengtis nurodoma kvietime.

Kviestiniai pietūs

Tai labai iškilmingas priėmimas. Gali būti rengiami ypatinga proga arba svarbaus svečio garbei. Rengiami tarp 18 ir 21 val. ir trunka 2-2,5 val. Apie valandą šio laiko svečiai praleidžia prie stalo pietaudami, likusį laiką – svetainėse. Kol svečiai renkasi, paduodami aperityvai, po pietų – kava ir arbata.

Pietų metu patiekiama iki trijų šaltų žuvies ir mėsos patiekalų bei du karšti patiekalai (vienas karštasis patiekalas gali būti pakeistas karštuoju užkandžiu). Jei siūloma sriuba, pakanka vieno karšto patiekalo, tačiau jei sriubos nebūna – siūloma karšta užkanda ir vienas karštasis patiekalas. Užkandžiai ir karštieji patiekalai gali būti pateikti porcijomis arba bendruose induose. Prie patiekalų atitinkamai siūlomi vynai, kokteiliai, po pietų – viskis su ledu ar sodos vandeniu. Buteliai ant stalo nestatomi, juos paprastai siūlo padavėjai prie specialiai tam įrengto baro. Ten svečiai gali pasivaišinti stipresniais alkoholiniais gėrimais. Po šaltųjų ir karštųjų patiekalų stalas dengiamas desertui (tuo metu svečiai gali pasivaikščioti). Desertas taip pat gali būti patiekiamas porcijomis arba bendrose lėkštėse. Prie jo siūloma kavos ir arbatos.

Atsiminkite, kad patiekalai visada patiekiami iš kairės. Viskas, kas paduota iš dešinės, priklauso ne jums, o tam kas sėdi šalia jūsų. Cigaretės ir peleninės nepaduodamos, nes per oficialius pietus nerūkoma. Patiekalai dukart nenešami. Jeigu norite ko nors atsisakyti, paprastai pasakykite: „Ačiū, ne“. Jeigu neturite noro gerti vyną, galite tai parodyti gestu, bet tik nestatykite taurelės dugnu į viršų. Jeigu siūlomas viskis, geriau iš karto patikslinti, kaip jį gersite – gryną, su vandeniu, su sultimis. Aptarnaujantis personalas paprastai laukia jūsų komandos, kada nustoti pilti į jūsų taurę. Nereikia dėl to šaukti, geriau parodykite gestu. Tokio priėmimo metu turėtų būti daugiau patarnautojų arba padavėjų. Manoma, kad kuo daugiau padavėjų, tuo pietūs prabangesni.

Jei dalyvauja 10 ar daugiau žmonių, svečio vietą prie stalo paprastai žymi kortelė su pavarde arba matomoje vietoje padedamas stalo planas. Jei kortelių nėra, svečius prie stalo palydi šeimininkė.

Kadangi pietūs – iškilmingas priėmimas, todėl ir apranga svarbi: vyrams būtina dėvėti tamsų kostiumą, smokingą arba fraką, moterims – vakarinę suknelę.

Pobūvio metu paprastai skamba švelnios muzikos įrašai, tačiau didesnį įspūdį palieka, jei ją atlieka kviestiniai muzikantai. Gali būti ir šokama.

Kviestinė vakarienė

Tai ypač iškilmingas ir prabangus renginys. Todėl iš visų priėmimų jam taikomi griežčiausi protokoliniai reikalavimai.

Kartais vakarienės kviečiama po vakarinio spektaklio ar koncerto. Lengviausia ją surengti viešbutyje ar klube, tačiau jei svečių nedaug, intymesnė ir jaukesnė atmosfera bus namuose. Vakarienės valgiai ir gėrimai tokie pat kaip ir kviestinių pietų.

Prasideda 20 val. arba vėliau. Ir trunka nuo 3 iki 3,5 val. Apskritai nuo pietų ji skiriasi tik savo pradžios laiku.

Susirinkę, bet dar nesusėdę prie stalo svečiai vaišinami vaisių sultimis, aperityvu. Paprastai siūlomi tokie aperityvai: cheresas, sausas, baltasis vynas, džinas su toniku, burbonas su kokakola, viskis su sodos vandeniu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2897 žodžiai iš 9550 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.