Ofsorinės firmos
5 (100%) 1 vote

Ofsorinės firmos

TURINYS

ĮVADAS 1

1. OFŠORINIO VERSLO ESMĖ 2

1.1 OFŠORINĖS ĮMONĖS KILMĖ 2

1.2 OFŠORINĖS ĮMONĖS SĄVOKA IR STATUSAS 3

1.2.1 OFŠORINIO VERSLO TEISĖTUMAS 4

1.2.2 OFŠORINIS VERSLAS IR LIETUVOS ĮSTATYMAI 5

1.3 OFŠORINĖS ĮMONĖS PANAUDOJIMAS 8

1.4 OFŠORINIŲ ĮMONIŲ FORMOS 17

1.5 OFŠORINIŲ ĮMONIŲ VIDINĖ STRUKTŪRA 21

1.6 BANKINIS APTARNAVIMAS 22

1.7 OFŠORINIŲ ĮMONIŲ REGISTRAVIMAS 24

1.8 OFŠORINIŲ ĮMONIŲ VEIKLOS APRIBOJIMAI 26

2. OFŠORINĖS JURISDIKCIJOS IR JŲ PASIRINKIMAS 26

IŠVADOS 28

NAUDOTA LITERATŪRA 31

NAUDOTOS LITERATŪROS APŽVALGA 32

SKAIDRĖS

ĮVADAS

Ofšorinį verslą sudaro ofšorinių įmonių įkūrimas bei jų valdymas valstybėse bei valstybių tam tikrose teritorijose (ofšorinėse zonose), kur mokesčių tarifai yra itin maži arba kur mokesčių tam tikroms verslo sritims iš viso nėra. Ofšorinio verslo sferai priklauso taip pat ofšorinių bankų, ofšorinių draudimo kompanijų, trestų kūrimas, tarpinių bei holdingo firmų veikla, taip pat įvairiausios ofšorinių struktūrų teikiamos finansinės paslaugos.

Šiuolaikiniame versle susidaro įvairiausių situacijų, kai ofšorinės įmonės kūrimas yra tikslingas, o kartais net būtinas. Ofšorinės schemos yra taikomos tiek didelių, tiek mažų įmonių valdyme. Ofšorinė įmonė suteikia jos savininkui naujų galimybių ir pranašumų prieš konkurentus. Naudojant kontroliuojamą užsienio įmonę kaip savarankišką tarptautinio verslo finansinių operacijų subjektą, galima perkelti mokesčių atsiradimo vietą į tą valstybę, kuri liberaliau žiūri į verslo plėtrą ir neapkrauna smulkaus ar vidutinio verslo įmonių įvairiausių mokesčių našta.

Svarbią ofšorinių paslaugų dalį sudaro finansinės paslaugos fiziniams ir juridiniams asmenims. Teisė ir galimybė pasirašyti kontraktus ar kitus dokumentus užsienio įmonės vardu yra labai patogus įrankis versle ir kasdieniniame gyvenime. Ofšorinių struktūrų kūrimas yra svarbi tarptautinių kompanijų ir finansinių – pramoninių grupių veiklos dalis.

Kartais ofšorinio verslo galimybės yra pervertinamos arba, atvirkščiai, pervertinamos. Neretai sprendimus dėl ofšorinių įmonių steigimo ir valdymo lemia požiūris ir psichologiniai stereotipai, būdingi tik buvusioms komunistinio bloko šalims. Kaip pavyzdį galima pateikti fizinio asmens norą vykdyti finansines operacijas per užsienio bankus, neregistruojant jokios įmonės ir tokiu būdu nuslepiant gautas pajamas nuo mokesčių kontrolės institucijų. Ofšorinio verslo pagrindas yra ne mokesčių slėpimas nuo kontrolės institucijų, o pareigos mokėti mokesčius perkėlimas į tokią valstybę, kur šie mokesčiai yra mažesni ar mokėti jų iš viso nereikia.

Šiuo metu daugiau kaip 50 % pasaulio finansinės rinkos kapitalo yra kontroliuojama bankų, trestų ir investicinių kompanijų, registruotų lengvatinio apmokestinimo zonose ir valstybėse. Trumpiau jos vadinamos ofšorinėmis jurisdikcijomis. Per paskutinį dešimtmetį kompanijų, kasmet steigiamų ofšorinėse jurisdikcijose, skaičius viršijo 65 000. [ http://www.urm.lt.]

1. OFŠORINIO VERSLO ESMĖ

1.1 OFŠORINĖS ĮMONĖS KILMĖ

Kiekvienas žmogus, kiekviena šalis ieško vietos po saule. Bepigu toms, kurias apdovanojo motina gamta – gausiais gamtos ištekliais, puikiu klimatu ir gražia gamta. Tokių išteklių neturinčios šalys nišą susirado savo proto ir kitų neapdairumo dėka. Mažų mokesčių šalys (ofšorai) niekuomet nebūtų atsiradusios, jei nebūtų didelių mokesčių šalių. Jos pasiūlė savo paslaugą – galimybę sumažinti produkto kaštus, legaliai sumažinti mokesčius ir apsaugoti savo turtą. Vėliau šias paslaugas pradėjo siūlyti ne tik egzotiški salynai, bet ir labai europietiškos šalys, pavyzdžiui, Liuksemburgas, Lichtenšteinas, Airija, Vengrija. Mažų mokesčių šalių tarpe yra ir Europos Sąjungos narių ir kandidačių jomis tapti. Mažų mokesčių šalys pasirašo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su kitomis pasaulio valstybėmis, sugebėdamos išsiderėti palankias sąlygas. Nuo kitų valstybių jos skiriasi tik mažais mokesčiais, nustatomais toje šalyje ūkinės komercinės veiklos nevykdančioms įmonėms. Mažų mokesčių patrauklumas ir potencialas pastaruoju metu auga. Tai sąlygoja ir didėjantys kitų šalių mokesčiai, nestabili jų politinė ar ekonominė padėtis bei technikos pažanga, atverianti tarptautinio verslo sienas. Kasmet mažų mokesčių šalyse įregistruojama apie 130 tūkstančių įmonių. Savo dukterines kompanijas ar padalinius juose turi visos garsiausios ir garbingiausios pasaulio įmonės, tokios kaip Merrill Lynch, Lloyds, City bankai ir daug daug kitų. Ofšorinių įmonių vertybiniais popieriais prekiaujama pasaulio biržose, o informaciją apie jų kursus galima rasti kiekviename Financial Times numeryje. Pasaulis pripažįsta mažų mokesčių šalis, nes nėra jokių priežasčių elgtis kitaip. Juk mažų mokesčių šalys neslepia nusikaltėlių, kuo nuosekliai yra įtikinėjami Lietuvos žmonės, ir nevykdo agresyvios politikos.

Nuo dvidešimto amžiaus vidurio lengvatinių mokesčių teritorijos pradėtos aktyviai naudoti tarptautiniame versle. Priežastis: kam mokėti didelius mokesčius, jei galima teisėtai mokėti minimalius
mokesčius? Staigus ofšorinio verslo augimas negalėjo palikti nuošalyje valstybių vyriausybių, kurių kapitalas pradėjo emigruoti į žymiai geresnes verslo sąlygas sukūrusias valstybes. Tos valstybės priėmė specialius įstatymus, kurie turėjo minimalizuoti ofšorinių zonų teikiamus privalumus. [http://www.lrinka.lt/Leidinys/mokesciai.biudzetas/1998.4.ofsorai.phtml]

1.2 OFŠORINĖS ĮMONĖS SĄVOKA IR STATUSAS

Ofšorinė įmonė – tai sąvoka, apibūdinanti ypatingą organizacinį bei juridinį įmonės stątusą, kuris padeda sumažinti mokesčius. Toks statusas yra susijęs su reikalavimais vykdyti gamybinę, prekybinę, paslaugų ar kitą veiklą už tos jurisdikcijos, kurioje ši įmonė yra registruota, ribų. Tik vykdant šį ir kitus reikalavimus, kuriuos kelia tokiai įmonei registracijos jurisdikcijos norminiai aktai, kompanija yra atleidžiama nuo visų ar bent jau daugumos mokesčių, t.y tampa ofšorine įmone. Įstatymai dažniausiai reikalauja, kad tokios įmonės valdymas būtų vykdomas už registarvimo jurisdikcijos ribų. Dažniausiai tai taikoma ir realiai veikiančiam biurui. Kitaip tariant, ofšorinė įmonė negali būti rezidente. Iš čia kilęs ir terminas “offshore”, reiškiantis “už kranto”; Didžiojoje Britanijoje, kur šis terminas ir buvo sukurtas, tai analogiška sąvokai “užsienyje”.

Įmonės, kurios valdymo ir kontrilės centras yra už įmonės registravimo jurisdikcijos ribų, funkcionavimui paprastai užtenka formalių atributų: savininkų, direktorių, įstatų, steigimo akto, akcininkų susirinkimų protokolų bei banko sąskaitos.

Ofšorinės jurisdikcijos norminiai aktai dažniausiai numato, kad jos teritorijoje turi būti įregistruotas įmonės biuras, įmonės sekretorius bei agentas. Užregistruotas biuras paprastai nėra ofšorinės įmonės veikiantis biuras. Dažniausiai tai tiesiog adresas, kuriuo valdžios institucijų atstovai ar kiti asmenys gali susisiekti su ofšorinės įmonės atstovu.

Ofšorinės įmonės konfidencialumą užtikrina nominalių savininkų bei nominalių direktorių institutai. Kompanijos registravimo dokumentuose nurodomi ne tikrųjų savininkų, o vadinamųjų nominalių (formaliai einančių tas pareigas už sutartą mokestį) asmenų anketiniai duomenys. Daugeliu atvejų ofšorinės įmonės direktoriumi gali tapti jos realus savininkas. Tačiau taip būna retai. Formaliai direktoriaus pareigas einantis asmuo faktiškai prisiima tik įsipareigojimą neatlikti jokių veiksmų, nenumatytų nominalių paslaugų teikimo sutartyje. Taip įmonė yra valdoma jos realaus savininko.

Ofšorinių įmonių registracija yra įmanoma jurisdikcijose, kurių įstatymai apibrėžia jų ypatingą statusą. V. Gaidelys tarptautinės konferencijos pranešime teigė, kad dauguma ofšorinių valstybių – mažos, su pakankamai šiltu klimatu ir labai liberalia vyriausybe. Dažniausiai tos šalys neturi karinių išteklių, nedalina pinigų nuostolingoms įmonėms ir išlaiko optimalų valstybės tarnautojų skaičių. Pagrindinės šių valstybių pajamos – tai ofšorinių bendrovių registracija bei mokesčių surinkimas iš už jų vietinio nekilnojamo turto naudojimą ir už verslą, vykdomą jų šalyje [Gaidelys V. Ekonomika ir vadyba-2001, Tarptautinių konferencijų medžiaga]. Adv. Kęstutis Stungys ir kt. teigė, kad dažniausiai tai nedidelės valstybės, buvusios ar esamos kolonijinės valdos ir kitos savivaldos mokesčių srityje plačias teises turinčios teritorijos. Abu šie apibrėžimai papildo vienas kitą. Tačiau ofšorinių įmonių registravimas yra įmanomas ne tik tradicinėse salų ar nykštukinėse ofšorinėse jurisdikcijose, kaip Gibraltaras, Andora ar Meno sala, bet ir kitose valstybėse. Daugelio Europos valstybių teisės normos leidžia vykdyti ofšorinę veiklą. Kai kur įmonėms, atleistoms nuo mokesčių mokėjimo, leidžiama turėti realiai veikiantį biurą. Pavyzdžiui, Šveicarijoje tam tikro tipo firmos gali atlikti ofšorines operacijas tam tikrų kantonų teritorijose, net jei jos turi ten veikiantį biurą ar samdomą personalą. Šiuo atveju pareiga mokėti mokesčius išlieka, tačiau mokesčių tarifai yra daug kartų mažesni nei baziniai.

Ofšorinio verslo būdai bei jų įgyvendinimas tampa vis įvairesnis. Pagal šiuolaikines ofšorines schemas veikia ne tik kooperatyvinio tipo įmonės, tačiau ir kitokios ūkinės-teisinės veiklos struktūros. Dažniausiai sutinkamos yra ribotos atsakomybės kompanijos (LLC) ir kai kurios kombinuotos įmonių formos. Ofšorinis verslas vystosi itin sparčiai. Jam atitenka labai platus veiklos ratas, atsiranda naujos galimybės ir pinigų panaudojimo sferos [adv.K.Stungys ir kt. Ofšorinis verslas].

1.2.1 OFŠORINIO VERSLO TEISĖTUMAS

Tai, ko gero, dažniausiai verslininkams rūpimas klausimas apie ofšorines įmones. Mokesčius mokėti privalo visi. Tačiau niekam neuždrausta savo verslą organizuoti taip, kad mokesčius reikėtų mokėti valstybėje, kur jie mažesni arba kur jų visai nėra. Taigi ofšorinės įmonės turėjimas nėra nusikaltimas, jei ji valdoma, jos kontraktai pasirašomi ir atsiskaitymai atliekami nepriekaištingai laikantis visų valstybių, susijusių su sandoriais, teisės aktų reikalavimų, niekas negalės prikišti, kad vykdoma kažkokia abejotina ar nusikalstama veikla. Tinkamai organizavus verslą pagal sukurtą mokestinę-finansinę schemą, bent jau netikėto
apmokestinimo galima išvengti. O smulkias klaidas daro daug kas, nes visų norminių aktų net neįmanoma surasti, ypač kai tai užsienio valstybių dokumentai, todėl būtina žinoti bent jau apie Lietuvos nustatytą užsienio įmonių veiklos režimą bei tos valstybės, kurioje kompanija registruota, pagrindines taisykles [adv.K.Stungys ir kt. Ofšorinis verslas].

Pasaulyje egzistuoja tarptautiniai nusikaltimai – prekyba ginklais, narkotikais, žmonėmis, pinigų plovimas. Ar nedaromi šie nusikaltimai, kontroliuoja visos prie atitinkamų tarptautinių konvencijų ir susitarimų prisijungusios pasaulio valstybės.

Taigi ofšorinės įmonės valdymas nėra nusikaltimas, jei pati įmonė neatlieka kitų nusikalstamų veiksmų. Kas neuždrausta – teisėta.

1.2.2 OFŠORINIS VERSLAS IR LIETUVOS ĮSTATYMAI

Ofšorinio verslo analizė reikalauja valstybinės politikos ir normatyvinės teisinės bazės, reguliuojančios ofšorinį verslą, įvertinimo. Šioje srityje Lietuvos teisinė sistema dar nėra galutinai susiformavusi, pastoviai vyksta dideli pasikeitimai. Todėl organizuojant ofšorinį verslą būtina pastoviai sekti teisės aktų raidą. Bet kuriuo metu ofšorinio verslo schemą gali prireikti koreguoti ar jos išvis atsisakyti ir kurti naują, atitinkančią norminių aktų reikalavimus.

Šiuo metu Lietuvoje veikianti verslo užsienyje reguliavimo sistema tiesiogiai ofšoriniam verslui netrukdo, tačiau Lietuvoje veikia keletas aiškiai antiofšorinio pobūdžio teisės aktų. Jie nustato tam tikrus griežtus apribojimus, kuriuos išanalizuoti yra labai pravartu visiems, susijusiems su ofšoriniu verslu. Svarbiausi Lietuvos Respublikos norminiai aktai, reguliuojantys ofšorinį verslą, yra Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas, Laikinasis fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas, tarptautinės Lietuvos sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo bei keletas Vyriausybės nutarimų bei Finansų ministerijos aktų. [Autukienė R. Ir kt. Lietuvos verslininkui apie mokesčius užsienio šalyse].

1. Pelno mokesčio įstatymas nustato pelno ir pajamų apmokestinimo pagrindus ir mokesčių skaičiavimo tvarką. Įstatymas nustato užsienio įmonių iš Lietuvos ūkio subjektų gaunamų pajamų apmokestinimo prie pajamų šaltinio pagrindus bei trumpai nurodo užsienio įmonių ūkinės veiklos vykdymo Lietuvoje pripažinimo kriterijus.

2. Vyriausybės ir kitų institucijų norminiai aktai, detalizuojantys paminėtus įstatymus ir turintys tiesioginį reguliavimo objektą – užsienio įmonių registravimo mokesčių mokėtojus bei apmokestinimo tvarką. Tai :

• 2001 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 344 dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo. Įsakymas išvardija tikslines teritorijas, kurių įmonėms pelno mokesčio įstatymas nustato išskirtines veiklos, ryšių su Lietuvos ūkio subjektais bei apmokestinimo sąlygas.

• 1999 m. liepos mėn. 30 d. Vyriausybės nutarimas dėl nuolatinių buveinių apmokestinamojo pelno nustatymo tvarkos patvirtinimo. Nutarimas nustato atvejus, kada laikoma, kad užsienio įmonė vykdo veiklą Lietuvoje, taip pat nustato mokesčių skaičiavimo tvarką. Šis teisės aktas yra akivaizdžiai nukreiptas prieš ofšorinį verslą ir aktualus ofšorinių įmonių įgaliotiems asmenims, kurie šių įgaliojimų pagrindu valdo tokias įmones. Nutarimo tekstas kai kuriose vietose gana abstraktus ir vėliau detaliai išaiškintas kituose teisės aktuose. 2001 m. birželio mėn. 07 d. nutarimas iš esmės papildytas.

• 2001m. gegužės mėn. 04 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko raštas Nr. 15-10-4381 dėl užsienio valstybių įmonių nuolatinių buveinių registravimo mokesčių mokėtojų registre. Šis nutarimas nustato nuolatinių buveinių registravimo tvarką. Jis pakeitė ankstesnį 2000 m. sausio mėn. 03 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą tuo pačiu klausimu.

• 2000 m. gruodžio mėn. 28 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai Nr. 347 dėl atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo bei Nr. 348 dėl užsienio valstybių įmonių komercinės-ūkinės veiklos Lietuvos Respublikoje nuolatinumo apibrėžimo patvirtinimo. Atkreipiame dėmesį, kad jie “Valstybėse žiniose” publikuoti 2001 m. sausio mėn. 10 d., t.y. jau pasibaigus 2000 finansiniams metams. Labai painūs nutarimai išaiškina 1999 m. liepos mėn. 30 d. Vyriausybės nutarimą dėl nuolatinių buveinių apmokestinamojo pelno nustatymo tvarkos patvirtinimo, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, apibrėždami šiuose teisės aktuose minimus terminus “nuolatinė buveinė” bei “priklausomas agentas”. Nutarimas nustato kriterijus, jų išimtis bei išimčių išimtis.

3. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. [www.lrs.lt/teisės aktų paieška]

Pakeitus pajamų mokesčius reglamentuojančius įstatymus, 1997 metų liepą buvo apmokestintos visų rūšių išmokos mažų mokesčių šalyse registruotoms įmonėms. Kaip teigia šio apmokestinimo ideologai, pagaliau bus pakirpti sparneliai mokesčių vengiančioms įmonėms. Tai, kad laikraščių puslapiai mirgėte mirga pasiūlymais steigti įmonę ir atidaryti sąskaitą ofšoruose, yra prasmingas
Jis rodo, kad šalies mokesčių sistemoje kažkas yra negerai, kažkas verčia verslą migruoti, beieškant ramesnio prieglobsčio. Paslaptingasis kažkas yra dideli ir sudėtingi mokesčiai, tarsi iš gausybės rago besiliejančios nesuprantamos mokesčių taisyklės, nepakeliamos baudos už pažeidimus, kurių mokesčių labirintuose niekaip neišvengsi. Vienu žodžiu – nepakeliama mokesčių ir reguliavimų našta. Deja, valdžiai žinutės laikraščiuose sako ką kita: piliečiai vengia mokesčių. Nors žodis „vengimas“ čia ne visai tinka – juk mokesčius siekiama sumažinti legaliais būdais.

Lietuvos pastangų patraukiant užsienio investuotojus, o ypač stambiuosius, neįmanoma nepastebėti. Vyriausybė patvirtino užsienio investicijų skatinimo programą, rengiamas investicijų įstatymo projektas – verčiamasi iš kailio, netgi persistengiama, viliojant investuotojus. Tačiau kairė nežino, o gal neįvertina, ką daro dešinė. Užsienio investuotojams tikrai neįprastu atrodys ofšorų traktavimas, apmokestinant net ir normalias verslo operacijas. Vien tik mokesčių nepastovumas visas pastangas patraukti užsienio investuotojus gali paversti niekais. Užsienio investuotojai, kaip ir visi kiti, nėra altruistai ir ateina į Lietuvą ne išgelbėti jos. Užsienio investuotojai ateina siekti ir gauti pelno. Jei jie nemano, kad Lietuva, jos politinė – ekonominė santvarka yra palanki pelnui uždirbti, užsienio investuotojas pasirinks kitą šalį. Pasaulyje yra keliolika dešimčių valstybių, taigi investuotojo meniu nėra skurdus. Užsienio investuotojai palankiai vertina šalis, kurios yra nuoseklios ir prognozuojamos, kurios vienodai vertina visus investuotojus, visas pajamas ir taiko jiems lygias sąlygas. Ši taisyklė vienodai reiškia, kad mokesčių taisyklėse neturi būti išimčių ir lengvatų, neturi būti ir represinių elementų. Užsienio investuotojas yra patyręs ir gerai žino, kad jei šalyje praktikuojami juodieji sąrašai, niekada nesi tikras, kad tu ar tavo šalis į juos nepateks. Ne mažiau nei pačios taisyklės investuotojui svarbu kaip jos patvirtinamos, kokia šalyje vyrauja teisės tradicija. Net ir pačios palankiausios sąlygos neprivilios, jei šalyje nebus pastovumo, prognozuojamo elgesio ir pagarbos verslui. Lietuva šiuo požiūriu taip pat negautų patenkinamo pažymio. Išmokos į ofšorus apmokestinamos nuo liepos 1 dienos, apmokestinimo taisykles ir šalių sąrašą nutarimas nustato rugpjūtį, o taisyklės, pagal kurias nustatomos neapmokestinamos kontrolinės prekių kainos priimtos tik po pusės metų. Nepaisant to, įstatymas veikia: pinigų laikrodis tiksi, pasitikėjimas valdžia mažėja. Nėra ko stebėtis, kad investicijos aplenkia Lietuvą, o iš šalies bėga net savi. Skatinantys investicijas į šalį turi prisiminti, kad pinigai ir turtas niekada neina ten, iš kurios negali laisvai. 29 (24) procentais apmokestinus pajamas už mažų mokesčių šalyje registruoto asmens parduotą turtą (nekilnojamą ir finansinį), akivaizdu, kad nei vienas iš ofšoro čia neinvestuos. O dažniausiai investuojama iš ofšoro. Kone kiekviena užsienio kompanija į kitas šalis „eina“ ne tiesiai iš savo šalies, o įsteigę tarpininką mažų mokesčių šalyje. Nes jie planuoja mokesčius [http://www.lrinka.lt/Leidinys/mokesciai.biudzetas/1998.4.ofsorai.phtml]

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2841 žodžiai iš 9202 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.