Įmonės “Kompiuterių visata” aprašymas
Uždaroji akcinė bendrovė „Kompiuterių visata“ įkurta 1993m. gruodžio 31d. Nuo 1995m. bendrovė yra Vokietijos koncerno „Rudolf&Co“ įgaliotasis atstovas Baltijos šalyse. Tai yra viena didžiausių Lietuvos įmonių. Jos veikla – mažmeninė ir didmeninė prekyba kompiuteriais ir jų įranga Baltijos šalyse.
Ji, Lietuvos rinkoje, jau spėjo nemažai nuveikti, svarbiausia kad iš karto atrado joje nišą. Teigiamas įmonės įvaizdis, reputacija, rinkoje padeda pritraukti vis daugiau klientų.
Pagrindinis atstovybės, Lietuvoje, filialas yra Vilniuje, kiti filialai įkurti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Ukmergėje. Tai Lietuvoje savarankiška firma, kuri yra tiesiogiai pavaldi motininiam Vokietijos koncernui.
Mūsų įmonei ir jos filialams Lietuvoje vadovauja įgaliotas koncerno vadovas Petras Petraitis. Jis yra subūręs daugiau kaip 100 kvalifikuotų darbuotojų kolektyvą.
Įmonės misija, vizija, tikslai
Misija konkrečiai nusako užduotis , kurias organizacija pasirenka vidutinės trukmės ateičiai, remdamasi dabartine situacija. Misija padeda racionaliai naudoti organizacijos resursus. Turint aiškiai apibrėžtus veiklos prioritetus, galima racionaliau paskirstyti organizacijos paprastai ribotus fizinius, finansinius ir žmonių išteklius.
Formuluojant organizacijos misiją ir tikslus, reikia atsižvelgti į dvi grupes interesų:
Interesai tų, kurie turės tiesiogiai vykdyti strateginius pokyčius organizacijoje.
Interesai, liečiantys tuos, kurie domisi strategijos įgyvendinimo rezultatais (akcininkus, vyriausybę, klientus, tiekėjus ir kitas suinteresuotas grupes).
Įmonė, siekdama geresnių rezultatų ateityje ne tik savo įmonei, bet ir visai visuomenei suformulavo tokius tikslus (misijas):
Aprūpinti vartotojus, kuo didesniu ir įvairesniu prekių gausumu;
Prekių kainą išlaikyti kiek galima žemesnę (taip pritraukiant klientus);
Rūpintis savo filialų įvaizdžiu, saugumu, patogumu, jaukumu, ir saugoti aplinką nuo savo veiklos minimalios taršos;
Racionaliai naudoti bendrovės turtą bei kitus išteklius;
Siekti pelno, žmogiškomis priemonėmis, gerbti vartotojo interesus.
Siekti, kuo didesnio klientų rato.
Vizija yra organizacijos ateities paveikslas ilgalaikei ateičiai, apibūdinantis, kodėl ir kaip organizacija konkuruos su kitomis organizacijomis. Tai tarsi scenos uždangos pakėlimas organizacijos tikslų formulavimui. Vizija ne visuomet gali būti įkūnyta organizacijos tiksluose.
Parengiant organizacijos vizijos formuluotę reikia vadovautis tam tikrais kriterijais (nesant tokių kriterijų, vizija būtų fantastinio pobūdžio, neturinčio ryšio su organizacijos situacija, resursais, rinkos galimybėmis):
Numatymas. Pagal šį kriterijų tiriami klausimai: kokia fantazija ir realybė atspindėta vizijos formuluotėje? Koks apimtas laikotarpis?
Platumas. Pagal šį kriterijų tiriami klausimai: Kaip plačiai vizija apima pokyčius, kurie gali įvykti šakoje? Kaip plačiai vizijoje atspindėtos jėgos, sukeliančios šiuos pokyčius?
Konsensusas. Pagal šį kriterijų tiriami klausimai: Ar organizacijoje egzistuoja konsensusas dėl ateities vizijos? Kokios problemos gali iškilti, jeigu organizacijoje paraleliai egzistuos keletas ateities vizijų?
Unikalumas. Pagal šį kriterijų nagrinėjami klausimai: Ar yra unikalumo elementų apie ateitį vizijos formuluotėje? Ar nustebins vizijos formuluotė organizacijos konkurentus?
Veiksmingumas. Pagal šį kriterijų nagrinėjami klausimai: Ar buvo svarstoma įtaka dabartinei veiklai? Ar yra svarbiausiais susitarimas dėl reikalaujamų artimiausių žingsnių? Ar nustatytos būsimos rinkos galimybės ir būtinos balansinės kompetencijos?
Mūsų įmonės verslo vizijos:
Įmonė veikia kaip pati galingiausia Lietuvoje, turinti po filialą kiekviename mieste;
Įmonė ir toliau sieks pirmauti mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje, siekdama patenkinti vartotojo poreikius ir pati gauti pelno;
Įmonė skirs daugiau lėšų marketingui, kad ir kituose miestuose būtų išgirsta apie puikią pasiūlą vykdančią firmą;
Įmonė sieks organizuoti savo veiklą taip, kad visos įmonės teikiamos paslaugos būtų aukštos kokybės.
Išorinė įmonės aplinka
Ar organizacija pasieks tikslus, ar jos veiksniai bus efektyvūs, daug priklauso nuo to, kaip ji orientuojasi išorinėje aplinkoje. Pirmoji organizacijos vadovo užduotis- teisingai apibrėžti išorinę organizacijos aplinką. Vienas iš būdų tai padaryti-suskirstyti išorinės aplinkos veiksnius į:
tiesioginio poveikio veiksnius (vartotojai, konkurentai, tiekėjai, darbo ištekliai, įstatymai ir kt.);
šalutinio poveikio veiksnius (ekonominiai, socialiniai, politiniai, technologiniai, ekologiniai ir kt.);
Tiesioginio poveikio veiksniai:
Vartotojai. Organizacijos gyvavimą pateisina tik sugebėjimas savo veiklos produktui rasti vartotojų. Kiekvienas vartotojas skiriasi savo charakteriu, skoniu, norais, įpročiais.Tik išanalizavus vartotojo poreikius, galima pasiekti jam tai, ko jis nori, ką gali įvertinti ir apmokėti. Vartotojai nusprendžia, kokios prekės ir paslaugos jiems reikalingos. Nuo vartotojų sprendimo priklauso ir organizacijos veiklos rezultatai. Svarbu išstudijuoti, kas nulemia vartotojo apsisprendimą įsigyti prekę: kaina, kokybė,tiekimo terminai, aptarnavimas,
asmeniniai kontaktai ar politiniai įsitikinimai. Įmonės vadovė stengiasi, kad parduotuvėse butų kuo didesnis pasirinkimas, malonus aptarnavimas, prieinamos kainos, ir daugelį kitų smulkmenėlių, kurios traukia klientus. Taip pat rengiamos loterijos Šv. Kalėdų ar Naujų metų proga, ar įmonės jubiliejaus pagerbimui. Taip pat įmonė finansuoja vietinius renginius, kad apie ją sužinotų daugiau žmonių.
Konkurentai. Konkurentų poveikio ignoruoti negalima. Organizacija, blogiau už konkurentus tenkinanti vartotojų reikmes, ilgai neišsilaiko – ji bankrutuoja. Dažnai kaip tik konkurentai, o ne vartotojai lemia, kokią produkciją gaminti ir kokia kaina galima parduoti. Taip pat svarbu suprasti, kad vartotojai – ne vienintelis objektas, dėl kurio varžosi organizacijos. Kova gali vykti dėl darbo išteklių , medžiagų, kapitalo ir teisės taikyti technines naujoves. Nuo konkurencijos priklauso vidinės organizacijos darbo sąlygos, darbo užmokestis bei vadovų ir pavaldinių santykiai.
Tiekėjai. Veikianti įmonė iš kitų įmonių gauna žaliavas, medžiagas, įrenginius, finansus, energiją. Laisvos rinkos sąlygomis šiuos išteklius galima gauti bemaž iš viso pasaulio. Pasirenkant tiekėjus, vadovaujamasi kainų, kiekybės ir kokybės kriterijais.Tiekėjus reikia rinktis apgalvotai, nes tai gali būti rizikinga. Pasirenkant tiekėjus užsienyje, prisiimama rizika dėl valiutos kurso nestabilumo, aplinkos judrumo, o kartais ir dėl politinio nestabilumo.
Įstatymai ir kitos valstybės reguliavimo formos. Įstatymai ir valstybės organai taip pat turi įtakos įmonės veiklai. Visi pirkėjų ir pardavėjų veiksmai, žaliavų naudojimas ir gatavos produkcijos realizavimas yra reguliuojami įstatymų.