Opertyvioji atmintinė ram
5 (100%) 1 vote

Opertyvioji atmintinė ram

RAM atmintis – kompiuterio darbinė atmintis, laisvai skaitoma iš bet kurios vietos.

Cache – tarpinę, arba buferinę, atmintis

L1 atmintis – pirmine tarpine atmintimis

SRAM – statinė atmintis. Kaip ir seka iš jos pavadinimo, gali saugoti informaciją statiniame režime – t.y. kiek norima ilgai kai nėra kreipimosi (bet esant maitinančiai įtampai).

DRAM – dinaminė atmintis, kurioje duomenys saudojami tik trumpą laikąmir nuolat turi būti atnaujinami

Pipelined Burst RAM – patobulinta sinchroninė atmintis

SIMM – atminties modulis su vienpusiu išvedimo aikštelių rinkiniu

DIMM – atminties modulis su dvipusiu išvedimo aikštelių rinkiniu

Šiaip jau tikriausiai visi žinome, kas yra kompiuterio darbinė atmintis (angliškai RAM, t.y. „Random Access Memory“ – laisvai, iš bet kurios vietos skaitoma atmintis). Ji yra būtina kiekvienam kompiuteriui vien dėl to, kad procesorių ir duomenų saugyklų sparta labai skiriasi. Visais laikais procesoriai gebėjo apdoroti informaciją daug sparčiau, nei buvo galima ją siųsti iš kietojo disko, kompaktinio disko ar kitų pastoviosios atminties įrenginių. Vadinasi, tapo reikalinga tarpinė atmintis (TA), kuri būtų gerokai spartesnė už kietuosius diskus. Iš tikrųjų tų tarpinių atminčių yra keletas. Mat net darbinė atmintis nėra pakankamai sparti procesoriui. Todėl dauguma procesorių patys turi vadinamąją tarpinę, arba buferinę, atmintį (angl. „cache“, tariama „keš“). Ji esti kelių lygmenų. Pati sparčiausia yra L1 tarpinė atmintis, kuri beveik visada būna kartu su procesoriumi tame pačiame bloke. Tokią atmintį sudėtinga pagaminti, todėl ji yra labai brangi ir jos dedama labai nedaug – 16, 32 arba 64 KB. L1 atmintis(kartais dar vadinama „Primary cache“ (pirminis kešas) – pirmine tarpine atmintimi) veikia tokia pat sparta, kaip ir procesorius. Joje saugomos dažniausiai naudojamos ir pasikartojančios instrukcijos procesoriui.

Tarpinė atmintis paprastai yra SRAM (statinės darbinės atminties) tipo. Skirtingai nuo įprastinės dinaminės darbinės atminties, SRAM nereikia nuolat atnaujinti saugomų duomenų – kartą įrašyti jie saugomi tol, kol ištrinami arba kol nutrūksta energijos tiekimas. SRAM naudoja du tranzistorius vienam bitui ir yra gerokai brangesnė už įprastinę DRAM darbinę atmintį.

Tarpinė atmintis taip pat gali būti lygiagretaus rašymo (write through), nuoseklaus rašymo (write back) arba lygiagretaus rašymo su laikinąja saugykla (write through with buffer). Kompiuteriuose su lygiagretaus rašymo TA duomenys iš procesoriaus keliauja tuo pat metu ir į tarpinę, ir į darbinę atmintį. Naudojant nuoseklaus rašymo TA, duomenys rašomi į tarpinę atmintį, o iš jos – į darbinę. Tokia sistema yra apytikriai 10% spartesnė.

Dauguma kompiuterių turi ir L2, arba antrinę (secondary cache), tarpinę atmintį. Ji yra reikalinga dėl to, kad pirminė TA nepanaikina atotrūkio tarp procesoriaus ir pagrindinės darbinės atminties. Pirminė tarpinė atmintis gali būti apie 50 kartų spartesnė už darbinę atmintį. Todėl į kompiuterius dedama ir antrinė tarpinė atmintis. Ši paprastai būna 256 arba 512 KB talpos ir taip pat naudoja SRAM technologiją. Pagrindinis sistemų kūrėjų tikslas – pasiekti, kad procesorius duomenis iš antrinės TA pasiimtų kaip galima sparčiau, nesugaišdamas papildomų procesoriaus ciklų. Kadangi informacija paprastai imama per vieną vadinamąjį srauto (burst) ciklą keturių perdavimų (transfers) seka, tai neretai L2 TA sparta vertinama pagal tai, kiek procesoriaus ciklų prireikia atlikti vieną duomenų srauto skaitymą. Dar visai neseniai asmeniniuose kompiuteriuose su 66 MHz duomenų magistralėmis populiariausia buvo sinchroninio srauto SRAM (Synchronous Burst SRAM). Ji turėjo geriausią duomenų srauto skaitymo rodiklį (2-1-1-1), tačiau didesnio dažnio magistralėse sinchroninė SRAM labai sulėtėja. Todėl moderniuose AK su 100 ar 133 MHz duomenų magistralėmis dedama vadinamoji nukreipto srauto SRAM (Pipelined Burst SRAM), kurios skaitymo rodiklis yra (3-1-1-1).

Pats vartotojas TA rūpinasi labai retai. Pirminė TA būna sumontuota procesoriaus bloke. Antrinė TA kartais lituojama pagrindinėje plokštėje arba dedama į specialius (CELP arba COAST) lizdus. COAST lizdas primena darbinės atminties SIMM lizdus. Tarpinę atmintį jame galima keisti, bet taip daroma retai.

Daugiausiai vartotojui tenka susidurti su trečiojo – svarbiausiojo – tipo darbine atmintimi. DA būna net keliolikos įvairių DRAM tipų bei variantų ir paprastai montuojama į specialius blokelius. Pavyzdžiui, kompiuteris, kuriuo rašomas šis tekstas, naudoja 128 MB darbinės SDRAM atminties dviejuose DIMM tipo blokeliuose.

DRAM nuo SRAM skiriasi tuo, kad duomenis gali saugoti tik labai trumpą laiką, tad jie turi būti nuolat atnaujinami. Taip kilo ir dinaminės atminties pavadinimas. DRAM turi dvigubai mažiau tranzistorių už SRAM, yra pigesnė ir paprastesnė pagaminti. Kiekvienam bitui DRAM modulyje skiriamas vienas tranzistorius ir vienas kondensatorius. Kondensatoriuje signalas išbūna taip trumpai, kad darbinės atminties turinį tenka atnaujinti daugybę kartų per sekundę. Vadinamoji DA sparta dažniausiai ir matuojama nanosekundėmis (ns), kurios žymi, kas kiek laiko yra atnaujinamas darbinės atminties turinys. Dauguma šiuolaikinių kompiuterių naudoja 60 arba 70 ns DA
blokelius.

Kadangi turinio atnaujinimas trukdo duomenų skaitymui, tai kompiuteriui nepakanka vien darbinės atminties, prireikia ir tarpinės (cache) atminties. Be to, spartesnių nei 200 MHz procesorių nebetenkina įprastinė DRAM darbinė atmintis, tad nuolat kuriami nauji, patobulinti DA tipai.

Pastovioji atmintinė (ROM) – naudojama ilgalaikei, nekeičiamai informacijai saugoti. Jos turinys neišnyksta išjungus kompiuterį.

Pastovioji atmintinė saugo kompiuterio valdymo komandas (BIOS). ROM mikroschemoje įrašomi nurodymai, ką daryti mikroprocesoriui, kai kompiuteris įjungiamas ir pradeda veikti. Į šią atmintinę informacija įrašoma vieną kartą ir toliau nekeičiama.

Pagrindinės (laisvos) kreipties atmintinės (RAM) funkcijos:

1) saugo operacinės sistemos kopiją, kuri įdiegiama į RAM, kai kompiuteris įjungiamas, ir lieka tol, kol kompiuteris išjungiamas;

2 )laikinai saugo taikomųjų programų kopijas;

3) laikinai saugo duomenis, kurie įvedami įvesties įtaisais;

4) laikinai saugo duomenų apdorojimo rezultatus.

AM (Random Access Memory) – operatyvioji tiesioginės kreipties atmintinė. Joje vienodai sparčiai galime pasiekti informaciją, įrašytą bet kurioje jos vietoje, arba ją įrašyti į bet kurią vietą.

Pagal informacijos saugojimo principą RAM skirstomos į dvi pagrindines klases: statinę RAM (SRAM) ir dinaminę RAM (DRAM).

SRAM struktūra sudėtingesnė, joje telpa mažiau informacijos, nei tokio pat sudėtingumo DRAM, bet SRAM atmintinė keletą kartų spartesnė.

Operatyvioji atmintinė

Darbo programos ir duomenys arba darbui reikalinga jų dalis iš informacijos kaupiklių įkraunama į spartesnę (sparta – šimtai MB/s) RAM atmintinę. Ji tiesiogiai „bendrauja“ su pagrindiniu procesoriumi. Ši atmintinė turi būti talpi (dešimtys ir šimtai MB), pakankamai sparti, kad netrukdytų procesoriui dirbti, ir nebrangi. Dažnai naudojamos dinaminio tipo atmintinės DRAM (Dynamic RAM).Į jas informacija (1 ir 0) įrašoma elektros krūviu įkraunant arba iškraunant atmintinės ląstelių talpas. Tokios atmintinės vadinamos dinaminėmis todėl, kad ląstelių krūvius reikia dažnai regeneruoti (atkurti).

Norint paspartinti duomenų perdavimą iš atmintinės į procesorių ir atgal, tarp DRAM ir procesoriaus įterpiama palyginti mažos talpos (kelių šimtų ar tūkstančių KB) spartesnė statinė atmintinė SRAM (Static RAM), vadinama atsargos arba spartinančiąja atmintine (cache). Spartinančiojoje atmintinėje saugomi duomenys, su kuriais tuo metu dirba procesorius.

Operatyvioji atmintinė saugo duomenis tik tada. kai kompiuteris įjungtas, todėl prieš išjungiant kompiuterį reikalingus duomenis iš RAM reikia išsaugoti kompiuterio informacijos kaupiklyje.

Atmintinė, į kurios kiekvieną adresą gali tiesiogiai kreiptis procesorius. Į ją įkeliamos reikiamos programos iš disko. Programos pačios perrašo iš disko į operatyviąją atmintinę joms reikalingus duomenis, o iš operatyviosios atmintinės į diską – rezultatus.

Pagrindinė atmintinė (RAM – random access memory) – svarbiausioji vidinės atmintinės dalis, nuo kurios priklauso viso kompiuterio darbas. Joje laikoma programinė įranga ir informacija, kurią naudoja centrinis procesorius. Joje informacija surandama greičiau negu išorinėje atmintinėje, todėl ji dažnai vad. operatyviąja.

Šiuolaikinių kompiuterių pagrindinės atmintinės talpa – 64 ir daugiau Mbaitų.

Operatyvioji atmintinė (RAM) – tai įrenginys, skirtas duomenims, programoms ir tarpiniams skaičiavimo rezultatams saugoti programos vykdymo metu. Šios atmintinės dydis šiandien dažniausiai būna nuo 128 MB iki 512 MB. Operatyviojoje atmintinėje dažnai būna išskiriama taip vadinama spartinančioji atmintinė (cashe memory), kuri būna nuo 128 KB iki 1MB. Joje surašoma darbo metu dažniausiai naudojama informacija: formulės, konstantos ir kt. Tai leidžia pagreitinti uždavinių sprendimą ir vaizdų, ypač animuotų pateikimą.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1315 žodžiai iš 4124 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.