Optiniai medicinos prietaisai
5 (100%) 1 vote

Optiniai medicinos prietaisai

Akiniai – optinis įtaisas regai gerinti arba akims apsaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. Dažniausiai būna sudaryti iš dviejų stiklų (lęšių) ir rėmelių. Kontaktiniai lęšiai, kurie dedami tiesiog ant akies obuolio. Dažniausiai naudojami korekciniai akiniai. Jų stiklų paviršius būna:

· sferinis

· cilindrinis

· sferinis-cilindrinis (torinis)

Laužia šviesos spinduliu, tai yra keičia jų sklidimo kryptį. Korekciniai akiniai būna iškiliais (pliusiniais) ir įgaubtais (minusiniais) sferinių stiklų paviršiais. Cilindrinių ir torinių akinių lęšiai savo pagrindo meridianuose turi nevienodą laužiamąją gebą (viename jų didžiausia, kitame – mažiausia). Jie taip pat būna iškilūs ir įgaubti, skiriami astigmatizmui taisyti.

Bifokiniai – akiniai patogūs tada, kai reikia tolumui ir artumui skirtingų akinių; jų stiklų viršutinė dalis skirta žiūrėti į tolį, o apatinė – į artimus daiktus.

Multifokiniai – akiniai turintys kelias skirtingas laužiamosios gebos zonas; jie skiriami darbui, kai reikia žiūrėti į įvairiai nutolusius daiktus.

Prizminiai – akiniai šviesos spindulius nukreipia link prizmės pagrindo, jie skiriami sutrikus akių raumenų pusiausvyrai (pvz., esant žvairumui).

Teleskopiniai – akiniai sudaryti teleskopo principu iš dviejų ar trijų porų lęšių; jie daug kartų padidina daiktų vaizdą, todėl skiriami silpnaregiui, kuriam kitokie akiniai nepadeda.

Stenopiniai – akiniai turi neskaidrią plokštelę su vieno milimetro skersmens skylute ar siauru plyšiu ties viduriu. Kai būna netaisyklingas astigmatizmas, kūginė ragena, pro tokius akinius galima ryškiai matyti daiktus.

Izeikoniniai – akiniai skiriami, kai abiejų akių refrakcija labai skirtinga ir akių tinklainėse susidaro nevienodo dydžio vaizdai.

Apsauginiai – akiniai su bespalviu stiklu, tripleksu, organiniu stiklu saugo akis nuo mechaninio pažeidimo, kenksmingo skysčio purslų, dulkių, dujų ar garų. Akiniai su metaliniu tinkleliu saugo nuo mechaninio pažeidimo, o su stikliniais šviesos filtrais – nuo šiluminių, labai ryškių infraraudonųjų ir ultravioletinių. Apsauginiai akiniai įmontuojami į atvirus arba uždarus rėmelius, kaukes. Jie neturi mažinti regos aštrumo, siaurinti akipločio.

Akiniai atsirado apie XIII a. pabaigoje. Juos skiria gydytojas okulistas. Akinius reikia taip užsidėti, kad akys žiūrėtų pro abiejų stiklų centrus, o stiklai būtų vienodai nutolę nuo akių. Be to , akiniai turi būti nepersikreipę, jų atramėlės turi apimti nosies šonus.

Bronchoskopija – trachėjos ir bronchų vidaus apžiūra specialiu prietaisu – bronchoskopu. Bronchoskopas – metalinis arba elastingas vamzdelis su šviesos šaltiniu ir optiniu įtaisu, įkišamas pro burną. Prieš bronchoskopiją ryklės, gerklų ir trachėjos gleivinė apmarina, kartais sukeliama narkozė. Per diagnostinę bronchoskopiją pro bronchoskopą galima pamatyti trachėjos ir bronchų gleivinės pakitimus, paimti bronchų turinio, gleivinės, krūtinės limfmazgių ar plaučių audinio gabaliuką mikroskopiniam tyrimui, darant bronchografiją, suleisti rentgenokontrastinių medžiagų. Per gydomąją bronchoskopiją pašalinami į bronchus patekę svetimkūniai, išsiurbiami pūliai ir gleivės, įpilama vaistų. Bronchoskopija padeda nustatyti besikartojančio kvėpavimo takų ar plaučių uždegimo, nesiliaujančio kosulio, kraujavimo iš plaučių priežastį. Pirmąją bronchoskopiją atliko 1898 m. G.Kilianas (Killian, Vokietija).

Cistoskopija – šlapimo pūslės gleivinės ir ertmės apžiūra specialiu prietaisu – cistoskopu. Cistoskopas – metalinis vamzdelis su optiniu įtaisu ir šviesos šaltiniu, pagal paskirtį jis būna įvairios konstrukcijos:

· apžvalginis

· operacinis

· kateterinis

· vaikiškas

Į šlapimo pūslę pro šlaplę (ji kartais apmarinama) įkišus cistoskopą išleidžiamas joje esantis šlapimas, pūslė praplaunama šiltu furacilino tirpalu ir, vėl jo prisipildžius, apžiūrima šlapimo pūslė. Per cistoskopiją galima pamatyti šlapimo pūslės gleivinės patologinius pakitimus (naviką, opą), pūslėje esančius akmenis, svetimkūnius, nustatyti šlapimo pūslės ar viršutinių šlapimtakių kraujavimo priežastis. Cistoskopuojant galima ištraukti akmenį iš šlapimtakio, sutrupinti šlapimo pūslės akmenis. Įšvirkštus į veną dažo indigokarmino, cistoskopuojant galima spręsti apie inkstų funkciją, nes normaliai veikiantis inkstas dažą srovelę pradeda skirti į šlapimo pūslę po 3-5 min nuo įšvirkštimo. Tokia cistoskopija vadinama chromocistoskopija. Pro cistoskopą įkišus kateterį į šlapimtakius, galima surinkti tiriamo inksto šlapimą, inksto geldeles pripildyti rentgenokontrastinės medžiagos ir padaryti inksto rentgenogramą. Kai šlapimtakį užkemša akmuo, per cistoskopiją įvedamas kateteris šlapimui nutekėti.

Endoskopija – tuščiavidurio organo arba kūno ertmės apžiūra. Daroma endoskopu – vamzdelio pavidalo prietaisu, turinčiu optinę sistemą ir šviesos šaltinį. Ilgą laiką buvo naudojamas metalinis endoskopas. Ypač plačiai endoskopija pradėta taikyti XX a. šeštame dešimtmetyje, sukūrus lankstų endoskopą (fibroskopą), kuriame įmontuotas stiklo skaidulų pluoštas ir fotokamera. Juo galima ištirti ir sunkiai prieinamus organus. Endoskopu apžiūrima tiriamo organo gleivinė, jeigu reikia, matomas
vaizdas nufotografuojamas. Juo taip pat citologiniam tyrimui, stabdomas kraujavimas iš organo, šalinamas polipas, ištraukiami įstrigę akmenys, svetimkūniai, suleidžiama vaistų. Endoskopija padeda nustatyti daugelį vidaus organų ligų. Endoskopijos negaliama daryti, jei ligonis serga sunkia kvėpavimo organų ar širdies liga, burnos ertmės, ryklės, viršutinių kvėpavimo organų uždegimu, karščiuoja.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 812 žodžiai iš 1471 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.