Organizacijos analizė
Varenos policijos komisariato analizė
1. Varenos policijos komisariatas yra politinė organizacija.
2. III Evoliucijos etapas – kai valdymo veikla yra atskiriama nuo gamybinės veiklos prasideda trečiasis organizacijos etapas.
Varenos policijos komisariatas yra trečiame evoliucijos etape.
Atlikus administracinę reformą ir sukūrus Varenos savivaldybę netrukus buvo įkurtas ir Kazlų Rūdos policijos komisariatas. Komisariatas buvo įsteigtas tam, kad naujai įkurtos savivaldybės centre būtų pirminė teisėsaugos institucija, kurioje savivaldybės gyventojai rastų visas policijos tarnybas.
Komisariatas savarankiškai pradėjo funkcionuoti nuo 2001 m. vasario 1 d. Jis buvo įkurtas su pačiu minimaliausiu etatų skaičiumi. Jame buvo įsteigti 42 etatai. Didelė darbo apimtis.
Varenos PK užtikrina viešąją tvarką ir visuomenės saugumą.
Pats pagrindinės policijos komisariato darbo rodiklis yra išaiškinamumas (t.y. užbaigotos baudžiamosios bylos), kuris atspindi kriminogeninę padėtį aptarnaujamoje teritorijoje ir aptarnaujančio komisariato darbo rezultatus.
Rengiami šviečiamojo pobūdžio pareigūnų susitikimai su moksleiviais. 3. Vidinė aplinka – pareigūnai ir tarnautojai.
Vartotojai – bendruomenė.
Tiekėjai – Lietuvos policijos materialinio aprūpinimo centras, Rimo Pudinsko IĮ “Laurisa”, UAB “Vidara”, UAB “Skaitmeninis pasaulis”.
Vyriausybė:
1. Sodra
2. Priešgaisrinė apsauga
3. Karinė sodra
4. Mokesčių inspekcija
5. Policijos departamentas prie LR VRM
6. Informatikos departamentas prie LR VRM
Žiniasklaida – laikraštis “Varenos kronika”, “Suvalkietis”.
Žurnalistai nuolat gauna pageidaujamą informaciją apie nusikaltimus bei teisės pažeidimus (jeigu tai nekenkia tyrimui).
Finansų institucijos – Hansa LTB.
Labiausiai įtakojantys bendrosios aplinkos (socialinė, kultūrinė, ekonominė, politinė ir teisinėt) veiksniai
Labiausia įtakojantys veiksniai yra Vyriausybė, nes nuo jos priklauso kiek finansinių išteklių bus skirta policijai. Kasmet mažinant finansavimą šalies policijos įstaigose susidarė tokia situaciją, kad policijos pareigūnai negali pilnai vykdyti savo funkcijų, tuo keldami visuomenės nepasitenkinimą dėl saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo.
Atsižvelgiantį į ekonominę situaciją, didelį jaunimo neužimtumą, nedarbą, visuomenėje vyraujančias nuostatas galimas didesnis nusikaltimų, vagysčių, smurtinių nusikaltimų skaičius.
Trūksta ilgalaikių planų, strategijos, prevencinių programų. Tam didelę įtaką turi nestabili padėtis valstybėje, tačiau kartu ir nepakankamas komisariato valdžios dėmesys. Iš principo tokią situaciją sukuria nepakankamas valdžios dėmesys, menkas finansavimas, visuomenės abejingumas bei kiti veiksniai.
Optimaliam ir rezultatyviam policijos komisariato darbui reikalinga įgyvendinti bent dalį išorinės aplinkos galimybių ir pašalinti esminius veiklos aplinkos trūkumus.
4. Organizacijos valdymo struktūra (OVS) – tai visuma grandžių ir atskirų valdymo darbuotojų, jų pavaldumo tvarka ir tarpusavio ryšių vertikalumas bei horizontalumas.
Organizacijos valdymo struktūra
5. OVS
Valdymo grandis:
1. Kriminalinės policijos komisaras inspektorius komisaro pavaduotojas, Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo poskyris.
2. Komisaras, buhalterija, personalo gr., ūkio ir statistikos grupė.
3. Viešosios policijos komisaras inspektorius komisaro pavaduotojas, operatyvaus valdymo poskyris, migracijos grupė, viešosios tvarkos poskyris.
Vertikalieji ryšiai.
1. Kriminalinės policijos komisaras inspektorius komisaro pavaduotojas, kriminalinės policijos kriminalistinių tyrimų grupė, kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo poskyris.
2. Komisaras, buhalterija, personalo gr., ūkio ir statistikos grupė.
3. Viešosios policijos komisaras inspektorius komisaro pavaduotojas, operatyvaus valdymo poskyris, migracijos grupė, viešosios tvarkos poskyris.