Pagrindiniai anketų sudarymo principai
5 (100%) 1 vote

Pagrindiniai anketų sudarymo principai

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………………….3

1. Skyrius (Apklausa – pagrindinis pirminių duomenų rinkimo metodas)….4

1.1 Interviu metodas……………………………………………………………………………5

1.1 Interviu klausimynas………………………………………………………..6

1.2 Istorinis apklausos telefonu vaidmuo..…………………..…………………7

1.2.1 Atsitiktinė telefoninė apklausa.1.3 Istorinė apklausų paštu bei namuose

plėtra…………………………………………………………………………………………………8

1.3.1 Apklausa paštu vieta ir vaidmuo XXa……………………………………………9

1.4 Retų populiacijų apklausos ………..…………………………………..10

1.5 Panelė (Skydas)………………..……………………………………….11

1.6 Fokus grupės………………………………………………………………………………..12

1.7 Apklausos, atliekamos parduotuvėse. 1.8 Įmonių apklausos………………13

1.9 Elektroninės apklausos………………………………………………………………….14

2. Skyrius (Atrankos metodas – anketiniame stebėjime)………………………….15

2.1 Kontingento atranka………………………………………………………………………15

2.2 Individų atranka namų ūkiuose……………………………………………………….16

2.3 Tikimybės atrankos metodo taikymos galimybės………………………………17

3. Skyrius (Apklausos evoliucija)…………………………………………………………18

4. Skyrius (Susidorojimas su neatsakomumu)………………………………………..19

Išvados………………………………………………………………………………………………20

Literatūras………………………………………………………………………………………….21

Priedai……………………………………………………………………………………………….22

ĮVADAS

Informacija – tai žinios arba duomenys tam tikru būdu gauti iš vieno arba kito informacijos šaltinio. Šiais laikais svarbu informaciją gauti greitai ir tikslią. Gaunamą informaciją galima suskirstyti į dvi rūšis: pirminę ir antrinę. Pirminė informacija – tai paties tyrėjo renkami duomenys konkrečiai problemai spręsti ar hipotezei tikrinti, antrinė – tai duomenys surinkti iš kitų asmenų kitiems tikslams, kuriais tyrėjas tik pasinaudoja

Savo kursiniame darbe aš kalbėsiu apie pirminę informaciją ir apibendrinsiu pagrindinius mokslo laimėjimus apklausų atlikime per XXa. Ypač svarbūs marketingo ir rinkos tyrimai. Taip pat bandysiu nuspėti, kokie reikšmingi šių dienų įvykiai apklausų raidoje turės įtakos ateityje. Istorinė raida, erdvės sumažėjimas ir mūsų pačių sprendimai gali lemti skirtingus apklausų rezultatus, taigi ateityje galime tikėtis vis mažesnio vienodumo. Tačiau spėjimai apie ateitį dažnai būna klaidingi, kadangi yra sunku numatyti socialinę ir technologinę raidą. Vis dėl to kai kurie spėjimai padeda atkreipti dėmesį į svarbias tendencijas.

Taip pat aptarsiu, kokia informacija dažniausiai domina rinkos tyrimą atliekančius asmenis. Jų yra keletas:

1. Individo demografinė socialinė charakteristika.

2. Psichologinė gyvenimo būdo charakteristika.

3. Individo požiūris, nuomonė, vertinimas.

4. Ateities lūkesčiai, ketinimai.

5. Pirkimo bei naudojimo elgsena.

Kursinis padalintas į keletą dalių. Pirmiausia aptarsiu apklausų tipo „nuo vienų durų prie kitų“ istorinį vystimąsi, toliau pristatysiu telefonines apklausas, apklausas paštu bei įvairiose susibūrimo vietose. Paminėsiu įvairių socialinių grupių bei įmonių apklausas. Be abejo nepamiršiu aptarti ir apklausų rezultatus bei jų vertinimą.

1. APKLAUSA – PAGRINDINIS PIRMINIŲ DUOMENŲ RINKIMO METODAS

Apklausa pati svarbiausia ir labiausiai paplitusi rinkos tyrimuose taikoma duomenų rinkimo forma. Tyrimo pagrindinė esmė – bendravimas – susistemintas informacijos iš respondentų rinkimas, juos apklausiant. Apklausa gali būti raštiška (anketavimas), žodinė (interviu) ir telekomunikacijų pagalba. Apklausa pagal savo pobūdį skiriama:

• Asmeninė apklausa;

• Telefoninė apklausa

• Apklausa paštu

• Apklausa per internetą

Žodinė apklausa (interviu) labiausiai paplitęs kokios nors problemos tyrimo būdas. Interviu – tai pokalbis tarp žmonių, santykinė komunikacija su išankstiniu ir aiškiu tikslu – klausiant ir atsakant įtakoti elgesį, gauti, surinkti informaciją. Jo tipų yra labai įvairių: 1. Informaciją teikiantis; 2. Informaciją renkantys; (svarbiausi). 3. Atrankos interviu (pokalbis dėl darbo); 4. Susijęs su atsakančiojo problemomis (psichologo konsultacija); 5. Susijęs su atsakančiojo elgesiu; 6. Problemas sprendžiantis (susijęs su rinkodara); 7. Įtikinantis interviu (prekybos agentai); Informaciją renkantis interviu pasitelkiamas, kai reikia gauti naujausią informaciją, sužinoti apie labai siaurą sritį, kai žmogus turi itin specifinių žinių.
Toks interviu įvardijamas kaip planuotas susitikimas, kurio metu gaunama informacija.

Telefoninė apklausa – paruošta anketa, pildoma apklausėjui ir respondentui bendraujant telefonu.

Apklausa raštu yra tokia kai į klausimus atsakoma raštu, anketos išsiunčiamos paštu, per internetą, išdalinamos asmeniškai ar išplatinamos per masinės informacijos priemones. Raštiška apklausa tinka tik tada, kai klausimų tematika standartizuota, o apklausiamieji ne visada lengvai pasiekiami.

Reikia paminėti tokį unikalų internetui būdingą duomenų rinkimo metodą, kaip “savi-užpildymas.

1.1 INTERVIU METODAS

Interviu – tai pokalbis tarp žmonių, santykinė komunikacija su išankstiniu ir aiškiu tikslu – klausiant ir atsakant įtakoti elgesį, gauti, surinkti informaciją. Jo tikslai gali būti labai platūs, pavyzdžiui, įvertinti kai kuriais požiūriai asmenį, parinkti tinkamą darbuotoją, psichiatrijoje – nuspręsti, kaip gydyti ligonį, iškelti bei plėtoti hipotezes, rinkti informaciją eksperimentiniams tyrimams ir t.t. Interviu kaip atskiras tyrimo metodas gali būti skirstomas į daugelį įvairių variantų, pradedant nuo formalizuotų (standartizuotų) interviu, kur klausimai iš anksto numatyti, iki neformalių interviu, kur klausimų seka bei jų formalizavimas visiškai laisvi.

Tiriamasis interviu apibrėžiamas kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis, kurio tikslas – gauti būtiną tyrimo uždaviniams informaciją. Būdingas jo bruožas tas, kad visa informacija gaunama žodžiu. Tiriamojo interviu metodo paskirtis gali būti trejopa:

1. Tiesioginė ir pagrindinė priemonė reikiamai informacijai gauti. Pavyzdžiui, sužinoti, ką mano respondentas, išsiaiškinti, ką asmuo žino (žinių informacija), ką jis mėgsta ir ko nemėgsta (vertybės), ką galvoja (požiūriai).

2. Priemonė iškeltai hipotezei patikrinti. Pavyzdžiui, nustatyti arba patikslinti kintamųjų ir tiriamojo įvykio ryšius.

3. Gali būti panaudotas kartu su kitais tyrimo metodais ir renkant informaciją, ir įvertinant kitus metodus, pavyzdžiui, anketinę apklausą.

Tyrimo praktikoje galimi keturių tipų interviu:

1. struktūrizuotas (klausimai ir visa procedūra numatomi iš anksto, ir interviu eigoje mažai kas keičiama; šiuo atveju situacija esti apibrėžta);

2. nestruktūrizuotas (be detalaus plano, klausinėjama laisva forma; situacija atvira, galinti keistis);

3. neprimestinis (kilęs iš psichiatrijos, kada klausinėjantysis nesistengia išlaikyti numatytos pokalbio linijos, o pasiduoda ligonio primetamai pokalbio eigai);

4. kryptingas (klausinėjantysis ypatingą dėmesį kreipia į subjektyvius respondento atsakymus apie jam žinomą situaciją, su kuria jis susipažino prieš interviu; iš gautų atsakymų tyrėjas gali spręsti, ar pasitvirtino jo iškelta hipotezė, ar ne).

INTERVIU KLAUSIMYNAS

Daugiau dėmesio skiriama struktūruotiems interviu, kurie labiau paplitę socialiniuose moksluose. Jie dar vadinami tiriamaisiais interviu. Čia skiriami trijų tipų klausimai.

1. Su fiksuotais atsakymais, kai respondentas pasirenka vieną iš dviejų ar daugiau atsakymų variantų. Jie gali būti trumpi: „taip“,“ „ne“, „nežinau“, „nesutinku“ ir pan.

Tokių klausimų privalumas – aukštas patikimumas, nes atsakymai suformuluoti, juos lengva koduoti. Trūkumas – atsakymų paviršutiniškumas, nes respondentas gali susierzinti dėl to, jog galbūt jis norėtų atsakyti dar kitaip. Beje, tai būdinga ir anketinei apklausai.

2. Su laisvai formuluojamais atsakymais, kur neribojamas nei turinys, nei forma. Pavyzdžiui į klausimą: „Kaip jūs vertinate politinę situaciją Lietuvoje?“ galimi labai įvairūs atsakymai. Situacija analogiška atviriems klausimams anketinėje apklausoje.

Klausimų privalumai: įgalina lanksčiau vesti interviu, t.y, atsižvelgiant į atsakymą, formuluoti kitą klausimą, išsiaiškinti niuansus, sužinoti respondento žinių gilumą ir pan. Tačiau taip klausinėjant gali iškilti netikėtų atsakymų, galinčių pakeisti hipotezę. Prie šios rūšies klausimų priskiriami „piltuvėlio“ tipo klausimai: iš pradžių pateikiamas platesnis temos klausimas, o po to eina temą siaurinantys, detalizuojantys klausimai.

3. „Svarstyklių“ tipo klausimai – kai į pateiktą klausimą ar teiginį reikia atsakyti, kiek su teiginiu sutinkama arba nesutinkama. Kai į tam tikrą klausimą galimi tokie atsakymų variantai: „Visiškai pritariu. Pritariu. Neapsisprendęs. Nepritariu. Visiškai

Ir klausimai, ir atsakymai interviu metu gali būti įvairių tipų:

1. nestruktūrizuoti atsakymai (kaip nori, taip atsako); pavyzdžiui, gali būti toks atviro tipo klausimas: „Kodėl jūs lankote universitetą?“

2. atsakymai užpildant tam tikrus duomenis, kurie paprastai reikalauja trumpo atsakymo; pavyzdžiui: „Kokia jūsų profesija?“

3. lenteliniai atsakymai, kurie panašūs į užpildomuosius ir taip pat yra trumpi, lakoniški;

pasveriantys arba „svarstykliniai“ atsakymai; pavyzdžiui: „Kokie jūsų šansai kitais metais būti paaukštintam?“ – „Puikūs. Geri. Neblogi. Silpni. Labai silpni“;

4. atsakymai, kuriuose reikalaujama ką nors kokiu nors požiūriu surikiuoti;

5. atrankiniai atsakymai, kai iš kelių pateiktų atsakymų variantų reikia išrinkti teisingą.

1.2 ISTORINIS APKLAUSOS TELEFONU

VAIDMUO

Pastaruoju metu plačiausiai naudojamas metodas, norint išgauti rinkos ar kitų apklausų duomenis, yra telefoninė apklausa. Tai pokalbis tarp apklausėjo ir respondento telefonu, kurio metu pastarajam pristatomas klausimų sąrašas. Šios apklausos privalumai – ribotos duomenų sąnaudos, greitas atlikimas, sąlyginai ribota apklausėjo įtaka. Telefoninės apklausos metu respondentui skiriamas palyginti trumpas laiko tarpas apgalvoti atsakymus. Taip pat iš trūkumų paminėtina ribota anketos apimtis bei klausimų tematika. Interviu būna neplatus, o klausimai negali būti labai asmeniški ir sudėtingi, negalima naudoti iliustracinės medžiagos. Telefoninė apklausa naudojama reguliariai atliekamose apklausose, siekiant nustatyti santykinius, o ne absoliučius dydžius. Ši apklausa tinkama ir tokiose situacijose, kai rezultatai turi būti greitai pasiekti.

Šio tipo apklausos populiarumui buvo dvi priežastys. Pirmoji: telefonų savininkų procentinis dydis iki II Pasaulinio karo išaugo iki 50%, po jo iki 90% ir dabar jis siekia 95%. Žmonės, kurie neturi telefonų – nedidelis rinkos tyrėjų rūpestis. Antroji priežastis: apklausų tipo „nuo vienų durų prie kitų“ kaštų išaugimas. Pagrindinė kaštų išaugimo priežastis – sumažėjęs respondentų tinkamumas. Staigiai išaugęs dirbančių moterų skaičius buvo dominuojanti pabrangimo priežastis lyčių apklausoje, nes moteris sunku surasti namuose ne tik dienos metu, bet ir vakarais bei savaitgaliais. „Nuo vienų durų prie kitų“ apklausų tipas reikalauja daug kelionės išlaidų interviuotojams, o telefoninės apklausos tas išlaidas sumažina perpus.

1.2.1 ATSITIKTINĖ TELEFONINĖ APKLAUSA

Iš pradžių telefoninėms apklausoms atlikti buvo naudojamos telefonų knygos, bet greitai buvo pastebėta, kad į knygą neįtrauktų telefonų numerių skaičius yra labai didelis. Ši aplinkybė lėmė, atsitiktinį telefonų numerių rinkimo būdą, kur egzistuojančių telefonų paskutinieji keturi numeriai pasirenkami atsitiktinai. Šis metodas išsprendė neįtrauktų į telefonų knygą numerių problemą, bet metodo neveiksmingumą lėmė tai, jog apie 20 procentų atsitiktinių telefonų numerių buvo dirbančių žmonių telefonai taip pat daugelis iš jų tiesiog neegzistavo.

Kitas būdas buvo: pasirinkti numerį iš telefonų knygos jį modifikuoti, pasirenkant atsitiktinai ne keturis o vieną ar du paskutiniuosius skaičius. Šis metodas buvo efektivesnis, nes sumažino neegzistuojančių telefonų numerių skaičių.

Nuo to laiko, kai buvo sugalvoti šie du metodai, atsitiktinės telefoninės apklausos tapo daug efektivesnės. Rinkos tyrėjai iš keleto tiekėjų įsigydavo telefonų numerių sąrašą. Šiame sąraše buvo surašyti visi veikiantys numeriai Jungtinėse valstijose ir sugrupuoti pagal numerių eilę. Šis veikiančių telefono numerių sąrašas palyginamas su verslo numeriais ir pastarieji yra pašalinami. Tuomet gaunami visi veikiantys namų telefonai.

Kitas metodas sužinoti visus neįtrauktus telefono numerius ir išvengti neegzistuojančių yra vadinamas Waksber-Mitofsky metodu. Šio metodo metu pirminis telefono numeris pasirenkamas atsitiktinai. Ir jei tai yra egzistuojantis telefono numeris sekantys skambučiai atliekami su ta pačia numerių grupe, iki tol, kol randamas tinkamas žmogus apklausai. Šis metodas užtikrina, jog visi namų telefonai turi vienodą galimybę, bet tai gana brangus metodas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1720 žodžiai iš 5699 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.