Pajamų ir išlaidų analizės informacija ir jos apdorojimas
5 (100%) 1 vote

Pajamų ir išlaidų analizės informacija ir jos apdorojimas

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

EKONOMINĖS INFORMATIKOS KATEDRA

PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ANALIZĖS INFORMACIJA IR JOS APDOROJIMAS

Vilnius, 2004

Turinys

Įvadas…………………………………………………………….

……………………………………….3 pusl.

1. Išlaidos ir sąnaudos: pagrindinės sąvokos, klasifikavimo

ypatumai,panašumai ir

skirtumai,…………………………………………………………

…………………………………………4 pusl.

1. Išlaidų

klasifikavimas………………………………………………

……………………4 pusl.

2. Sąnaudų klasifikavimas……………………………………………….. 7 pusl.

3. Išlaidų ir sąnaudų panašumai ir

skirtumai………………………………………10 pusl.

2. Ekonominė ir buhalterinė kaštų samprata…………………………………..11 pusl.

3. Pinigų cirkuliacija ir išteklių judėjimas ekonomikoje………………………13 pusl.

4. Pajamų samprata pripažinimas bei apskaita……………………………… .13 pusl.

4.1 Pajamų samprata ir klasifikavimas……………………………… …13 pusl.

4.2 Pajamų pripažinimas… ……………………………………………14 pusl.

5. Įmonės UAB “Aipetra” pajamų ir sąnaudų

nustatymas………………………….16 pusl.

5.1 Įmonės pajamų

apskaita…………………………………………………………..

….16 pusl.

5.2 Sąnaudų apskaita

įmonėje……………………………………………………………

18 pusl.

5.3 Įmonės veiklos

pelningukas………………………………………………………..

.19 pusl.

6. Pajamų ir išlaidų informacijos analizė bei apdorojimas …………..

…………….20 pusl.

6.1 Imonės finansinės analizės

pagrindai……………………………………….. ….20 pusl.

6.2 Imonės informacinės

sistemos……………………………………………………..22

pusl.

6.3 Informacijos

srautai……………………………………………………………

………24 pusl.

Išvados……………………………………………………………

…………………………………….25 pusl.

Informacijos

šltiniai…………………………………………………………..

…………………..27 pusl.

Įvadas

Įmonės veikla yra tikslo nustatymo ir dinamiškas jo siekimo procesas,

todėl vertinant jos veiklą kaip naudos siekimą, svarbu yra apskaityti

ūkinius finansinius rodiklius ir įvertinti socialines ekonomines sąlygas.

Įvairiapusis veiklos ekonomiškumo ir naudingumo (sau, rinkai ir visai

visuomenei) vertinamas ir kryptingas valdymas organizacinėje sistemoje, kur

gamybinius, finansinius ir kitus procesus veikia vadovai, specialistai ir

aplinka. Darbo sėkmė priklauso nuo tinkamo, savalaikio ir kartu

nebrangaus informacinio aprūpinimo. Todėl ypač svarbu, kad visi įmonės

veiklos procesai būtų fiksuojami ir įforminti dokumentuose, o gautoji

informacija laiku pasiektų įvairaus lygio vadovus.

Šiame darbe analizuosiu pajamų ir išlaidų judėjimą apskaitoje bei

apdorojimą. Buhalterinės apskaitos duomenų judėjimo ciklas yra uždaras:

prasideda ūkinių operacijų identifikavimu, jų fiksavimu pirminiuose

dokumentuose, ūkinių operacijų grupavimu ir identifikavimu registruose-

žurnaluose ir sąskaituose, sąskaitų koregavimai ir sukireguotų sąskaitų

apyvarta bei likučių apskaičiavimas, finansinės atskaitomybės rengimas,

pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas.

Duomenų kaupimo principas teigia, kad pajamos registruojamos tada, kai

jos uždirbamos, o išlaidos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų

gavimą ir išmokėjimą. Visos pajamos ir sąnaudos pripažįstamos tik pagal

juridiškai galiojančius dokumentus. Taikydami duomenų kaupimo bei pajamų ir

sąnaudų palyginimo pricipus, ataskaitinio laikotarpio susiduriame su

būtinybe tiksliai įvertinti uždirbtas pajamas bei tam patirtas sąnaudas.

Šis lyginimas techniškai atliekamas koreguojančiais įrašais, užbaigiant

apskaitos ciklą.

Ūkinės operacijos tūri būti analizuojamos vadovaujantis pirminias

dokumentais, po to jos fiksuojamos fiksuojamos žurnaluose ir pasibaigius

mėnesiui ūkinių operacijų duomenys perkeliami į sąskaitas. Šios sąskaitybs

procedūros atliekamos per visą ataskaitinį laikotarpį.

Taip pat parodysiu informacinių sistemų naudojimą apskaitoje. Norint

kompiuterizuoti apskaitą reikia pakankamai žinoti kompiuterius bei

buhalterinę apskaitą. Siūloma daug įvairių programų, automatizuojančių

atskiras apskaitos srytis. Geriausiai , kai pati įmonė automatizuoja

apskaitą, kadangi automatizuota
apskaitos sistema sukurta konkrečiai įmonei

atitinka jos poreikius bei specifiką.

1. Išlaidos ir sąnaudos: pagrindinės sąvokos, klasifikavimo ypatumai,

panašumai ir skirtumai

1.1. Išlaidų klasifikavimas

Išlaidų rūšimi suprantamas verte išreikštas naudingas tam tikros vertybių

rūšies suvartojimas siekiant komercinės veiklos rezultato. Išlaidų pagal

rūšis apskaitomi specialiose išlaidų klasės apskaitos sąskaitose.

Visos išlaidos klasifikuojamos pagal tokius tris pagrindinius požymius:

rūšis (grupes, straipsnius), išlaidas sąlygojančius rodiklius, išlaidų

susidarymo vietą.

Išlaidų skirstymas į rūšis (straipsnius) yra svarbus jų klasifikavimo

požymis. Be to, visos ūkinės veiklos išlaidos sudaro dvi pagrindines

išlaidų grupes:

pirmines arba paprastąsias,

antrines arba kompleksines.

Įmonės pirmines išlaidas galima sugrupuoti į šių straipsnių grupes:

prekių ir paslaugų,

personalo išlaidų (darbo užmokesčio, tvirtų algų, komiso pinigų,

socialinių priemokų),

materialinių sąnaudų (pakavimo, fasavimo medžiagų, kuro, reklamos ir

dekoratyvinių priemonių, šildymo, dujų, vandens, elektros energijos),

kitų įmonių teikiamų paslaugų (nuomos, transporto išlaidų, išlaidų

pagrindinėms ir konsultacinėms tarnyboms, pašto, ryšių, inkasavimo,

paslaugų, apsaugos, draudimo),

amortizacijos ir nurašymų,

komercinės rizikos (prekių nuostolių dėl sugedimo, sunykimo, vagysčių

ir kita),

atskaitymų (įvairių rūšių ir paskirties mokesčių),

palūkanų.

Visas įmonės išlaidas sąlygiškai galima suskirstyti į dvi dalis: į

produkcijos ir veiklos išlaidas.

Į produkcijos išlaidas įeina pačių prekių ir paslaugų vertė (produkcijos

savikaina) ir kitos tiesiogiai su preke susijusios išlaidos:

prekių, medžiagų ir žaliavų pirkimo kaina pagal dokumentus,

pristatymo išlaidos.

Produkcijos išlaidos koreguojamos kiekio ir kainos kompensacijomis,

paruošimo parduoti bei finansinėmis išlaidomis (nuolaidomis, skontais ir

t. t.).

Veiklos išlaidos apima visus likusius įmonės, įskaitant prekių

apdorojimo, realizavimo ir valdymo išlaidas.

Be įmonės pirminių (paprastųjų) išlaidų, kai kurios įmonės (paslaugų,

masinio maitinimo ir pan.) turi nemažų antrinių (kompleksinių) išlaidų.

Šiomis išlaidomis laikomos visos įkainotos vertybės, kurias gamina pati

įmonė. Įmonės vidinė produkcija (savos gamybos produkcija, gamybinio

pobūdžio paslaugos) yra skirta savo komerciniams tikslams siekti. Prie

antrinių išlaidų gali būti priskirtos produkcijos apsaugos, tvarkos

palaikymo, raštvedybos ir kitos išlaidos. Prekybos įmonės, neturinčios

dirbtuvių ir cechų, skirtų savo produkcijai gaminti ir paslaugoms teikti,

atskirai antrinių išlaidų neišskiria ir neapskaito.

Atskirų rūšių išlaidų apskaita vyksta trim pakopom:

nustatomi sąnaudoms prilygintos išlaidos (tikslinės paskirties

sąnaudos arba pagrindinės išlaidos),

nustatomos papildomos išlaidos,

atimamos neutralios sąnaudos, kurių negalima laikyti realiomis

išlaidomis

Kitas išlaidų klasifikavimo kriterijus yra priklausomybė nuo veikiančio

faktoriaus:

pajėgumo išnaudojimo (apyvartumo),

prekybos salės (prekybos ploto) m2,

darbo vietų skaičiaus,

prekių atsargų vertine išraiška,

atlyginimo ir algos,

nuvažiuotų kilometrų, valandų, tonkilometrių ir t. t. skaičiaus.

Pagrindinė išlaidų dalis susijusi su galutiniais ūkinės komercinės

veiklos rezultatais:

pagamintų ir parduotų prekių kiekiu (arba suma),

suteiktų paslaugų apimtimi.

Ta dalis išlaidų, kuri kinta kintant realizavimo apimčiai, vadinama

sąlygiškai kintama: visa ar pagrindinė darbo užmokesčio dalis, reklamos,

prekių įsigijimo, sandėliavimo, transportavimo ir dalis kitų išlaidų.

Likusi išlaidų dalis yra fiksuoto dydžio ir vadinama sąlygiškai pastovia

(nepriklausoma nuo ūkinės veiklos rezultatų). Prie šių išlaidų priskiriamos

išlaidos, susijusios su įmonės pagrindinių priemonių priežiūra ir

eksploatacija nepriklausomai nuo to, ar šios priemonės naudojamos, ar

nenaudojamos.

Nustatant išlaidas pagal jų susidarymo vietą, bendros išlaidos skaidomos

į individualius ir bendruosius (netiesioginius) kaštus.

Individualios išlaidos nustatomos tiesiogiai, be papildomų

perskaičiavimų.

Bendrosios (netiesioginės) išlaidos susidaro iš formavimosi vietų bei

kitų išlaidų, apskaičiuotų pagal įvairius koeficientus, rodiklius bei

veiksnius. Kiekvienai vietai priskiriamos tos išlaidos arba įkainotų

vertybių sunaudojimas, kurių priežastis yra ši vieta. Atitinkamai pagal

išlaidų susidarymo vietų reikšmę ūkiniame procese jos visos skirstomos į:

pagrindines, pagalbines ir bendrųjų išlaidų susidarymo vietas.

Pagrindinės išlaidų susidarymo vietos dažniausiai duoda ūkinius darbo

rezultatus, todėl jos sutampa su pagrindinėmis veiklos
sritimis: savos

produkcijos gamyba, aptarnavimu, realizavimu, tarpininkavimu, paruošomis ir

t. t. Jei ūkinės veiklos rezultatus galima suskirstyti pagal skyrius,

sekcijas, filialus, sandėlius, cechus, dirbtuves, tarnybas, aptarnavimo ir

realizavimo zonas, tai tokios gali būti ir pagrindinės išlaidų susidarymo

vietos.

Pateikiame fiksuotų, kintamųjų ir bendrųjų išlaidų grafiką:

1.1-1 pav. Fiksuotosios, kintamosios ir bendrosios išlaidos

Šaltinis: Skominas V. Mikroekonomika, Vilnius : Enciklopedija, 2000

(Kaunas : Spindulys). Apimtis 415 p.

Bendrosios išlaidos apima visas išlaidas, susijusias su sąnaudomis produkto

gamybai. Jos gali būti padalinti į fiksuotas ir kintamas.

Bendrosios išlaidos (BK)=bendrosios fiksuotos išlaidos (BFK)+ bendrosios

kintamosios išlaidos (BKK).

Bendrosios fiksuotos išlaidos nepriklauso nuo gamybos rezultatų dydžio.

Nesvarbu, kiek gaminama produktų vienetų, trumpame laikotarpyje dalis

išlaidų, susijusių su pastoviomis kapitalo sąnaudomis, nekinta.

Bendrosios kintamosios išlaidos .Paprasčiausia savo forma bendrosios

kintamosios išlaidos – tai išlaidos, susijusios su kintamojo veiksnio

sąnaudomis gamybos procese. Kintamosios išlaidos apskaičiuojamos padauginus

kintamojo veiksnio sąnaudų kiekį iš jų kainos. Kadangi kintamojo veiksnio

sąnaudų ribinis produktas nuo atitinkamos ribos mažėja, kintamosios

išlaidos auga didėjančiu laipsniu, didinant gamybos apimtį.”[ Dažniausiai

vartojamų verslo tvarkymo žodžių mokomasis žodynas, 1997, 5, 64]

1.2. Sąnaudų klasifikavimas

Sąnaudos buhalterinės paskaitos įstatyme apibūdinamos kaip ūkio subjekto

ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto

netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per

ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėjo nuosavas kapitalas, išskyrus

tiesioginį jo mažinimą.

Sąnaudų pripažinimo samprata. „Nuo 1994 m. sausio 1 d. Įvedus naująjį

sąskaitų planą ir patvirtinus naujas finansinės atskaitomybės formas (pelno

(nuostolio) ataskaitą, pelno paskirstymo ataskaitą, finansinės būklės

pakitimų (pinigų srautų) ataskaitą bei paaiškinamojo rašto nuostatas ir

t.t.) atsirado būtinybė aiškiai skirti pajamų ir sąnaudų apskaitoje

pripažinimo kategorijas ir tvarką. Metinės finansinės atskaitomybės

sudarymo tvarka bei pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka buvo

patvirtinta Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. Nutarimu Nr. 804.

Yra tam tikros sąnaudų apskaitoje pripažinimo sąlygos:

1. sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų

prekių (produkcijos) pagaminimu ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų

pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant

buvo patirtos šios sąnaudos;

2. sąnaudų susidarymas turi būti susijęs su įmonės turto ar kitų įmonių

bei asmenų jai teikiamų paslaugų naudojimu arba įmonės įsiskolinimų ar

įsipareigojimų kitoms įmonėms bei asmenims didėjimu, be to, visi šie

ūkiniai faktai turi būti patikimai įvertinti;

3. jeigu pajamos, susijusios su tam tikrų išteklių naudojimu, bus

uždirbamos per keletą ateinančiųjų ataskaitinių laikotarpių ir dėl to

pajamų bei sąnaudų tarpusavio ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai,

apskaitoje turi būti naudojami netiesioginiai sąnaudų pripažinimo bei jų

registravimo būdai (susidėvėjimas ir amortizacija);

4. per ataskaitinį laikotarpį įmonės padarytos išlaidos gali būti

nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų

neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per

ateinančiuosius ataskaitinius laikotarpius iš šių išlaidų bus galima gauti

pajamų.

Išlaidos, kurių neįmanoma aiškiai susieti su ateinančiųjų laikotarpių

pajamų uždirbimu, negali būti laikomos turtu, todėl šios išlaidos

nedelsiant (tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo padarytos)

priskiriamos prie sąnaudų. Jos laikomos ataskaitinio laikotarpio veiklos

sąnaudomis. Prie jų paprastai priskiriamos pardavimų ir bendrosios bei

administracinės sąnaudos.

Į parduotos produkcijos savikainą taip pat įskaitomos kitos

paskirstomosios sąnaudos, kurių ryšys su pajamomis negali būti tiesiogiai

nustatytas, todėl apskaitoje jos pripažįstamos pagal paskirstymo būdus. Šie

būdai naudojami, kai pajamas dėl resursų naudojimo numatoma gauti per

keletą ataskaitinių laikotarpių (pripažįstant sąnaudas, susijusias su

ilgalaikio materialiojo turto – pastatų, įrengimų ir pan., taip pat

nematerialiojo turto – formavimo sąnaudų, patentų, licencijų, programinės

įrangos ir pan. naudojimu).

Išlaidos, susijusios su visa tipine įmonės veikla per ataskaitinį

laikotarpį nepriklausomai nuo parduotų prekių kiekio ir nepriskiriamos prie

finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų ar netekimų, turi būti

traktuojamos kaip veiklos sąnaudos ir nurodytos pelno (nuostolio)
straipsnyje. Į pagamintos ir parduotos per ataskaitinį laikotarpį

produkcijos savikainos rodiklį neįskaitomos produkcijos pardavimo,

bendrosios ir administracinės išlaidos, patirtos per ataskaitinį

laikotarpį.

Visos šios išlaidos laikomos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis

ir yra nurodomos to paties laikotarpio pelno ataskaitos atitinkamuose

straipsniuose.

Prie kitos veiklos sąnaudų priskirtinos visos tretiesiems asmenims

sumokėtos arba sumokėtinos sumos, nesusijusios su pagrindine įmonės veikla,

finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis ir netekimais, taip pat savos

statybos sąnaudos.

Prie finansinės veiklos sąnaudų priskiriama valiutų kurso kitimo ir

valiutų konversijos neigiama įtaka, sumokėtos ir mokėtinos (sukauptos)

palūkanos, pirkėjų įsiskolinimų bei kitų skolų įmonei nurašyta

(amortizuota) dalis, taip pat kitos su skolomis susijusios sąnaudos (baudos

ir pan.) ir metinė dalis sąnaudų, susijusių su kapitalo padidėjimu ar

sumažėjimu.

Prie investicinės veiklos sąnaudų priskiriama kitose įmonėse esančių

investicijų vertės sumažėjimas, pagrįstas jų rinkos kainos sumažėjimu arba

įmonių, į kurias buvo investuota, įvykusiu arba numatomu finansinės būklės

pasikeitimu.

Prie netekimų (ypatingųjų praradimų) priskiriami nepriklausomai nuo

valdytojų valios patirti praradimai, susiję su neįprastine įmonės veikla:

pagreitintai nurašoma formavimo savikainos dalis, ilgalaikio ir

trumpalaikio turto ypatingai nurašomos sumos, atidėjimai ypatingiesiems

reikalavimams bei įsipareigojimams padengti, netekimai dėl ilgalaikio turto

perleidimo, nurašytos finansinių investicijų sumos (išskyrus trumpalaikio

finansinio turto sąnaudas), anksčiau kapitalizuotų reorganizavimo išlaidų

(reorganizavimo savikainos) nurašoma metinė dalis ir kiti.

Netekimai nurodomi to ataskaitinio laikotarpio atskaitomybėje, kurį jie

buvo patirti. Netekimai neturi būti siejami nei su pajamomis, uždirbtomis

iš tikslinės įmonės veiklos, nei su pagaute.

Prie pelno mokesčio sąnaudų priskiriamos sumokėtos arba mokėtinos

(sukauptos) pelno mokesčio sumos. Į šį rodiklį įeina ir iš anksto sumokėta

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2172 žodžiai iš 7222 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.