Pajamų ir sąnaudų apskaita
5 (100%) 1 vote

Pajamų ir sąnaudų apskaita

PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ APSKAITA

KURSINIS DARBAS

Klaipėda 2007

T U R I N Y S

Įvadas 3

1. Informacijos šaltinių apžvalga 5

1.1 Pajamos, pajamų apskaita, grupavimas 5

1.1.1 Pardavimo pajamos 5

1.1.2 Paslaugų teikimo pajamos 6

1.1.3 Finansinės veiklos pajamos 7

1.1.4 Pajamų pripažinimo kriterijai. 9

1.1.5 Pajamų pripažinimas apskaitoje pinigų ir kaupimo principu. 9

1.1.6 Kai kurie pajamų pripažinimo atvejai 12

1.2 Sąnaudos. Sąnaudų grupavimas 13

1.2.1 Suteiktų paslaugų savikaina sąnaudų apskaitoje 14

1.2.2 Sąnaudų apskaita taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą 15

1.2.3 Sąnaudų pripažinimo kriterijai: 19

1.2.4 Sąnaudų pripažinimas 19

1.2.5 Kai kurie sąnaudų pripažinimo atvejai 20

1.3 Pajamų ir sąnaudų įvertinimas 22

1.4 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Sąskaitų uždarymas 23

2 Darbo (projekto) metodai ir priemonės 24

2.1 Įmonės “X” pajamų ir sąnaudų apskaita. Įmonės “X” charakteristika 24

2.2 Įmonės “X” pajamų ir sąnaudų grupavimas. 26

Darbo projekto rezultatai ir jų aptarimas 28

Išvados 29

Literatūra 30

Įvadas

Kiekvienos įmonės apskaitos politika tūrėtų būti grindžiama bendraisiais apskaitos principais ir nustatyti pripažinimo kriterijus, įvertinimo būdus, grupavimą ir kitus specifinius principus ir jų taikymo procedūras. Reikšminga apskaitos dalis yra apskaitos procedūrų išrašai, kuriuose rodomas ūkinių operacijų apskaitos ir kontrolės algoritmas nuo jų užregistravimo iki atskleidimo metinėje finansinėje atskaitomybėje. Kuo įmonė didesnė, kuo jos veikla įvairesnė, tuo kruopščiau ir detaliau tūrėtų būti rengiama ūkinių operacijų apskaita. Taigi, šiame darbe bus išnagrinėta pajamų ir sąnaudų apskaita.

Pajamos paprastai apibūdintinos kaip iš įmonės ekonominės veiklos (verslo) gauti (kai atsiskaitoma iš karto) ar gautini (kai atsiskaitoma vėliau) pinigai (ar kitas turtas). Pajamos nustatomos pardavus produkciją bei suteikus paslaugas, perpardavus prekes arba nustačius iš kitos įmonės veiklos gautinas sumas nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko. Dėl pirkėjų ir paslaugų gavėjų skolų įmonei, t.y. dėl debetinių skolų, pajamos nesutampa su įplaukomis.

Sąnaudos apskritai gali būti apibūdintos kaip turto sumažėjimas ir kai kurių kreditinių skolų (skolų paslaugų tiekėjams, darbo užmokesčio skolų ir kt.) susidarymas ekonominės veiklos metu. Sąnaudos apskaitoje fiksuojamos tuomet, kai jos patiriamos nepriklausomai nuo pinigų išleidimo laiko (pavyzdžiui, sunaudojus medžiagas, apskaičiavus darbo užmokestį ir pan.). Taigi sąnaudos netapačios jau apibūdintoms piniginėms išlaidoms. Sąnaudas pajamoms uždirbti sudaro parduotų prekių (produkcijos, paslaugų ir perparduotų prekių) faktinė savikaina ir nekomercinės veiklos (finansinės bei investicinės veiklos ir kt.) sąnaudos, susijusios su šios veiklos ataskaitinio laikotarpio pajamomis. Sąnaudos pajamoms uždirbti paprastai nesutampa su visomis atatskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Parduotų prekių ar suteiktų paslaugų ir iš jų gautų pajamų bei patirtų sąnaudų įvairovė labai plati, todėl šiame darbe aprašoma pajamų ir sąnaudų rušys, jų apskaitos ypatumai, vertinimo kriterijai, pripažinimo bruožai bei grupavimas.

Pelno rodikliui įtaką daro du veiksniai: pajamos, gautos pardavus prekes ar paslaugas, ir sąnaudos, patirtos uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. Pajamos didina įmonės pelną, sąnaudos – mažina.

Kad pelno – nuostolio ataskaitoje būtų pateikti teisingi duomenys, būtina pagal kaupimo principą suvesti įmonės pajamas ir su jomis susijusias sąnaudas. Tam naudojamos pajamų ir sąnaudų sąskaitos. Per ataskaitinį laikotarpį susidariusios pajamos kaupiamos pajamų sąskaitų kredite, o patirtos sąnaudos – sąnaudų sąskaitų debete. Laikotarpio pabaigoje šių sąskaitų duomenys perkeliami (nurašomi) į finansinio rezultato sąskaitą. Vakarų šalyse šiam rezultatui nustatyti naudojama speciali Pajamų ir sąnaudų suvestinė sąskaita arba įprastinė pelno – nuostolio sąskaita. Pajamų bei sąnaudų ir finansinio rezultato sąskaitų turinys pateiktas.

Į Pajamų ir sąnaudų suvestinės arba Pelno (nuostolio) sąskaitos kreditą laikotarpio pabaigoje iš pajamų sąskaitų perkeliamos pajamų sumos, o į debetą iš sąnaudų sąskaitų surašomos sąnaudų sumos, tenkančios uždirbtoms pajamoms. Ataskaitinio laikotarpio rezultatą sudaro vienos iš šių sąskaitų kredito ir debeto apyvartų skirtumas. Jei šis skirtumas yra teigiamas skaičius, tai reiškia, kad gautas pelnas, o jei neigiamas skaičius – patirtas nuostolis.

Pajamų ir sąnaudų suvestinė yra tranzitinė (laikina) sąskaita. Iš jos apskaičiuotas rezultatas perkeliamas į Pelno (nuostolio) sąskaitą. Tuomet pelno suma pateikiama pagal tokią sąskaitų korespondenciją:

D Pajamų ir sąnaudų suvestinė

K Pelnas (nuostolis).

Nuostolio suma pateikiama taip:

D Pelnas (nuostolis)

K Pajamų ir sąnaudų suvestinė

Po tokių įrašų Pajamų ir sąnaudų suvestinėje sąskaitoje likučio neturi būti.

Jeigu Pajamų ir sąnaudų suvestinė sąskaita nenaudojama, ataskaitinio laikotarpio finansinis rezultatas nustatomas tiesiogiai pagal Pelno (nuostolio) sąskaitos duomenis.

Pelno (nuostolio)
sąskaita gali būti naudojama ne tiktai finansiniam rezultatui atskleisti, bet ir jo paskirstymui pateikti. Tuomet šios sąskaitos kredito likutis rodo nepaskirstytą pelną, o debeto likutis – nepaskirstytą nuostolį.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti, bei susipažinti su Pajamų ir Sąnaudų apskaita.

Darbo uždaviniai:

• Metodologiškai pagrįsti Pajamų ir Sąnaudų apskaitą;

• Įvertinti įmonės Pajamų ir Sąnaudų apskaitos politiką;

• Išnagriėti įmonės “X” Pajamų ir Sanaudų apskaitos ypatybes;

1. Informacijos šaltinių apžvalga

1.1 Pajamos, pajamų apskaita, grupavimas

Pajamos – tai pajamos, susidariusios pardavus produkciją bei kitas prekes ir suteikus mokamas paslaugas. Įmonės pajamos yra labai svarbus jos veiklos rodiklis. Pajamos didina įmonės turtą, o jų perviršis, palyginus su atitinkamomis sąnaudomis, sudaro pelną. Taigi pajamų didinimas yra reikšmingas įmonės turto gausinimo ir jos pelno didinimo veiksnys. Todėl įmonės pajamos yra labai svarbus finansinės apskaitos objektas.

Įmonė, apibrėždama pajamų apskaitos politiką, tūrėtų nustatyti:

• Pajamų grupes, nes skirtingoms pajamų grupėms galima taikyti skirtingus jų pripažinimo kriterijus;

• Įvertinimo būdus;

• Apskaitos procedūras;

Pagal Pelno -nuostolio ataskaitą Pajamas įmonėse reikėtų parodyti sugrupuotas taip:

• prekių pardavimo;

• paslaugų teikimo;

• ypatingosios (pagautė);

• pagal naudojimosi įmonės turtu pajamos (finansinės pajamos) gali būti:

 palūkanos – atlygis už grynųjų pinigų, jų ekvivalentų arba įmonei gautinų sumų naudojimą;

 autoriniai atlyginimai – atlygis už įmonės ilgalaikio turto naudoji mą, pavyzdžiui, patentų, prekybos ženklų, autorių teisių, kompiuterinių programų licencijų pajamos;

 dividendai – pelno paskirstymo nuosavybės vertybinių popierių savininkams proporcingai jų turimo tam tikros rūšies kapitalo klasei pajamos.

1.1.1 Pardavimo pajamos

Tai pajamos, susidariusios pardavus produkciją bei kitas prekes ir suteikus mokamas paslaugas. Parduotų prekių savikaina – tai įmonės patirtos sąnaudos, tenkančios parduotai produkcijai, perparduotoms prekėms ir suteiktoms paslaugoms.

Pardavimo pajamos, kai pirkėjai ar paslaugų gavėjai atsiskaito iš karto, mokėdami grynaisiais pinigais, sąskaitose registruojamos taip:

D Kasa

K Pardavimo pajamos.

Jeigu už parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas pirkėjai iš karto neatsiskaito, susidaro debetinės skolos. Tuomet taikoma tokia sąskaitų korespondencija:

D Pirkėjų skolos

K Pardavimo pajamos.

Į nurodytas sąskaitas įrašoma parduotos produkcijos ir atliktų darbų vertė pardavimo kainomis.

Būna atvejų, kai dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, dėl to, kad parduotos prekės neatitinka kokybės reikalavimų) pirkėjai grąžina prekes arba jos yra nukainojamos. Be to, tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, kai pirkėjai apmoka už prekes prieš terminą), taikomos pardavimų nuolaidos (diskontai). Grąžintų prekių vertė, parduotų prekių nukainojimo ir pardavimo nuolaidų sumos mažina pardavimo metu apskaičiuotas pajamas. Šios pajamos vadinamos bendraisiais pardavimais, o minėtų rodiklių dydžiu sumažintos pajamos – grynaisiais pardavimais (neto apyvarta).

Parduotų prekių grąžinimą, nukainojimą ir pardavimų nuolaidas galima registruoti tiesiogiai Pardavimų pajamų sąskaitos (sąskaitų) debete. Tačiau daugelyje įmonių minėtas pajamų sumažėjimas surašomas specialių sąskaitų (pavyzdžiui, Parduotų prekių grąžinimas ir nukainojimas, Pardavimų nuolaidos) debete. Tai kontrarinės sąskaitos, turinčios debeto likučių. Jos yra glaudžiai susijusios su Pardavimo pajamų sąskaita (sąskaitomis), kuri yra pagrindinė, ir turi kredito likutį. Norint apskaičiuoti grynuosius pardavimus, minėtų kontrarinių sąskaitų likučiai atimami iš Pardavimo pajamų sąskaitos likučio. Nenorėdami užgožti esminių dalykų, detaliau kontrarinių sąskaitų neaptarinėsime.

1.1.2 Paslaugų teikimo pajamos

Tai pajamos gautos už kokią tai parduota paslaugą.

Paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jeigu šis sandoris nelaikomas prekių tiekimu. Be to, paslaugų teikimu laikoma:

• nuoma;

• nestandartizuotos įrangos įrengimas;

• nematerialiojo turto ir turtinių teisių pardavimas;

• statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato ar statinio perdavimą užsakovui (statytojui);

• įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, taip pat įsipareigojimas toleruoti veiksmus arba padėtį;

Pripažinimo kriterijai:

• tikėtina, kad bus gauta su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonominė nauda pajamų suma, kuri gali būti patikimai įvertinta;

• sąnaudos, susijusios su paslaugų teikimo sandoriu ir jo užbaigimu, irgi gali būti patikimai įvertintos;

1.1.3 Finansinės veiklos pajamos

Finansinės veiklos pajamos apskaitomos pagal analogišką sąskaitų korespondenciją, kaip ir pardavimo pajamos. Antai šių pajamų susidarymo metu į atsiskaitomąją sąskaitą banke įskaitytos lėšos (pavyzdžiui, palūkanos už terminuotus indėlius, gautos baudos ir kt.) registruojamos taip:

D Atsiskaitomoji sąskaita

K Finansinės (finansinės ir investicinės veiklos) pajamos.

Gautinos, t.y. apskaičiuotos, bet dar negautos finansinės pajamos (pavyzdžiui,
dividendai) fiksuojami tokiose sąskaitose:

D Kitos debetinės skolos (ar kita analogiška sąskaita)

K Finansinės pajamos.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atitinkamose pajamų sąskaitose sukauptos sumos iškeliamos pagal tokią sąskaitų korespondenciją:

D Pardavimo pajamos

D Finansinės pajamos

D …(kitos pajamų sąskaitos)

K Pajamų ir sąnaudų suvestinė

arba K Pelnas (nuostolis).

Po to pajamų sąskaitose likučių neturi būti.

Pagal pinigų srautų ataskaita įplaukas reikėtų parodyti sugrupuotas taip:

• Pagrindinės veiklos;

• Investicinės veiklos;

• Finansinės veiklos;

• Pagautė;

Anot Onos Gudaitienės į pajamas įeina tik pačios įmonės gautos ir gautinos bendrosios ekonominės naudos įplaukos. Trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir nepadidina įmonės nuosavybės ir neįtraukiamos į pajamas. (Pavyzdžiui, užsakovo vardu surinktos sumos parduodant loterijos bilietus pajamomis nelaikomos. Tokiu atveju pajamomis laikoma tik komisinių suma).

Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu: apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą, bet turi būti įvykdytos visos toliau išvardytos sąlygos:

• pirkėjui perduota reikšminga rizikos dalis bei prekių nuosavybės teikiama nauda ir įmonė daugiau nebedalyvauja nuosavybės valdyme bei nebekontroliuoja parduotų prekių;

• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;

• tikėtina, kad įmonė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą;

• su sandoriu susijusios patirtos arba būsimos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Įmonės finansinių rezultatų analizei atlikti svarbu žinoti ne tik pajamų dydį, bet ir jų sudėtį. Todėl pajamos apskaitoje turi būti kaupiamos pagal vienarūšes jų grupes. Finansinėje apskaitoje nustatomos kiekvienos pajamų grupės atskiros sąskaitos (sintetinės sąskaitos ar subsąskaitos). Daugumoje įmonių pajamų apskaitai naudotinos mažiausiai trys sąskaitos: Pardavimo pajamos, Finansinės pajamos (finansinės ir investicinės veiklos pajamos) ir Kitos pajamos. Kartais reikia naudoti daugiau sąskaitų. Pavyzdžiui, įmonėje, kuri gamina produkciją, teikia paslaugas ir perparduoda pirktas prekes, pardavimo pajamos gali būti registruojamos tokiose sąskaitose: Produkcijos pardavimo pajamos, Pajamos už suteiktas paslaugas ir Prekių perpardavimo pajamos. Produkcijos pardavimo pajamų apskaitai gali būti naudojamos sąskaitos pagal produkcijos (gaminių) grupes (pavyzdžiui, žemės ūkio įmonėse – Augalininkystės produkcijos pardavimo pajamos, Gyvulininkystės produkcijos pardavimo pajamos ir kt). Finansinės pajamos gali būti detalizuojamos pagal pajamų rūšis keliose sąskaitose, pavyzdžiui: Palūkanų pajamos, Dividendų pajamos ir pan.

Pajamos uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, apskaitoje užregistruojamos ir atskaitomybėje pateikiamos:

• Kai produkcijos pardavėjas užbaigia visus produkcijos gamybos darbus ir perduoda pirkėjui visą su ja susijusią riziką bei esamą ir būsimą naudą, jau nebekontroliuoja ir nebevaldo produkcijos, o tikimybė, kad produkcija bus grąžinta arba reiks patirti dideles papildomas sąnaudas, nėra didelė;

• Kai paslaugų visuma arba sutartyje numatyta jų dalis jau suteikia pirkėjui, o didelių papildomų išlaidų arba nuostolių, susijusių su šių paslaugų suteikimu, tikimybė nėra didelė;

• Kai pardavimo ar paslaugų atlikimo faktas įformintas atitinkamu dokumentu, kuriame pažymėta kad pasikeitė įmonės turtas (nuosavybė);

• Pajamos pripažystamos ir registruojamos apskaitoje neatsižvelgiant į pinigų gavimo laiką;

Kaip teigia Vitalija Bagdžiūnienė, nors įplaukos ir pajamos yra skirtingos kategorijos, bet įmonės apskaitos politika turi būti tokia, kad būtų galima sudaryti visas reikalaujamas ataskaitas.

1.1.4 Pajamų pripažinimo kriterijai.

Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu: apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą, bet turi būti įvykdytos visos toliau išvardytos sąlygos:

• pirkėjui perduota reikšminga rizikos dalis bei prekių nuosavybės teikiama nauda ir įmonė daugiau nebedalyvauja nuosavybės valdyme bei nebekontroliuoja parduotų prekių;

• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;

• tikėtina, kad įmonė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą;

• su sandoriu susijusios patirtos arba būsimos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Nebėra griežto reikalavimo skaičiuoti pajamas išsiuntus prekes, nes pajamoms pripažinti keliami ir kiti reikalavimai – patikimo pajamų sumos įvertinimo. Galimi atvejai, kai prekės išsiųstos, bet jei yra didelių pagrįstų abejonių, kad už jas nebus apmokėta, pajamos gali būti ir nepripažįstamos, išsiuntus prekes. Kaupimo principas, be abejo, išlieka, bet kaupiamos pajamų sumos turi būti pripažintos. Jeigu kyla abejonių, ar bus gautos į pajamas jau įtrauktos sumos, suma, kurią atgauti nebėra galimybių, pripažįstama są-naudomis, nors nekoreguojama jau pripažintų pajamų suma.[4]

Pajamų pripažinimas finansinėje apskaitoje gali skirtis nuo pajamų pripažinimo mokestinėje apskaitoje. Reikia atskirai nagrinėti kiekvieną pajamų rūšį, nustatyti jų pripažinimo kriterijus ir tik tada galima nustatyti jų skirtumus.

1.1.5 Pajamų
apskaitoje pinigų ir kaupimo principu.

Pajamų pripažinimo kaupimo principu bendrosios taisyklės, jų reglamentavimas. Atskiri pajamų pripažinimo atvejai.

Kaupimo ir domenų palyginimo principas, jis reikalauja, kad pajamos apskaitoje būtu registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos tada, kai patiriamos, nepriklausomai nuo to ar buvo pinigų išmokėjimas. Pajamos uždirbamos tada ir kai produkcija paslaugos parduodamos ar suteikiamos.

Egzisituoja kelios sąvokos:

1. Įplaukos.Įplaukos negali būti laikomos pajamomis kol prekės ar kitos vertybės neparduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas toms prekėms pirkimo-pardavimo faktą įteisinantis dokumentas.

2.Sąnaudos.Sąnaudomis laikomas sunaudotas turtas, bei suteiktų paslaugų ar įseipareigojimų tiekėjams išlaidos susijusios su ataskaitinio laikotarpio uždibtomis pajamomis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2384 žodžiai iš 7915 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.