Panika psichologinės kilmės priežastys bei kontrolės būdai
5 (100%) 1 vote

Panika psichologinės kilmės priežastys bei kontrolės būdai

Įvadas

Kiekvieną dieną susiduriame su situacijomis, kurios sukelia fizinį diskomfortą: ima stipriau plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, išmuša šaltis arba karštis, išpila prakaitas, parausta veidas ir pan. Šitaip organizmas pasiruošia gintis nuo pavojaus. Tokius pojūčius dažniausiai patiriame tada, kai susijaudiname. Dažniausiai į juos nekreipiame dėmesio, nes jie nėra labai stiprūs ir trunka neilgai. Tačiau kartais fiziologinės organizmo reakcijos mūsų dėmesį užvaldo. Tuomet patiriamos vadinamosios nerimo būsenos. Bene stipriausioji iš dažniau pasitaikančių nerimo būsenų – panika. Panika – tai ypač sudėtinga psichologinė žmogaus būsena, kurią dažnai būna be galo sunku paaiškinti, kadangi tam nebūna nei fizinio nei psichologinio logiško paaiškinimo.

Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria panikos priepuolius patiriantys ar panikos sutrikimu sergantys žmonės – panikos priežasčių ir pačios panikos, kaip reiškinio, nesupratimas. Šio darbo tikslas – pažiūrėti į paniką iš keleto pusių ir išsiaiškinti pagrindinės kilmės priežastis bei tam tikras aplinkybes sukeliančias panikos priepuolius ir trumpai aptarti keletą dažniausiai naudojamų panikos kontrolės bei panikos sutrikimų gydymo metodų. Mano nuomone tai yra labai svarbi informacija ne tik žmonėms susiduriantiems su šiuo reiškiniu, tačiau ir visai visuomenei, kadangi žinojimas gali užkirsti kelią tokiems iš esmės nesudėtingiems dalykams kaip panika.

Nagrinėjama bus ne tik panikos psichologinės priežastys ir gydymas, tačiau ir pats panikos priepuolio ir panikos sutrikimo reiškinys, taip pat masinės panikos pasireiškimas, žmonės dažniausiai sergantys šia liga bei pagrindiniai jų bruožai. Tačiau kadangi panika yra kyla pagrinde dėl psichologinių priežasčių ir įsitikinimų, visa tai galima priskirti būtent prie psichologinės panikos kilmės.



1. Panika ir jos kilmė

Žodis „panika“ kilęs iš senovės graikų kalbos, kurioje Panu reiškė piemenų ir pievų dievą. Graikai manė, kad Pano pykčio paveiktos gyvulių bandos pakvaišta ir staiga metasi į vandenį arba kalnų prarają. Būtent dėl minėtojo nesiorientavimo aplinkoje ir nežinojimo, kur dėtis, šiai būsenai buvo suteiktas panikos vardas.

Šį reiškinį gana sunku nagrinėti, kadangi žmogaus patyrusio paniką įspūdžiai būna labai iškreipti ir dažnai jis mažai ką teprisimena. Studijuojant panikos apimtų žmonių atsiminimus taip pat labai sunku atskirti tiesą nuo iškraipymų, kadangi jų reakcijos būna perdėtos.

1.1. Kas yra panikos priepuolis ir panikos sutrikimas

Paniką galima apibūdinti kaip labai emocionalų bei iracionalų vengimo elgesį, kuris pasireiškia tada, kai žmogui iškyla realus pavojus arba grėsmė.

Panikai pasireikšti yra labai svarbus netikėtumas bei informacijos trūkumas. Ji dažniausiai kyla tada, kai žmonės susiduria su realiu arba numanomu pavojumi, kuriam nėra iš anksto pasiruošta, kai konkreti situacija yra neaiški ir neapibrėžta (tai trukdo priimti adekvačius sprendimus, suaktyvina žmonių vaizduotę – jie hiperbolizuoja pavojų ir t.t.).

Panikos priepuoliai užklumpa „iš anksto nepranešę“ ir gali ištikti bet kurioje situacijoje. Panikos priepuolio metu staiga apima sparčiai artėjančio didelio pavojaus nuojauta ir visi minėtieji, tik daug stipresni, fiziologiniai pojūčiai (be minėtųjų, dažnai jaučiamas oro trūkumas, netgi dusulio priepuoliai, galvos svaigimas, pykinimas, alpulys, drebulys, nerealumo jausmas, galūnių tirpimas ir dilgčiojimas). Drauge kyla mirties, išprotėjimo baimė. Visa laimė, kad tokia būsena dažniausiai tetrunka kelias minutes. Tarp panikos priepuolių žmogus nerimauja, tarsi laukia, kada priepuolis vėl prasidės.

Esminis panikos sutrikimo požymis – pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, nesusiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis, todėl neprognozuojami. Dažniausiai tai pasireiškia staigiu širdies plakimu, skausmu krūtinėje, smaugimo pojūčiu, svaigimu bei realybės pojūčio sutrikimais. Kartu beveik visada atsiranda antrinė mirties baimė, savitvardos praradimo ar išprotėjimo baimė. Paprastai priepuoliai trunka 10-15 minučių, kartais ilgiau. Priepuolių dažnis ir eiga gali būti labai įvairūs. Žmogus panikos priepuolio metu paprastai patiria stiprų baimės ir vegetacinės nervų sistemos simptomų augimą, dėl to jis stengiasi pabėgti iš tos vietos, kurioje įvyko priepuolis. Jei tai atsitinka specifinėje situacijoje, pavyzdžiui, autobuse, minioje, žmogus ima vengti tokių situacijų. Po panikos priepuolio dažnai išlieka baimė, kad ištiks kitas priepuolis, žmogus bijo būti vienas ar viešose vietose. Panikos atakos ne visada reiškia sutrikimą – per metus apie 10% sveikų žmonių pajunta paniką. Be to, panikos atakos gali pasirodyti esant socialinei fobijai, generalizuoto nerimo sutrikimui, didžiajam depresijos epizodui. Panikos sutrikimas diagnozuojamas, kai žmogus patiria bent du netikėtus priepuolius ir susirūpina dėl jų pasikartojimo. Ši diagnozė nerašoma, jei priepuolis kilo dėl kokių nors medikamentų ar kitų sveikatos sutrikimų.

Panikos sutrikimas dvigubai dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Dažniausiai prasideda vėlyvoje paauglystėje, gali prasidėti ir brandžiame amžiuje. Jaunystės nerimo sindromas – atsiskyrimo nerimo
sutrikimas. Jauname amžiuje prasidėjęs panikos sutrikimas byloja apie didesnę riziką, kad jis taps tęstinis, chroniškas. Todėl labai svarbu yra savalaikis gydymas.

1.2. Panikos kilmės priežastys

Klausimas kodėl tai vyksta yra labai dažnas, kadangi dažnai panika prasideda be jokios aiškios priežasties. Supratimas kaip ir kodėl prasideda panika gali neabejotinai padėti, kadangi tada bent jau yra loginis reiškinio paaiškinimas, nuo kurio galima pradėti panikos reiškinio supratimo procesą.

Panika paprastai pasireiškia kaip uždelstas atsakas į tai kaip mes gyvenome keletą pastarųjų mėnesių ar metų, kaip mes reaguodavome į kasdieninius stresorius, kaip prisitaikydavome prie reikšmingų pasikeitimų ir kaip susitvarkydavome su emocinėmis problemomis. Ši reakcija gali pasireikšti ir paties streso metu, tačiau dažniausiai panika atsiranda praėjus tam tikram laiko tarpui, kai galvojama, kad viskas jau praeityje. Tai gali sukelti labai didelį nerimą, kadangi nėra jokio akivaizdaus ryšio su tuo kas vyksta esamuoju laiku ar buvo netolimoje praeityje ir pačia reakcija. Taigi tuo, kad panika dažnai būna uždelsusi reakcija, galima paaiškinti aiškios jos priežasties nebuvimą. Tikslaus atsakymo, kiek ji gali uždelsti, nėra, tai gali būti laikotarpis nuo keleto dienų iki keleto mėnesių. Priklausomai nuo asmenybės, nuo kitų išorinių ir vidinių veiksnių bei aplinkybių.

Pagrindinės panikos kilmės priežastys:

1. Kasdieniniai stresoriai

Tai kaip mes išgyvename gyvenimo iššūkius ir kivirčus stipriai įtakoja jausmus susijusius su gyvenimu, su kitais asmenimis ir su pačiu savimi. Nesugebėjimas efektyviai susitvarkyti su problemomis gali mažinti pasitikėjimą savimi bei savigarbos lygį ir sukelti psichinę bei fizinę įtampą.

2. Pasikeitimai gyvenime

Esminiai gyvenimo būdo pasikeitimai reikalauja prisitaikymo prie naujų situacijų. Tarp dažnesnių pasikeitimų įeina persikėlimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, finansinis spaudimas, rimta liga ar operacija, nesėkmės ar pasikeitimai darbe, santykių pradžia ar pabaiga, santykių problemos, netektis, nelaimingas atsitikimas ir t.t. Tokiems pasikeitimams reikalingas psichikos ir elgsenos lankstumas, o ne konservatyvumas, kurio tikslas išlaikyti esamą padėtį. Toks lankstumas yra įprastas reiškinys vaikų ir paauglių tarpe, tačiau žmonėms senstant, lankstumas dažnai išnyksta. Trūkstant lankstumo, pasikeitimai gali būti nepaprastai įtempti – net jei simptomai pasireiškia ir ne iš karto. Dažnai krizės ar perversmo viduryje gali atrodyti, kad sugebame su viskuo kuo puikiausiai susitvarkyti, nes atsiranda labai daug pašalinės veiklos, tai apgauna ne tik kitus, tačiau ir mus, o vėliau kai viskas nurimsta, pasireiškia uždelsęs atsakas.

3. Iš vidaus generuojamas stresas

Kadangi visas emocinis stresas yra generuojamas iš vidaus, tai savo ruožtu yra nuoroda į stresą, kuris kyla iš sugebėjimo ar nesugebėjimo susitvarkyti su mūsų pačių mintimis ir jausmais. Pagrindinės panikos sutrikimo priežastys ar faktoriai kurie prisideda prie panikos sutrikimo: besitęsiantis nerimas, vidinis konfliktas, savikritika ir neapykantos jausmas sau, pyktis, pasipiktinimas, kaltė, emocinis blokavimas, perdėtas rimtumas (savo paties ar kitų atžvilgiu), mėginimai būti „galiūnu“ ir padėti visiems nepatenkinant savo poreikių ir t.t. (4)

Paniką gali sukelti fiziologinės, psichologinės ir socialinės-psichologinės priežastys. Fiziologinės panikos priežastys – tai pervargimas ir fizinė depresija, badas, apsvaigimas nuo alkoholio, ilgalaikė nemiga. Šios priežastys sumenkina žmonių sugebėjimą teisingai įvertinti staiga susidariusią pavojingesnę situaciją.

Psichologinės priežastys: nepaprastas nustebimas (apstulbimas), visiškas nepasitikėjimas savo jėgomis, netikėtas išgąstis, ilgesnė izoliacija. Socialinės psichologinės priežastys – tai grupinio solidarumo trūkumas, nepasitikėjimas vadovavimu, informacijos deficitas arba nepasitikėjimas ja.

Panikos sutrikimas dažnai prasideda dėl netikėto ir akivaizdžiai nepaaiškinamo adrenalino antplūdžio – nerimo antplūdžio. Dėl nesupratimo kas vyksta bei kodėl tai vyksta, supanikuojama. Prarandamas pasitikėjimo savimi ir situacijos valdymo jausmas. Tai savo ruožtu sukelia dar didesnio adrenalino kiekio išsiliejimą, o šis – dar didesnę baimę. Tokiu būdu padėtis tampa labiau ir labiau įtempta.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1504 žodžiai iš 4997 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.