Pasaulio ir Lietuvos irklavimo istorija
5 (100%) 1 vote

Pasaulio ir Lietuvos irklavimo istorija

11

Turinys

1.Turinys………………………………………………………………………………………………………………1

2.Įvadas………………………………………………………………………………………………………………..2

3.Pirmieji žingsniai irklavime………………………………………………………………………………….3

4.Klubų atsiradimas ir varžybų gausėjimas……………………………………………………………….4

5.Sutartiniai ženklai irklavime ir jų pirmtakas……………………………………………………………5

6.Išvados………………………………………………………………………………………………………………7

7.Literatūra…………………………………………………………………………………………………………..8

Įvadas

Kadangi kanojų, baidarių irklavimas generuoja energiją, šis sportas tapo labai populiarus pastarąjį dešimtmetį. Netgi neprofesionalūs atletai mėgaujasi irklavimu. Tai būdas pabėgti nuo karštligiško miesto tempo. Viena iš kanojų, baidarių irklavimo rūšių – irklavimas ramiame vandenyje. Pagrindiniai šios šakos bruožai – jėga ir greitis. Kanojų irklavimo varžybose viename maršrute dalyvauja devyni individualūs varžovai arba devynios įgulos. Preliminarinių, pusfinalio ir finalo varžybų organizavimas priklauso nuo dalyvių skaičiaus. Maršrutas sudarytas iš 9 metrų pločio linijų. Varžybos vyksta irklavimo centre, dalyviai turi įveikti 200m, 500 m arba 1000 m distancijas. Laimi tas irkluotojas arba įgula, kurios baidare pirma kerta finišo liniją.Pagrindinai kanojų, baidarių slalomo bruožai – vikrumas, jėga, greitis, taktiniai įgūdžiai.

Visa tai turėjo kažkas atrasti ir išmastyti. Jau aišku kas padarė pirmuosius žingsniu ir kas sukūrė pirmąją valtį. Atsiradus priemonei buvo pradėtos rengti varžybos tarp miestų vėliau šalių, o galų gale įtrauktos į Olimpines žaidynes. Kad viskas vyktų darniai buvo palaipsniui sukurtos taisyklės ir tai turėjo savo pradžia. Taigi kas ir kada sukūrė pirmąją valtį?Kada atsirado pirmosios varžybos ir kada jas pradėjo rengti?Kas išrado pirmąsias taisykles, kas jas išrado ir kaip irklavimas plėtėsi Lietuvoje.

Pirmieji žingsniai irklavime

1865 metais Škotų juristas Džonas Mak Gregoras, gyvenantis Londone, sukonstravo ir pasigamino klinkerinę valtį, kurią pavadino „Rob Rojumi“ šios valties prototipu jis paėmė eskimų kajaką, o pavadino savo bendrapavardžio škotų plėšiko Mak Gregoro pravarde Rob Rojus, jo garbei. Savo valtimi, kurios ilgis 4 m 26 cm, o plotis 66 cm, jis daug keliavo Centrinės Europos ežerais ir upėmis ir tai aprašė 1865 metais išleistoje knygoje „1000 mylių kanoja Rob Rojus“. 1866-1867 metų laikotarpyje jis daug keliavo po Skandinaviją, Šiaurinę Vokietiją, taip pat Baltijos ir Raudonąją jūromis. Šios kelionės išpopuliarino irklavimą valtimis be kronšteinų pasauliniu mastu. Savo įspūdžius Mak Gregoras aprašė trijose knygose, kurios sukėlė didelį susidomėjimą. Jo valtis saugojama pirmojo pasaulyje „Kareliškojo baidarininkų klubo“, įkurto paties Mak Gregoro 1865 metais – muziejuje (klubą rėmė karalius Eduardas VII).

Pagal šios valties pavyzdį 19 a. antroje pusėje Didžiojoje Britanijoje, Europoje ir Amerikoje buvo pagaminta serija kajakų pavadintų „Kanoja Rob Rojus“

.

1671 metais Amerikoje organizuotas Niujorko kanojų klubas pradžioje naudojosi valtimis „Rob Rojus“, atvežtomis iš Anglijos, tačiau vėliau ėmė irkluoti kanadietiškas kanojas ir specializavosi naudodamiesi vienaminčiu irklu.

Aštuntame 19 a. dešimtmetyje kanadietiškos kanojos ėmė skverbtis giliau į Europą – Angliją, Prancūziją, vėliau į Čekoslovakiją bei kitas šalis, – kur jomis plačiai naudojosi ne tik turistinėse kelionėse, bet ir pramoginiam plaukiojimui upėse ir ežeruose.

Gaminant kajakus ir kanojas Europoje, buvo panaudota akademinių valčių gamybos patirtis. Tuo pačiu metu Skandinavijos šalių konstruktoriai, neturėdami jokios patirties ir nevaržomi tradicijų, eksperimentiniu būdu gamindami valtis be kronšteinų, pasiekė geresnių rezultatų. Tai paaiškėjo 1923 m Švedų žaidynėse Gioteburge, kuomet vokiečių irkluotojai nustatė, kad jų baidarės, palyginus su švediškomis, yra sunkesnės ir plaukia lėčiau, nors ir vienoje ir kitoje šalyje buvo gaminamos pagal eskimų prototipą.

Vėliau dalindamiesi turima patirtimi baidarių ir kanojų modeliai darėsi panašesni vieni į kitus, tačiau kiekviena šalis turėjo paslapčių, surasdavo naujovių, kuriomis dėl komerciniu ir kitų priežasčių nesidalindavo.

Artėjant link mūsų dienų, prieš 10-15 metu geriausias valtis gamindavo Danai. Jų valtimis startuodavo pajėgiausi vakarų sportininkai.

Klubų atsiradimai ir varžybų gausėjimas

Gerberdtas Klintcas su daktaru D.Petenu 1877 metais dalyvavo parodomajame vienviečių baidarių plaukime akademinių valčių varžybų metu, Moaso upėje, Liutache, kur varžybas stebėjo Belgijos karalius Leopoldas. Baidarių ir kanojų populiarinimas davė gerų rezultatų. Europoje susikūrė specializuoti klubai: 1876 m. Breslalyje, 1885 m. Bonoje ir Genoveryje, 1900 m.
Vokietijoje ir Švedijoje, 1904 m. Prancūzijoje, 1908 m. Prahoje ir kt. miestuose. Klubai organizuodavo oficialias regatas ir turistines keliones valtimis.

1924 m. Paryžiuje, Olimpinių varžybų metu, įvyko parodomasis plaukimas, kuriame dalyvavo po keturis Amerikos ir Kanados irkluotojus. Jie startavo kanadietiškomis kanojomis, neturinčiomis denio, irklavo klūpodami ant vieno kelio, baidariniu irklu pradžioje – kaip kanojoje, vėliau – kaip baidarėje. Praplaukimas sukėlė didelį Tautinio olimpinio komiteto (TOK) susidomėjimą, tačiau sutikimą įtraukti šią sporto šaka į olimpines žaidynes TOK davė vėliau.

Tarptautinių varžybų skaičius pastoviai augo. 1925 m. Prahoje įvykusios varžybos sukėlė dideli olimpinio kongreso dalyvių susidomėjimą. Imta kiekvienoje regatoje išbandyti įvairių konstrukcijų valtis. Imta irkluoti dvivietėmis, trivietėmis, keturvietėmis, šešiavietėmis baidarėmis. Buvo sukonstruota net aštuonvietė baidare su ant pakylos sėdinčiu vairininku valties gale, tačiau šios konstrukcijos valtis neprigijo, dėl sunkaus transportavimo.

1933 metais Prahoje įvyko varžybos, kurias nuspręsta laikyti pirmosiomis Europos pirmenybėmis. Atsižvelgiant į vietines sąlygas, moteris buvo patvirtintas 600 metrų nuotolis, o vyrams 1000 metru ir 10000 metrų nuotolis. Ši regata leido palyginti tiek valtis, tiek nacionalinių komandų jėgas. Pirmaisiais iš 15 dalyvavusių šalių tapo Vokietijos irkluotojai, iškovoję keturias pirmąsias vietas baidarėmis, ir Čekoslovakijos sportininkai, nugalėję kanojomis.

1933 metais B/K irklavimas tapo TOK nariu, bet i olimpinių žaidinių programą nutarta įjungti šią sporto šaką tik 1934 m. TOK kongrese, vykusiame Atėnuose.

Pirmosios irkluotojų olimpinės žaidynės vyko 1936m. Vokietijoje. Jos buvo pravestos gana iškilmingai, o žymiai pakėlė baidarių ir kanojų autoritetą. Pagal neoficialią komandinę įskaitą iš devyniolikos šalių geriausiai pasirodė Austrijos, Vokietijos, Čekoslovakijos, Olandijos, Kanados ir Švedijos komandos.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 952 žodžiai iš 1835 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.