Pasaulio šalių skirstymas pagal ekonominius ir struktūrinius požymius

1. ŠALIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STRUKTŪRINĮ POŽYMĮ

Visame pasaulyje nėra dviejų vienodų valstybių, jų skirtingas istorinis vystymasis bei geografinė padėtis paveikė taip, kad kiekviena turi skirtinga išsivystymo lygį, gyventojų skaičių, jų gyvenimo būdą bei sąlygas. Norint pritaikyti kitų šalių patirtį taip atsirado būtinumas šalių grupavimui.

1.1 Pasaulio šalių klasifikavimas

Visos pasaulio šalys (ekonomikos) skirstomos į tris pagrindines dideles grupes:

 Išsivysčiusios šalys (ekonomika);

 Besivystančios šalys (ekonomika);

 Pereinamos ekonomikos šalys.

Tačiau nepriklausomai nuo tikslaus ekonomikos apibrėžimo, šis bendras šalių klasifikavimas kartais keičiasi priklausomai nuo lanksčios analizės pateikiant pakankamai prasmingos informacijos. Tačiau kai kurios neteikia informacijos Pasauliniam Pinigų Fondui (PPF), nes jos nėra to Pasaulinio Fondo narys, bet vis dėl to jų veiklą bandoma kontroliuoti. Tokios šalys yra Kuba ir Demokratinė Korėjos Respublika, šios dvi šalys nėra PPF narys, tačiau San Marino – pakankamai išsivysčiusios ekonomikos šalis, bet jos duomenų bazė nėra suformuota iki galo. Pažymėtina, kad tik trys buvusios Sovietinės Jugoslavijos šalies (Kroatija, bei Makedonija ir Slovėnija) priskirtos prie pereinamosios ekonomikos šalių.

Kiekviena iš tų didelių šalių skirstymo grupių dar dalinama į mažesnius pogrupius. Išsivysčiusios šalys dar papildomai skirstomos į:

 “Didysis septintukas” ;

 15 šalių – Europos Sąjungos narys;

 12 Europos zonos (Europos teritorijoje esančios) šalys;

 4 naujos industrinės Azijos šalys.

Besivystančios šalys klasifikuojamos pagal;

 Regionus;

 Analizuojamus kriterijus;

 Ir kitas grupes, kurias išskiria analizę atliekantys žmonės.

Pereinamosios ekonomikos šalims taip pat naudojamas regioninis skirstymas. 1 lentelėje pateikiama šalių apžvalga pagal standartines grupes, rodant kiek šalių įeina į kiekvieną grupę, bei BVP vidurkis (skaičiuojamas perkamosios galios pariteto apimtimi priklausomai nuo šalies BVP) bendras produktų ir paslaugų eksporto dydis, bei rezidentų skaičių, būdinga kiekvienai grupei.

1 lentelė. Šalių skirstymas pagal BVP, prekių ir paslaugų eksportą bei gyventojų skaičių 2001 metais, procentais

BVP Eksportas Gyventojų skaičius

Šalių skaičius Išsivysčiusių šalių Pasaulio Išsivysčiusių šalių Pasaulio Išsivysčiusių šalių Pasaulio

Išsivysčiusios šalys 29 100 56,3 100 75,1 100 15,4

Pagrindinės išsivysčiusios šalys 7 79,4 44,7 61,9 46,5 74,3 11,5

JAV 38 21,4 18,1 13,6 29,7 4,6

Japonija 13 7,3 8 6 13,6 2,1

Vokietija 8 4,5 11,6 8,7 8,8 1,4

Prancūzija 5,7 3,2 6,6 5 6,4 1

Italija 5,5 3,1 5,3 4 6,2 0,9

Didžioji Britanija 5,6 3,1 6,8 5,1 6,4 1

Kanada 3,5 2 5,4 4,1 3,3 0,5

Kitos išsivysčiusios šalys 22 20,6 11,6 38,1 28,6 25,7 4

Europos Sąjunga 15 35,4 19,9 50,2 37,7 40,3 6,2

Europos zonos šalys 12 28,3 15,9 40,3 30,3 32,4 5

Naujos industrinės Azijos šalys 4 5,9 3,3 12,5 9,4 8,6 1,3

Besivysčiusių šalių Pasaulio Besivysčiusių šalių Pasaulio Besivysčiusių šalių Pasaulio

Besivystančios šalys 125 100 37,6 100 20,3 100 78

Regioninės grupės

Afrika 51 8,5 3,2 9,9 2 16 12,5

Sachara 48 6,6 2,5 7,2 1,5 14,5 11,3

Išskyrus Nigerija ir Pietų Afrika 46 3,8 1,4 3,5 0,7 10,8 8,4

Besivystanti Azija 25 59,1 22,2 46,1 9,3 66,9 52,2

Kinija 32,2 12,1 19,7 4 26,9 21

Indija 12,5 4,7 4,4 0,9 21,4 16,7

Kita besivystanti Azija 23 14,4 5,4 22,1 4,5 18,6 14,5

Pietų vidurys ir Turkija 16 10,6 4 20,7 4,2 6,4 5

Vakarų Hemisphere 33 21,8 8,2 23,3 4,7 10,7 8,4

Analitinės grupės

Pagal iš eksporto gaunamas pajamas

Kuro valstybės 18 9,3 3,5 20,4 4,1 7 5,5

Ne kuro 109 90,7 34,1 79,6 16 93 72,5

Vyrauja produktų eksportas 42 6,3 2,4 6 1,2 11,1 8,6

Pagal išorinį finansavimo šaltinį

Pilnai skolinančios valstybės 113 97,3 36,5 88,8 18 99,3 72,5

Iš kurių oficialus finansavimas 43 5,6 2,1 5,4 1,1 13,9 10,8

Kitos grupės

Didelių skolų skurdo šalys 40 5,1 1,9 4,6 0,9 14 10,9

Pietų ir Šiaurės Afrika 21 10,5 3,9 19,8 4 7,5 5,9

Pereinamos ekonomikos Pasaulio Pereinamos ekonomikos Pasaulio Pereinamos ekonomikos Pasaulio

Pereinamosios ekonomikos šalys 29 100 6,2 100 4,7 100 6,6

Centrinė ir Vakarų Europa 16 37,6 2,3 52,5 2,4 28,8 1,9

NVS ir Mongolija 13 62,4 3,8 47,5 2,2 71,2 4,7

Rusija 42,8 2,6 32,2 1,5 36,4 2,4

Išskyrus Rusija 11 19,6 1,2 15,3 0,7 34,7 2,3

1.2 Išsivysčiusių šalių klasifikavimas

Visų išsivysčiusių šalių sąrašas pateikiamas 2 lentelėje. 7 Didžiausios šalys, turinčios aukščiausią BVP lygį yra – JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija ir Kanada – sudaro didžiausių išsivysčiusių šalių pasaulio šalių grupę, dažniausiai vadinamos “Didysis septintukas” (D-7, angliškai G-7).

2 lentelė Išsivysčiusios šalys pagal pogrupius

Europos Sąjunga Europos Zona Naujos Industinės Azijos šalys Kitos šalys

Pagrindinės Prancūzija Prancūzija Kanada

išsivysčiusios Vokietija Vokietija Japonija

šalys Italija Italija JAV

Didžioji
ja Graikija Taivanis, kaip Izraelis

Graikija Švedija Airija Kinijos provincija Naujoji Zelandija

Airija Liuksemburgas Norvegija

Niderlandai Šveicarija

Portugalija

Ispanija

1.3 Besivystančių šalių klasifikavimas

Į besivystančių šalių grupę įeina 125 šalys, kurios negali būti apibūdintos kaip išsivysčiusios šalys arba kaip pereinamosios ekonomikos šalys. Pagrindinis besivystančių šalių klasifikavimas vykdomas pagal teritoriją:

 Afrikos kontinente esančios šalys;

 Azijos teritorijos šalys;

 Europos šalys;

 Vidurio Europos šalys.

Kadangi visos ne išsivysčiusios šalys Europoje išskyrus Malta ir Turkija įeina į pereinamosios ekonomikos šalių grupę, dažniausiai šios šalys priskiriamos prie Pietų vidurio ir Turkijos regiono. Taip pat čia priskiriami Egiptas ir Libanas, o ne prie Afrikos valstybių. Trys papildomi grupavimai pagal regionus – Sacharos regionas (išskyrus Nigerija ir Pietų Afrika) bei Azijos regionas (išskyrus Kinija ir Indija), kadangi šios šalys išsiskiria iš kitų tam regionui būdingų bruožų ir gali turėti nemažai įtakos rodikliams. Taip pat besivystančios šalys klasifikuojamos pagal analitines grupes, kurioms priklauso ir kitas grupes. Prie analitinės šalių grupės priskiriamos šalys, kurios pagrindines pajamas gauna iš eksporto arba iš užsienio. Pirmas iš pajamų šaltinių yra kuro eksportavimas į kitas šalis – galima sakyti, kad šalis gyvena tik eksportuojamo kuro dėka. Ir kitų šalių pagrindinių šaltinių yra ne eksportuojamas kuras, o kiti šalyje gaminami produktai. Pagrindinis šalių skirstymas pagal regionus ir pagrindinį tų šalių pajamų šaltinį yra pateiktas 3 lentelėje.

3 lentelė. Besivystančių šalių skirstymas pagal regionus ir pagrindinį pajamų šaltinį

Kurą eksportuojančios Gatavos produkcijos eksportas Kurą eksportuojančios Gatavos produkcijos eksportas

Afrika Angola Beninas Besivystanti Brunėjus Butanas

Sacharos Kongas Botsvana Azija Kamodžis

regionas Gabonas Burkina Faso Manmaris

Nigerija Burundi Papua

Gvinėjos Respublika Centr.Afrikos Resp. Naujoji Gvinėja

Čadas Salamono salos

Gambija Vanuatu

Gana Vietnamas

Gvinėja-Bisau Pietų Vidurys Bachrainas

Liberija ir Turkija Iranas

Madagaskaras Islamo Res.

Malavis Irakas

Malis Kuveitas

Mauritanija Libija

Namibija Omanas

Nigeris Kuatras

Somali Saudų Arabija

Sudanas JAE

Svazilandas Vakarų Trinidadas Belizi

Tanzanija Hemisphere Tobagas Bolivija

Togas Venesuela Čili

Zambija Guana

Zambabvis Honduras

Ne Afrikos Alžyras Nikaragua

Paragvajus

Peru

Surinami

1.4 Pereinamosios ekonomikos šalių skirstymas

Prie pereinamosios ekonomikos šalių priskiriamos 29 pasaulio šalių, kurių pagrindinis skirstymas yra pagal regionus ir sudaro tokias pogrupius:

 Centrinio ir Vidurio Europa;

 Nepriklausomų Valstybių Sąjunga ir Mongolija.

Bendrasis bruožas būdingas pereinamosios ekonomikos šalims yra ekonomikos kontrolė iš administracinio centro ir besiremiantis rinkos ekonomikos principais. Kitas bruožas – lėšų pertransformavimas iš bankrotojančių arba nuostolingų stambių pramonės objektų. Taip pat keletas šalių gali būti priskirtas prie pereinamosios ekonomikos šalių tokios kaip: Kinija, Kambodžis, Lao Demokratinė Respublika, Vietnamas ir kelios Afrikos šalys. Dauguma iš jų yra žemės ūkio, mažų pajamų turinčios valstybės, kurioms išgyvenimo tikslas – yra ekonomikos keitimas ir vystymas. Šios šalys greičiausiai gali būti priskirtos prie besivystančių nei pereinamosios ekonomikos šalių.

4 lentelė. Pereinamosios ekonomikos šalių skirstymas

Centrinė ir Pietų Europa NVS ir Mongolija

Albanija Lietuva Armėnija Rusija

Bosnija ir Hercigovina Makedonija Azerbaidžanas Tadžikistanas

Bulgarija Lenkija Baltarusija Turkmenistanas

Kroatija Rumunija Gruzija Ukraina

Čekija Slovakija Kazachstanas Uzbekistanas

Estija Slovėnija Kirgizija

Vengrija Jugoslavija Moldova

Latvija Mongolija

1.5 Kitas turtingų ir ekonomiškai atsilikusių šalių klasifikavimas

Kitas labai populiarus šalių klasifikavimas kurį pateikia V.Snieška ir J.Čiburienė yra sekantis, kai šalys skirstomos į:

 Industriškai išsivystytas, kurioms priklauso JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija ir dauguma Vakarų Europos šalių. Šio šalys turi susiformavusią rinkos ekonomiką, pagrįstą dideliais pagrindinio kapitalo, kvalifikuoto darbo ištekliais, pažangiausiomis gamybos technologijomis. Šiose šalyse pagaminama daugiausiai bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui.

 Šalys – naftos eksportuotojas Saudo Arabija, Kuveitas, Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriose pagaminamas didelis BVP kiekis vienam gyventojui dėl gausaus naftos eksporto, tačiau šių šalių negalima priskirti prie industriškai išsivysčiusių šalių grupės dėl kitų rodiklių neatitikimo pagal kuriuos sprendžiama apie šalie išsivystymo lygį.

 Besivystančios šalys esančios Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Jos dar nepraėjo industrializacijos stadijos, gyventojai daugiausiai dirba žemės ūkyje, mažai raštingi, didžiulis nedarbas, sparčiai auga gyventojų skaičius. Šalys augina eksportui vieną ar kelias žemės ūkio kultūras, tiekia užsieniui kokią nors iškasamą
žaliavą. Pagrindinio kapitalo ištekliai maži, gamybos technologijos primityvios, žemas darbo našumas.

 Buvusios socialistinės šalys valstybės, pereinančios nuo centralizuotos ekonomikos prie rinkos ekonomikos. Dar kol kas neaišku, kokiu keliu pasuks buvusios Sovietų Sąjungos ir kitos buvusios komunistinės Rytų Europos valstybės, nes daugelyje jų gamybos apimtis vienam gyventojui gerokai krito. Naujos šios grupės šalys daugiau bendro turi su atsilikusiomis šalimis negu su išsivysčiusiomis, tačiau jų lygis nėra toks žemas kaip pavyzdžiui Afrikos valstybėse.

Iš esmės jis ne prieštarauja jau anksčiau pateiktam šalių skirstymui, tačiau papildomai išskiria į atskirą grupę šalis eksportuojančias naftą.

2. ŠALIŲ SKIRSTYMAS PAGAL BVP

2.1 Šalių skirstymas priklausomai nuo BVP lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu

Išsivysčiusiose šalyse gyvena apie ¼ pasaulio gyventojų ir vartoja ¾ pasaulinės produkcijos, atsilikusioms (besivystančioms) šalims atitinkamai lieka ¾ pasaulio gyventojų ir tik ¼ pasaulinio vartojimo apimties.