Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme formų parinkimas
5 (100%) 1 vote

Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme formų parinkimas

1121314151



VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISĖS FAKULTETAS

Civilinės teisės ir civilinio proceso katedra

KURSINIS DARBAS

Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme formų parinkimas

Vilnius, 2007

Turinys

ĮVADAS 2

1.Civilinio proceso samprata 3

2.Civilinio proceso stadijos ir jų paskirtis 4

3.Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijos reikšmė ir tikslai 5

4.Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalys ir formos 6

5.Įžanginė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis 7

6.Žodinės formos taikymo galimybės pagrindinėje pasirengimo dalyje 8

7.Rašytinės formos taikymo galimybės pagrindinėje pasirengimo dalyje 11

8.Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų svarba pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje 14

IŠVADOS 15

Praktinė užduotis 16

Sąlyga 16

Analizė 16

Literatūros Sąrašas 17

ĮVADAS

1. Nagrinėjamos temos aktualumas- Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata į tinkamą teismo procesą. Tinkamo teismo proceso samprata, be kitų reikalavimų apima ir proceso operatyvumo, koncentruotumo bei ekonomijos sąvokų reikšmes. Ši tema labai aktuali praktikoje dėl nuolat didėjančio bylų skaičiaus, teismų darbo krūvio ir Europos Žmogaus teisių teismo pozicijos, susijusios su bylų nagrinėjimo terminais. Mūsų valstybė yra padariusi ne vieną pažeidimą dėl bylų nagrinėjimo trukmės. Civilinio proceso įstatymuose bei Lietuvos Aukščiausio teismo konsultacijose įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrint kiek įmanoma greitesnį ir kartu teisingą teismo procesą, kad tų pažeidimų būtų išvengta. Todėl ypač aktualu, siekiant teisinio apibrėžtumo, laikytis tų nuostatų jau pradedant nagrinėti civilinę bylą ir tinkamai parinkti vieną iš pasiruošimo formų parengiamojoje teisminio nagrinėjimo stadijoje.

2. Darbo tikslas-apibrėžti civilinio proceso sampratą, visas jo stadijas, išskirti pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos reikšmę, tikslus, tos stadijos dalis bei juose atliekamus veiksmus ir jų atlikimo terminus. Taip pat apibrėžti parengiamųjų formų sąvokas, nustatyti kokiais atvejais rekomenduojama taikyti vieną ar kitą iš jų ir kokios civilinio proceso normos reglamentuoja tų formų parinkimą. Tuo pačiu apžvelgti bei įvertinti pirmosios instancijos teismo nagrinėtas bylas, kuriose pagal esamas aplinkybes buvo pritaikytos atitinkamos pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui formos ir tokiu būdu siekti geriau suprasti šios nagrinėjamos temos esmę. Be to-išanalizuoti /išspręsti pateiktą praktinę situaciją, gilinantis į civilinio proceso teisės normas.

3. Darbo objektas – teismo, byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių veikla parengiamojoje teisminio nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo ir kitų privatinių teisinių santykių.

4. Tyrimo metodai-lyginamasis, sociologinis, loginis, sisteminis, lingvistinis.

5. Svarbiausi šaltiniai-civilinio proceso kodeksas, kuriame įtvirtintos pasirengimo teisminiam nagrinėjimui normos, Lietuvos Aukščiausio Teismo konsultacijos-išaiškinimai kaip šios normos turi būti įgyvendinamos bei pritaikomos praktikoje, nagrinėjant iš civilinių teisinių santykių kilusius ginčus, o taip pat ir kita literatūra.

1. Civilinio proceso samprata

Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai kyla įvairių ginčų tarp žmonių, kurie turi būti vienu ar kitokiu būdu išspręsti. Susidūrus asmenų skirtingoms teisėms ar skirtingiems interesams galimi įvairūs jų derinimo ar gynimo būdai. Asmuo, kurio teisė yra pažeidžiama ar kuriam trukdoma ją įgyvendinti dažnai pagalvoja apie savigyną, kurios jis galėtų imtis prieš asmenį, kliudantį jam įgyvendinti tas teises. Savigyna gali būti įgyvendinama tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, kuri apibūdinama ir įvardijama kaip teisminė pažeistų teisių gynyba. Vienas svarbiausių pažeistų teisių ar laisvių gynimo būdų yra jų gynimas teisme, toks teisių gynimas įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnyje. Tokia teisė reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Ypač svarbu tai garantuoti, kai iškyla konfliktas dėl prigimtinių teisių ar laisvių, kurios yra įtvirtintos mūsų valstybės aukščiausios galios teisės akte-Konstitucijoje. Teisminis teisių ir laisvių gynimas, skirtingai nuo kitų jų gynimo būdų, turi tik jam būdingus visuotinai pripažintus demokratinius principus: lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kt.

Kas yra civilinis procesas? Pati civilinė teisė yra privatinė teisės šaka, kuri apima civilinius, darbo, šeimos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitus privatinius teisinius santykius. Kai asmeniui vienu ar kitu būdu yra trukdoma įgyvendinti savo teises arba jis negali išsireikalauti iš kitų asmenų atlikti jo naudai kažkokius tai veiksmus, arba neatliekamos to asmens atžvilgiu tam tikros pareigos civilinių teisinių santykių reguliuojamoje srityje-tam asmeniui atsiranda teisė į savigyną, t.y. į teisminę pažeistų teisių gynybą. Pažeistų asmens teisių gynimas teisme vyksta tam tikra
nustatyta tvarka, pagal atitinkamas taisykles, kurios įtvirtintos teisės aktuose, šiuo atveju, kalbant apie privačius teisinius santykius-Civilinio proceso kodekse. Tų taisyklių visuma, jų atlikimo tvarka, laikas bei nustatyti joms atlikti terminai, ir vadinasi procesas. Todėl apibrėžiant civilinio proceso sampratą, galima pasakyti, kad civilinis procesas-tai teismo(nes tik teismai vykdo teisingumą pagal Konstitucijos 109straipnį), civilinės bylos (ginčo) šalių(tarp kurių iškilo nesutarimas dėl civilinės teisės normomis sureguliuoto dalyko), kitų byloje dalyvaujančių asmenų(kai bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms) ir proceso dalyvių procesinių veiksmų sistema(pradedant pareikštai pirminei pretenzijai dėl pažeistos teisės ir baigiant teismui, priimant atitinkamą procesinį dokumentą: nutartį, sprendimą, nutarimą dėl ginčo baigties)konkrečiam tikslui pasiekti-ginčui dėl teisės išspręsti, bei atstatyti pažeistą teisę, nes civilinio proceso pagrindinis tikslas yra subjektinių teisių gynyba ir jų apsaugos būdai.

2. Civilinio proceso stadijos ir jų paskirtis

Žodis procesas reiškia eigos nuoseklumą. Civilinis procesas susideda iš tam tikrų etapų arba stadijų. Stadija – sudėtinė civilinio proceso dalis, bendra nedaloma proceso veiksmų visuma, vienijanti tam tikrus tikslus. Civilinio proceso stadijų paskirtis-išvengti bylos nagrinėjimo chaotiškumo ir sistemiškai bei nuosekliai, taip pat kiek įmanoma greičiau pasiekti civilinio proceso tikslus: atkurti pažeistus ar ginčijamus civilinės teisės normomis saugomus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse(toliau-LR CPK) yra skiriamos šios stadijos:

1. Civilinės bylos iškėlimas – tai procesiniai veiksmai, kurių tikslas inicijuoti patį civilinį procesą ( LR CPK 135, 139, 142 str.).

2. Pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui. Tikslas-garantuoti, kad būtų galutinai suformuluoti šalių reikalavimai, nurodytos visos aplinkybės ir įrodymai bei užtikrinti kuo efektyvesnį bylos nagrinėjimą. (LR CPK 223, 225 str.).

3. Teisminis nagrinėjimas. Ši stadija yra pagrindinė, tai yra faktinė bylos analizė (LR CPK 153, 224, 234, 300 str.).

4. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimas apeliacine tvarka. Šios stadijos reikšmė yra ta, kad yra patikrinama ar teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 301, 339 str.).

5. Teismo sprendimo vykdymas. Tikslas-įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį (LR CPK 583, 779 str.).

6. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių nagrinėjimas kasacine tvarka. Tikslas – patikrinti tik teisėtumą, o ne pagrįstumą, tai yra, ar teisingai taikė teisės normas (LR CPK 340, 364 str.).

7. Proceso atnaujinimas. Tikslai – peržiūrėti sprendimą ir visą bylos medžiagą, kai kyla abejonės ar sprendimas pilnai teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 365, 374 str.).

Stadijos sudaro galimybę nagrinėti civilinę bylą nuosekliai, nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes bei ištaisyti ankstesnėse stadijose padarytas klaidas, kurios paprastai yra neišvengiamos. Viena iš reikšmingiausių stadijų civiliniame procese yra pasirengimas teisminiam nagrinėjimui, nuo kurios priklauso kaip greitai ir efektyviai vyks sekanti-pagrindinė stadija-pats teisminis nagrinėjimas. Todėl dabar pereisiu prie pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos, jos reikšmės, aptarsiu tos stadijos dalis ir formas, apžvelgsiu kokiais atvejais yra parenkama viena ar kita pasirengimo teisminiam nagrinėjimui forma ir kokia reikšmę teisingas tų formų parinkimas turi bendriems civilinio proceso teisės principams. Pažymėtina, kad pasirengimas teisminiam nagrinėjimui , kaip ir visas procesas, turi būti nuoseklus ir logiškai tvarkingas, nes nuo to, kaip bus pasirengta teisminiam nagrinėjimui labai priklauso ir civiliniam procesui keliamų tikslų įgyvendinimo veiksmingumas.

3. Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijos reikšmė ir tikslai

Iškėlus civilinė bylą, t. y. vienai iš šalių pateikus ieškinį, neįmanoma bylos išnagrinėti iškart, nes dažnai atsakovas turi ir savo poziciją, įrodymus ir reikalavimus, kurie gali nesutapti ar visiškai prieštarauti ieškovo pateiktam skundui. Todėl reikalingas tam tikras pradinis etapas, kuriame teismas turi išsiaiškinti šalių ginčo esmę, jų reikalavimų turinį, apimtį bei abiejų šalių poziciją( dėl ko abi šalys sutaria, ką neigia ir ko reikalauja) . Nustačius tarp šalių kilusio ginčo apimtį, pradedami rinkti bylai reikalingi įrodymai. Tokiu atveju šalys teismui pateikia nemažai dokumentų. Visi byloje dalyvaujantys asmenys turi susipažinti su tais pateiktais dokumentais, įrodymais ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos bylos nagrinėjimui. Dėl šių priežasčių ir reikalinga pasirengimo civiliniam nagrinėjimui stadija. Kaip ir kiekviena civilinio proceso stadija, pasirengimas teisminiam nagrinėjimui turi jam būdingus tikslus, kurie skatina patį procesą ir įgyvendina civilinio proceso teisės principus. Vienas, iš šios stadijos tikslų yra galutinai suformuluoti šalių keliamus reikalavimus bei atsikirtimus. Kad tie tikslai būtų sėkmingai įgyvendinti, civilinio proceso įstatymai nustato tam tikrus apribojimus šalims: LR CPK 141 straipsnio normos nurodo, kad ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, taip pat priešieškinio pareiškimas galimas tik
parengiamojoje stadijoje. Vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas yra leidžiamas tik tada, jei tai atitinka kitas, tame straipsnyje išvardytas sąlygas, o svarbiausia iš jų-jei teismas nuspręs, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo . Sekantis šios stadijos tikslas- garantuoti, kad šalys laiku nurodytų visas aplinkybes ir įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. LR CPK 181 straipsnio 2 dalis nustato kada tie įrodymai turi būti pateikti ir riboja ginčo šalių galimybę pateikti juos bet kada. Atsižvelgiant į nurodytus pasirengimo teisminiam nagrinėjimui tikslus, galima teigti, kad tuo yra siekiama kuo greičiau, efektyviau išnagrinėti kilusį tarp šalių ginčą, ir aiškiai atriboti pasirengimą teisminiam nagrinėjimui ir patį teisminį nagrinėjimą bei juose atliekamus skirtingus procesinius veiksmus .

Pažymėtina, kad pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija yra labai svarbi, nes ji yra pagalbinė teisminio bylos nagrinėjimo stadijos atžvilgiu. Nuo to, kaip bus pasiruošta pačiam bylos nagrinėjimui priklauso kaip greitai teismas išnagrinės tarp šalių kilusi ginčą. Šios stadijos tikslai įtvirtinti civilinio proceso įstatymuose, kuriuose apibrėžtos tiek ginčo šalių teisės ir pareigos, tiek tam tikri apribojimai bei draudimai. Todėl tinkamai įgyvendinus anksčiau paminėtus dvejus tikslus-pasiekiamas galutinis tikslas-yra užtikrinama, kad byla iš esmės būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje.

4. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalys ir formos

Pasirengimo sąvoka reiškia, kad rengtis būsimam teismo posėdžiui turi ir ginčo šalys, ir teisėjas. Pasirengimą teisminiam nagrinėjimui sudaro daug procesinių veiksmų. Visi šie veiksmai yra skirstomi į tris dideles grupes, tai: įžanginė, pagrindinė ir baigiamoji pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalys. Visos jos turi skirtingus tikslus, kurie siejasi tarpusavyje, kad būtų pasiektas galutinis tikslas-per kuo trumpesnius terminus išnagrinėtas šalių ginčas. Kiekvienoje dalyje atliekami tik tai daliai būdingi procesiniai veiksmai. Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui bus išsamus tik įgyvendinus visas nurodytas jo sudedamąsias dalis.

Pirmosios, įžanginės dalies tikslas-sudaryti teismui tinkamas sąlygas iš pradžių nukreipti ginčo nagrinėjimą tinkama kryptimi, išvengiant antraeilių, šalutinių dalykų nagrinėjimo ir sudaryti sąlygas tinkamai pasirinkti pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formų. Antrosios, pagrindinės pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalies tikslas-galutinai išsiaiškinti šalių nuomonę ginčijamais klausimais, atskleisti turimus įrodymus ir pašalinti teismui kylančius neaiškumus įgyvendinant savo pareigą išaiškinti. Pagrindinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis gali vykti dvejomis formomis: rašytine(šalims keičiantis dokumentais) ir žodinė(vykdoma parengiamajame teismo posėdyje). Vienos iš dviejų pasirengimo formų galimybė padaro pasiruošimo stadiją lankstesnę ir leidžia kiekvienu atveju surasti tinkamą pusiausvyrą tarp proceso operatyvumo, ekonomijos, šalių lygiateisiškumo, teisingumo principų . Tų principų įtvirtinimas civiliniame procese lemia ne tik jų tiesioginį pritaikymą, bet leidžia tinkamai reaguoti į atsiradusius pažeidimus, sudaro galimybę teismui kontroliuoti proceso eigą . Kuri iš šių dviejų formų bus pasirinkta nagrinėjant bylą, priklauso nuo nagrinėjamo ginčo pobūdžio bei jame dalyvaujančių šalių. Kuri iš šių dviejų galimybių bus naudojama konkrečioje byloje, galutinai visais atvejais spręs bylą nagrinėjantis teismas. Ir pagaliau trečiosios, baigiamoji pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalies tikslas-įtvirtinti procesinius rezultatus, kurių pasiekta pagrindinėje dalyje, t.y. galutinai apibrėžti ir procesine tvarka įtvirtinti šalių nuomonę ginčijamais klausimais. Šią dalį sudaro vienas, bet labai svarbus tolesnei bylos eigai turintis procesinis veiksmas- LR CPK 232straipsnyje nurodytos nutarties priėmimas, kuriame nurodomas skiriamo teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Tuom pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadija baigiasi ir pereinama prie kitos civilinio proceso stadijos-teisminio nagrinėjimo. Apie pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis, kokie konkretūs veiksmai atliekami tam tikroje dalyje, nuo ko priklauso pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formų parinkimas, aptarsiu išsamiau sekančiuose skyriuose.

5. Įžanginė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis

Ši dalis prasideda teismui priėmus ieškinį. Teismo pareiga išsiaiškinti visus asmenis, kurie turi dalyvauti nagrinėjant bylą, o taip pat nustatyti ar bylos nagrinėjime neturėtų dalyvauti bendrininkai(ir ieškovo, ir atsakovo), tretieji asmenys, ar į procesą neturėtų būti įtraukta valstybės valdymo institucija reikiamai išvadai pateikti. Teismui taip pat svarbu žinoti ar šalys ves bylą pačios, ar bus atstovaujamos advokatų. Šioje dalyje teismas turi nustatyti dėl kokių faktų šalys nesutaria, t. y. tiksliai išsiaiškinama dėl įrodinėjimo dalyko. Faktai, kuriais remiasi ieškovas, sužinomi iš ieškininio pareiškimo. Atsakovo pozicija-išreikšta atsiliepime į ieškininį pareiškimą. Teisėjo pareiga preliminariai nustatyti šalių teisinius santykius reguliuojančias teises normas, kuriomis jis remsis nagrinėdamas bylą. Kai yra
nustatytas įrodinėjimo dalykas byloje, teisėjas ir šalys turi imtis priemonių, kad būtų surinkti ir pateikti teismui reikiami įrodymai. LR CPK 225 straipsnyje yra nurodyti galimi teismo veiksmai, kaip prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti, o LR CPK 226 straipsnio normos reikalauja, kad šalys turi nurodyti teismui ir tuos įrodymus bei priežastis, kurių jos dėl vienų ar kitų aplinkybių pateikti negali . Teismas taip pat turi išsiųsti atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio nuorašus, nustatyti terminą atsiliepimui pareikšti bei nurodyti jo nepateikimo padarinius, t.y. keistis su šalimis informacija. Tik turint visą galimą ir reikalingą informaciją, atsakovas gali suformuluoti savo gynybinę nuostatą, ir surinkti reikiamus dokumentus bei įrodymus tai gynybinei nuostatai pagrįsti. Kadangi tai padaryti per kelias dienas neįmanoma, teismas nustato atitinkamus terminus visiems procesiniams veiksmams atlikti. LR CPK 142 straipsnis nustato procesinių veiksmų terminus, kurie paprastai yra nuo 14-30 dienų, bet išimtinais atvejais teismas gali terminus ir pratęsti iki 60 dienų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą. Tačiau dažnai pasitaiko, kad atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo ir jei ieškinyje yra prašymas priimti sprendimą už akių, tai teismas turi teisę tą sprendimą priimti, bet tik po nustatyto atsiliepimui pateikti termino pabaigos. Teismas šioje dalyje gali atlikti ir kitus veiksmus: jei yra prašymas, kad asmuo socialiai remtinas, paskirti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskirti atlikti ekspertizę. Kai jau žinomi byloje dalyvaujantis asmenys ir kiti proceso dalyviai, teisėjas turi užtikrinti, kad visiems jiems būtų laiku nusiųsti teismo šaukimai su nurodyta teismo posėdžio data, laiku ir vieta. Įžanginė dalis baigiasi-kai nustatytas terminas, gautas atsiliepimas ir tada nusprendžiama kokia forma vyks pagrindinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis. Pasirengimas nagrinėti bylą gali būti vykdomas dviem būdais: paruošiamaisiais dokumentais(raštu) ir parengiamajame teismo posėdyje (žodžiu).

6. Žodinės formos taikymo galimybės pagrindinėje pasirengimo dalyje

Kaip minėta, teismas gali pasirinkti kokiomis formomis vyks pasirengimas bylos nagrinėjimui, kuris atliekamas pagrindinėje pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos dalyje. Nuo ko priklauso konkrečios iš formų parinkimas ir per kiek laiko teismas tą klausimą išsprendžia? LR CPK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rekomenduojama pasirengti nagrinėti bylą parengiamajame posėdyje, kai teismas mato, kad byloje įmanoma sudaryti taikos sutartį arba jei toks būdas padės geriau ir greičiau pasirengti bylą nagrinėti iš esmės. Teismas turi apsispręsti dėl konkrečios iš formų parinkimo per 14 dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo arba termino jiems pateikti pasibaigimo dienos ir nutartimi paskirti parengiamojo posėdžio datą . Kada galimas ir reikalingas žodinės formos parinkimas ir kokiais atvejais jis taikomas? Pirmiausia, pasiruošimas teisminiam nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje, vyksta tais atvejais, kai šalys nėra pakankamai pasirengusios savo argumentus pateikti raštu ir dėl teisinių žinių trūkumo nesugeba tinkamai išdėstyti savo pozicijos be teismo pagalbos. Tokios situacijos būna, kai šalys nėra atstovaujamos advokatų ir teismui trūksta aiškiai raštu išdėstytų ieškovo ir atsakovo argumentų ginčijamu klausimu. Tai teismui yra žinoma jau iš įžanginės pasirengimo dalies, pateikus pirmuosius procesinius dokumentus: ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį. Dalyvaujant šalims parengiamajame posėdyje, teismas tokiu būdu gali užduoti šalims klausimus, reikalauti paaiškinimų, nurodyti aplinkybes kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauti įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos, geriau ir tiksliau suprasti šalių reikalavimus bei paaiškinimus. Žodinio bylos pasiruošimo metu teismas gali įsitikinti ar tikrai nėra galimybės pateikti atitinkamus rašytinius įrodymus, kurių šalys dėl savo žinių stokos nepateikė teismui iki parengiamojo posėdžio pradžios ar jos iš vis nesuvokė kokių įrodymų iš jų reikalaujama. O tai pat nesant visai jokių rašytinių įrodymų, išsiaiškinti ar nėra liudininkų, kurie galėtų patvirtinti vienos ar kitos šalies poziciją nagrinėjamu ginčo klausimu. Tik parengiamoje posėdžio metu teismas gali vykdyti visuos šiuos procesinius veiksmus ir tokiu būdu išsamiau ir geriau pasirengti teisminiam nagrinėjimui. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, nagrinėtoje pirmosios instancijos teisme tarp ieškovo A. K. ir atsakovo D. Č dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, bet rašytinių įrodymų, kad skola buvo sumokėta-nepateikė. Teismas tikslingai skyrė parengiamąjį posėdį, kad galėtų išsamiai išsiaiškinti esamą situaciją ir sužinoti ar tikrai nėra liudininkų, kurie patvirtintų skolos sumokėjimo faktą ir aplinkybes. Atsakovas liudininkų neturėjo, todėl parengiamojo posėdžio metu buvo pereita prie žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės .

Atkreiptinas dėmesys, kad parengiamasis teismo posėdis gali vykti net tada, kai abiem šalims atstovauja advokatas ir pirmieji procesiniai dokumentai pateikiami išsamūs ir
procesinius reikalavimus, tačiau pats tarp šalių kilęs civilinių teisinių santykių pobūdis lemia, kad išsiaiškinti visas ginčo detales įmanoma tik žodžiu išklausant šalis, norint geriau suprasti reikalavimų ir atsikirtimų į juos esmę. Vadinasi, žodinė pasirengimo forma taikoma ir tada, kai įstatymai tiesiogiai tai nurodo. Civilinėse bylose privatus šalių interesas visada turi būti derinamas su viešuoju interesu, todėl įstatymai įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti bylų, kuriose yra viešasis interesas, procese. Civilinio proceso įstatymų normos reglamentuojančios atskirų kategorijų civilinių bylų nagrinėjimą, nurodo, kad bylų, kurios priskirtinos ginčo teisenai, pasiruošimas teisminiam nagrinėjimui turėtų vykti parengiamajame teismo posėdyje. Žodinė pasirengimo forma visais atvejais turėtų būti taikoma šeimos santykių bylose. Šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumą lemia LR Konstitucijos 38straipnis, kuriame sakoma, kad saugoti ir globoti šeimą yra valstybės pareiga, todėl civilinio proceso įstatymai nustato, kad tokiose bylose teismas privalo imtis priemonių šalis sutaikyti ir tai turi būti daroma jau parengiamajame teismo posėdyje . Žodinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui forma taip pat turi būti taikoma ir iš darbo teisinių santykių kilusiuose ginčuose. Šių bylų teisminio nagrinėjimo ypatumus apsprendžia LR Konstitucijos 48 straipsnis, įtvirtindamas, kad asmuo turi teisę į darbą, į tinkamas darbo sąlygas bei į teisingą apmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad šio ginčo šalys nėra lygios, t.y. darbdavys visada bus ekonomiškai stipresnė pusė ir ginčo baigtis neretai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su darbuotojo gyvenimo šaltinio turėjimu, teismas turi garantuoti, kad nagrinėjant tokias bylas būtų siekiama, kaip galima greičiau išspręsti teisinį konfliktą, nustatyti tiesą byloje ir jei įmanoma šalis sutaikyti. Tai galima padaryti tik žodžiu išklausant abiejų šalių pozicijas, jų reikalavimus bei atsikirtimus. LR CPK 415 straipsnio 2 dalis tiesiogiai nustato, kad pasirengimas nagrinėti darbo ginčų bylas vyksta parengiamajame teismo posėdyje ir teismas savo iniciatyva turi išreikalauti iš darbdavio visus reikalingus bylai dokumentus, jei darbuotojas tų dokumentų pateikti negali . Šiuose bylose yra labai svarbus aktyvus teisėjo vaidmuo. Pažymėtina, kad žodinė pasirengimo forma galima ir kituose iš civilinių teisinių santykių tarp fizinių asmenų kilusiose bylose, jei tai padeda įgyvendinti koncentruotumo, ekonomiškumo ir kitus civilinio proceso teisės principus.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 3458 žodžiai iš 6495 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.