Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme formų parinkimas
5 (100%) 1 vote

Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme formų parinkimas



VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISĖS FAKULTETAS

Civilinės teisės ir civilinio proceso katedra

KURSINIS DARBAS

Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme formų parinkimas

Vilnius, 2007

Turinys

ĮVADAS 2

1.Civilinio proceso samprata 3

2.Civilinio proceso stadijos ir jų paskirtis 4

3.Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijos reikšmė ir tikslai 5

4.Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalys ir formos 6

5.Įžanginė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis 7

6.Žodinės formos taikymo galimybės pagrindinėje pasirengimo dalyje 8

7.Rašytinės formos taikymo galimybės pagrindinėje pasirengimo dalyje 11

8.Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų svarba pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje 14

IŠVADOS 15

Praktinė užduotis 16

Sąlyga 16

Analizė 16

Literatūros Sąrašas 17

ĮVADAS

1. Nagrinėjamos temos aktualumas- Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata į tinkamą teismo procesą. Tinkamo teismo proceso samprata, be kitų reikalavimų apima ir proceso operatyvumo, koncentruotumo bei ekonomijos sąvokų reikšmes. Ši tema labai aktuali praktikoje dėl nuolat didėjančio bylų skaičiaus, teismų darbo krūvio ir Europos Žmogaus teisių teismo pozicijos, susijusios su bylų nagrinėjimo terminais. Mūsų valstybė yra padariusi ne vieną pažeidimą dėl bylų nagrinėjimo trukmės. Civilinio proceso įstatymuose bei Lietuvos Aukščiausio teismo konsultacijose įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrint kiek įmanoma greitesnį ir kartu teisingą teismo procesą, kad tų pažeidimų būtų išvengta. Todėl ypač aktualu, siekiant teisinio apibrėžtumo, laikytis tų nuostatų jau pradedant nagrinėti civilinę bylą ir tinkamai parinkti vieną iš pasiruošimo formų parengiamojoje teisminio nagrinėjimo stadijoje.

2. Darbo tikslas-apibrėžti civilinio proceso sampratą, visas jo stadijas, išskirti pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos reikšmę, tikslus, tos stadijos dalis bei juose atliekamus veiksmus ir jų atlikimo terminus. Taip pat apibrėžti parengiamųjų formų sąvokas, nustatyti kokiais atvejais rekomenduojama taikyti vieną ar kitą iš jų ir kokios civilinio proceso normos reglamentuoja tų formų parinkimą. Tuo pačiu apžvelgti bei įvertinti pirmosios instancijos teismo nagrinėtas bylas, kuriose pagal esamas aplinkybes buvo pritaikytos atitinkamos pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui formos ir tokiu būdu siekti geriau suprasti šios nagrinėjamos temos esmę. Be to-išanalizuoti /išspręsti pateiktą praktinę situaciją, gilinantis į civilinio proceso teisės normas.

3. Darbo objektas – teismo, byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių veikla parengiamojoje teisminio nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo ir kitų privatinių teisinių santykių.

4. Tyrimo metodai-lyginamasis, sociologinis, loginis, sisteminis, lingvistinis.

5. Svarbiausi šaltiniai-civilinio proceso kodeksas, kuriame įtvirtintos pasirengimo teisminiam nagrinėjimui normos, Lietuvos Aukščiausio Teismo konsultacijos-išaiškinimai kaip šios normos turi būti įgyvendinamos bei pritaikomos praktikoje, nagrinėjant iš civilinių teisinių santykių kilusius ginčus, o taip pat ir kita literatūra.

1. Civilinio proceso samprata

Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai kyla įvairių ginčų tarp žmonių, kurie turi būti vienu ar kitokiu būdu išspręsti. Susidūrus asmenų skirtingoms teisėms ar skirtingiems interesams galimi įvairūs jų derinimo ar gynimo būdai. Asmuo, kurio teisė yra pažeidžiama ar kuriam trukdoma ją įgyvendinti dažnai pagalvoja apie savigyną, kurios jis galėtų imtis prieš asmenį, kliudantį jam įgyvendinti tas teises. Savigyna gali būti įgyvendinama tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, kuri apibūdinama ir įvardijama kaip teisminė pažeistų teisių gynyba. Vienas svarbiausių pažeistų teisių ar laisvių gynimo būdų yra jų gynimas teisme, toks teisių gynimas įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnyje. Tokia teisė reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Ypač svarbu tai garantuoti, kai iškyla konfliktas dėl prigimtinių teisių ar laisvių, kurios yra įtvirtintos mūsų valstybės aukščiausios galios teisės akte-Konstitucijoje. Teisminis teisių ir laisvių gynimas, skirtingai nuo kitų jų gynimo būdų, turi tik jam būdingus visuotinai pripažintus demokratinius principus: lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kt.

Kas yra civilinis procesas? Pati civilinė teisė yra privatinė teisės šaka, kuri apima civilinius, darbo, šeimos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitus privatinius teisinius santykius. Kai asmeniui vienu ar kitu būdu yra trukdoma įgyvendinti savo teises arba jis negali išsireikalauti iš kitų asmenų atlikti jo naudai kažkokius tai veiksmus, arba neatliekamos to asmens atžvilgiu tam tikros pareigos civilinių teisinių santykių reguliuojamoje srityje-tam asmeniui atsiranda teisė į savigyną, t.y. į teisminę pažeistų teisių gynybą. Pažeistų asmens teisių gynimas teisme vyksta tam tikra
nustatyta tvarka, pagal atitinkamas taisykles, kurios įtvirtintos teisės aktuose, šiuo atveju, kalbant apie privačius teisinius santykius-Civilinio proceso kodekse. Tų taisyklių visuma, jų atlikimo tvarka, laikas bei nustatyti joms atlikti terminai, ir vadinasi procesas. Todėl apibrėžiant civilinio proceso sampratą, galima pasakyti, kad civilinis procesas-tai teismo(nes tik teismai vykdo teisingumą pagal Konstitucijos 109straipnį), civilinės bylos (ginčo) šalių(tarp kurių iškilo nesutarimas dėl civilinės teisės normomis sureguliuoto dalyko), kitų byloje dalyvaujančių asmenų(kai bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms) ir proceso dalyvių procesinių veiksmų sistema(pradedant pareikštai pirminei pretenzijai dėl pažeistos teisės ir baigiant teismui, priimant atitinkamą procesinį dokumentą: nutartį, sprendimą, nutarimą dėl ginčo baigties)konkrečiam tikslui pasiekti-ginčui dėl teisės išspręsti, bei atstatyti pažeistą teisę, nes civilinio proceso pagrindinis tikslas yra subjektinių teisių gynyba ir jų apsaugos būdai.

2. Civilinio proceso stadijos ir jų paskirtis

Žodis procesas reiškia eigos nuoseklumą. Civilinis procesas susideda iš tam tikrų etapų arba stadijų. Stadija – sudėtinė civilinio proceso dalis, bendra nedaloma proceso veiksmų visuma, vienijanti tam tikrus tikslus. Civilinio proceso stadijų paskirtis-išvengti bylos nagrinėjimo chaotiškumo ir sistemiškai bei nuosekliai, taip pat kiek įmanoma greičiau pasiekti civilinio proceso tikslus: atkurti pažeistus ar ginčijamus civilinės teisės normomis saugomus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse(toliau-LR CPK) yra skiriamos šios stadijos:

1. Civilinės bylos iškėlimas – tai procesiniai veiksmai, kurių tikslas inicijuoti patį civilinį procesą ( LR CPK 135, 139, 142 str.).

2. Pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui. Tikslas-garantuoti, kad būtų galutinai suformuluoti šalių reikalavimai, nurodytos visos aplinkybės ir įrodymai bei užtikrinti kuo efektyvesnį bylos nagrinėjimą. (LR CPK 223, 225 str.).

3. Teisminis nagrinėjimas. Ši stadija yra pagrindinė, tai yra faktinė bylos analizė (LR CPK 153, 224, 234, 300 str.).

4. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimas apeliacine tvarka. Šios stadijos reikšmė yra ta, kad yra patikrinama ar teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 301, 339 str.).

5. Teismo sprendimo vykdymas. Tikslas-įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį (LR CPK 583, 779 str.).

6. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių nagrinėjimas kasacine tvarka. Tikslas – patikrinti tik teisėtumą, o ne pagrįstumą, tai yra, ar teisingai taikė teisės normas (LR CPK 340, 364 str.).

7. Proceso atnaujinimas. Tikslai – peržiūrėti sprendimą ir visą bylos medžiagą, kai kyla abejonės ar sprendimas pilnai teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 365, 374 str.).

Stadijos sudaro galimybę nagrinėti civilinę bylą nuosekliai, nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes bei ištaisyti ankstesnėse stadijose padarytas klaidas, kurios paprastai yra neišvengiamos. Viena iš reikšmingiausių stadijų civiliniame procese yra pasirengimas teisminiam nagrinėjimui, nuo kurios priklauso kaip greitai ir efektyviai vyks sekanti-pagrindinė stadija-pats teisminis nagrinėjimas. Todėl dabar pereisiu prie pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos, jos reikšmės, aptarsiu tos stadijos dalis ir formas, apžvelgsiu kokiais atvejais yra parenkama viena ar kita pasirengimo teisminiam nagrinėjimui forma ir kokia reikšmę teisingas tų formų parinkimas turi bendriems civilinio proceso teisės principams. Pažymėtina, kad pasirengimas teisminiam nagrinėjimui , kaip ir visas procesas, turi būti nuoseklus ir logiškai tvarkingas, nes nuo to, kaip bus pasirengta teisminiam nagrinėjimui labai priklauso ir civiliniam procesui keliamų tikslų įgyvendinimo veiksmingumas.

3. Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijos reikšmė ir tikslai

Iškėlus civilinė bylą, t. y. vienai iš šalių pateikus ieškinį, neįmanoma bylos išnagrinėti iškart, nes dažnai atsakovas turi ir savo poziciją, įrodymus ir reikalavimus, kurie gali nesutapti ar visiškai prieštarauti ieškovo pateiktam skundui. Todėl reikalingas tam tikras pradinis etapas, kuriame teismas turi išsiaiškinti šalių ginčo esmę, jų reikalavimų turinį, apimtį bei abiejų šalių poziciją( dėl ko abi šalys sutaria, ką neigia ir ko reikalauja) . Nustačius tarp šalių kilusio ginčo apimtį, pradedami rinkti bylai reikalingi įrodymai. Tokiu atveju šalys teismui pateikia nemažai dokumentų. Visi byloje dalyvaujantys asmenys turi susipažinti su tais pateiktais dokumentais, įrodymais ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos bylos nagrinėjimui. Dėl šių priežasčių ir reikalinga pasirengimo civiliniam nagrinėjimui stadija. Kaip ir kiekviena civilinio proceso stadija, pasirengimas teisminiam nagrinėjimui turi jam būdingus tikslus, kurie skatina patį procesą ir įgyvendina civilinio proceso teisės principus. Vienas, iš šios stadijos tikslų yra galutinai suformuluoti šalių keliamus reikalavimus bei atsikirtimus. Kad tie tikslai būtų sėkmingai įgyvendinti, civilinio proceso įstatymai nustato tam tikrus apribojimus šalims: LR CPK 141 straipsnio normos nurodo, kad ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, taip pat priešieškinio pareiškimas galimas tik
parengiamojoje stadijoje. Vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas yra leidžiamas tik tada, jei tai atitinka kitas, tame straipsnyje išvardytas sąlygas, o svarbiausia iš jų-jei teismas nuspręs, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo . Sekantis šios stadijos tikslas- garantuoti, kad šalys laiku nurodytų visas aplinkybes ir įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. LR CPK 181 straipsnio 2 dalis nustato kada tie įrodymai turi būti pateikti ir riboja ginčo šalių galimybę pateikti juos bet kada. Atsižvelgiant į nurodytus pasirengimo teisminiam nagrinėjimui tikslus, galima teigti, kad tuo yra siekiama kuo greičiau, efektyviau išnagrinėti kilusį tarp šalių ginčą, ir aiškiai atriboti pasirengimą teisminiam nagrinėjimui ir patį teisminį nagrinėjimą bei juose atliekamus skirtingus procesinius veiksmus .

Pažymėtina, kad pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija yra labai svarbi, nes ji yra pagalbinė teisminio bylos nagrinėjimo stadijos atžvilgiu. Nuo to, kaip bus pasiruošta pačiam bylos nagrinėjimui priklauso kaip greitai teismas išnagrinės tarp šalių kilusi ginčą. Šios stadijos tikslai įtvirtinti civilinio proceso įstatymuose, kuriuose apibrėžtos tiek ginčo šalių teisės ir pareigos, tiek tam tikri apribojimai bei draudimai. Todėl tinkamai įgyvendinus anksčiau paminėtus dvejus tikslus-pasiekiamas galutinis tikslas-yra užtikrinama, kad byla iš esmės būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje.

4. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalys ir formos

Pasirengimo sąvoka reiškia, kad rengtis būsimam teismo posėdžiui turi ir ginčo šalys, ir teisėjas. Pasirengimą teisminiam nagrinėjimui sudaro daug procesinių veiksmų. Visi šie veiksmai yra skirstomi į tris dideles grupes, tai: įžanginė, pagrindinė ir baigiamoji pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalys. Visos jos turi skirtingus tikslus, kurie siejasi tarpusavyje, kad būtų pasiektas galutinis tikslas-per kuo trumpesnius terminus išnagrinėtas šalių ginčas. Kiekvienoje dalyje atliekami tik tai daliai būdingi procesiniai veiksmai. Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui bus išsamus tik įgyvendinus visas nurodytas jo sudedamąsias dalis.

Pirmosios, įžanginės dalies tikslas-sudaryti teismui tinkamas sąlygas iš pradžių nukreipti ginčo nagrinėjimą tinkama kryptimi, išvengiant antraeilių, šalutinių dalykų nagrinėjimo ir sudaryti sąlygas tinkamai pasirinkti pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formų. Antrosios, pagrindinės pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalies tikslas-galutinai išsiaiškinti šalių nuomonę ginčijamais klausimais, atskleisti turimus įrodymus ir pašalinti teismui kylančius neaiškumus įgyvendinant savo pareigą išaiškinti. Pagrindinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis gali vykti dvejomis formomis: rašytine(šalims keičiantis dokumentais) ir žodinė(vykdoma parengiamajame teismo posėdyje). Vienos iš dviejų pasirengimo formų galimybė padaro pasiruošimo stadiją lankstesnę ir leidžia kiekvienu atveju surasti tinkamą pusiausvyrą tarp proceso operatyvumo, ekonomijos, šalių lygiateisiškumo, teisingumo principų . Tų principų įtvirtinimas civiliniame procese lemia ne tik jų tiesioginį pritaikymą, bet leidžia tinkamai reaguoti į atsiradusius pažeidimus, sudaro galimybę teismui kontroliuoti proceso eigą . Kuri iš šių dviejų formų bus pasirinkta nagrinėjant bylą, priklauso nuo nagrinėjamo ginčo pobūdžio bei jame dalyvaujančių šalių. Kuri iš šių dviejų galimybių bus naudojama konkrečioje byloje, galutinai visais atvejais spręs bylą nagrinėjantis teismas. Ir pagaliau trečiosios, baigiamoji pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalies tikslas-įtvirtinti procesinius rezultatus, kurių pasiekta pagrindinėje dalyje, t.y. galutinai apibrėžti ir procesine tvarka įtvirtinti šalių nuomonę ginčijamais klausimais. Šią dalį sudaro vienas, bet labai svarbus tolesnei bylos eigai turintis procesinis veiksmas- LR CPK 232straipsnyje nurodytos nutarties priėmimas, kuriame nurodomas skiriamo teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Tuom pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadija baigiasi ir pereinama prie kitos civilinio proceso stadijos-teisminio nagrinėjimo. Apie pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis, kokie konkretūs veiksmai atliekami tam tikroje dalyje, nuo ko priklauso pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formų parinkimas, aptarsiu išsamiau sekančiuose skyriuose.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 2135 žodžiai iš 6495 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.